Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

6. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė J. L. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad darbo metu buvo įdarbinta 2018 m. liepos 1 d. kitame skyriuje. Darbe žinojo, kad vyksta pakeitimai. Klausė vyresniosios apie pakeitimus, tačiau ji nieko neatsakydavo. Turėjo informacijos, kad keičiasi jų darbo pobūdis. Pati klausė ar bus atleista, kaip pensininkė. 2018 m. liepos 25 d. darbo metu ją iškvietė pas direktorę. Nuėjus pas direktorę, pati galvojo, kad bus atleista, tačiau direktorė supažindino, kad ji turi dirbti už 0,25 etato, nors prieš tai dirbo pilnu etatu. Direktorės klausė, kodėl turi dirbti 0,25 etatu, tai direktorė atsakė, kad tai dvišalis susitarimas ir daug kas dirba 0,25 etatu. Tada atsakė tokiam direktorės pasiūlymui ir nurodė, kad ji nori dirbti taip kaip dirbo pilnu etatu. Iš direktorės raštiško pasiūlymo negavo, o viskas vyko tik žodiniu pokalbiu. Taip pat direktorės paklausė, ar jei ji savo valia išeis iš darbo, ar ką gaus, tuomet buvo atsakyta, kad tada ji gaus vieną išeitinę, nes tai dvišalis susitarimas. 2018 m. liepos 27 d. direktorei pasakė, kad išeina iš darbo, nes jau yra pensinikė, ligoninėje dirbo nuo pirmo paskyrimo ir mano, kad jai priklauso dvi išeitinės ir iš Sodros išmokos, 0,25 etato ji nenori dirbti. Pati galvojo, kad jei pasiliks dirbti 0,25 etatu, tada išeidama iš darbo nebegaus jokių išeitinių. Suprato, kad į jos pageidavimus, jog nori dirbti pilnu etatu, direktorė nereaguoja. Tada nuėjo pas sekretorę, pasiėmė lapą ir rašė pareiškimą atleisti iš darbo. Rašydama prašymą pas sekretorę, jos irgi klausė, kodėl išmokamos ne dvi išeitinės, o pastaroji pasakė rašyti pašymą, nes kitaip negaus jokios išeitinės, taigi sekretorė taip pat jai darė spaudimą. Sekretorės taip pat klausė, kaip rašyti prašymą, tai pasakė, kad rašyti datą nuo 2018 m. liepos 30 d., nors pačios grafikas buvo dirbti iki 2018 m. liepos 31 d., taip pat sekretorė padiktavo prašymo tekstą.

7. Nors sūnus sakė jai niekur nesirašyti, tačiau parašiusi prašymą išeiti iš darbo ir išėjusi iš kabineto, ji paskambino sūnui ir pasakė, kad parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo ir jam pranešė, kad išeitinių negaus. Po pokalbio su sūnumi, sūnus pasiskambino į darbo inspekciją ir gavo nuorodą, kad galima atšaukti jos surašytą prašymą, todėl po dviejų valandų sūnus atvažiavo į pas ją į darbą ir kartu nuėjo pas direktorę. Sūnus direktorei sakė, kad ji (ieškovė) nori dirbti ir grįžti į darbą ir jos pateiktą prašymą gali atšaukti, nes taip informavo darbo inspekcija. Direktorė nustebo ir paklausė, ar ji nori dirbti. Direktorei atsakė, kad nori dirbti už pilną etatą, ir, kad parašiusi prašymą padarė klaidą. Direktorė sutiko, kad galima rašyti prašymo atšaukimą priimti vėl į darbą pilnu etatu. Tokį pareiškimą ir parašė, tačiau jis buvo sunaikintas. Prašymą rašė pati, t. y. jame parašė, kad grąžintų ją dirbti pilnu etatu. Pasitikėdama darbovietės administracija šį prašymą paliko ir nežino, ar pateiktas prašymas buvo užregistruotas. Pagal susitarimą su direktorė buvo supratusi, kad yra atgal priimta į darbą. Jai dar 2018 m. liepos 30 d. paskambino vyresnioji ir sakė, kad dirbs grafiku 2 dienas dirbama, 2 dienos laisvos, su tokiu darbo grafiku ji sutiko. Daugiau jokių pranešimų dėl atleidimo negavo. Iš darbdavio pranešimo dėl vėl priėmimo į darbą taip pat negavo. 2018 m. liepos 31 d. atėjo į darbą jo tęsti. Bebūnant darbe, vyresnioji paskambino ir pasakė, kad ji yra kviečiama pas direktorę. Nuėjus pas direktorę, pastaroji pasakė, kad ji yra iš darbo atleista ir liepė pasirašyti ant įsakymo dėl atleidimo. Pasirašyti nesutiko ir nieko nebesirašė, tik neatsimena ar jai davė su šiuo įsakymu susipažinti. Paskui grįžo į skyrių, kur kolegėms sakė, kad nieko nesupranta. Vyresnioji sesuo D. S. pasakė, kad niekur neitų, nes kitaip bus jai pravaikšta. Po pusvalandžio jai vyresnioji sesuo pranešė, jog ji nebeitų prie ligonių ir liepė atnešti spaudą. Vėliau, atvažiavo sūnaus žmona ir direktorė pasakė, kad nieko nebuvo ir nesileido į kalbas. Direktorė prašė pateikti atšaukimo kopiją, tačiau jos pati neturėjo. Direktorė sakė, kad gali atkartoti atšaukimą ir tą pačią 2018 m. liepos 31 dieną rašė tokį pat prašymą, kad būtų atšauktas pirmas jos prašymas. Po 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nes buvo panaikintas jos prašymas grįžti į darbą. Prašyme nurodė, kad iš darbo buvo atleista neteisėtai. Skunde darbo ginčų komisijai nurodė, kad sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva. Šioje darbovietėje tokių kaip jos atleidimo atvejų yra girdėjusi ir daugiau, t. y., kad atleidžiama su viena išeitine. Kitos darbuotojos – F., S., A. pasiliko dirbti 0,25 etatu, jos taip pat yra pensininkės. Jos sakė, jog jų prašė irgi dirbti 0,25 etatu. Moterys taip pat norėjo dirbti pilnu etatu, tačiau sutiko dirbti ir 0,25 etatu. Pati nebuvo girdėjusi, kad darbovietėje keisis etatai. Ji nebuvo informuota, kad naikins jos pareigybes, tačiau suprato, kad pensininkės dirbs 0,25 etatu dėl etatų mažinimo. Jokių pranešimų dėl etatų mažinimo pati nėra gavusi. 2018 m. liepos 25 d., 27 d., kai buvo pas direktorę, ji balso nebuvo pakėlusi, tačiau daug nieko neaiškino, direktorė jai negrasino ir kalbėjo mandagiai.

8. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės J. L. įgaliotas atstovas M. L. nurodė, jog mama (ieškovė) žinojo, kad kažkas vyksta dėl reorganizacijos, nes ji jau pensijoje ir gali būti susidorojimas su ja. Laborantėms buvo sumažintas etatas iki 0,25 etato. Mamai sakė, kad nepasirašinėtų jokių dokumentų, nes ji nori dirbti. Žinojo, kad mamai padarius spaudimą, ją gali paveikti. 2018 m. liepos 25 d. sakė mamai nepasirašinėti dokumentų, nes ji nori dirbti pilnu etatu. Mama jam paskambino 2018 m. liepos 27 d. ir pasakė, kad pasirašė ir pasakė, kad padarė, ko nenorėjo padaryti. Tada pats paskambino į Sodrą ir į darbo inspekciją. Konsultantai jam suteikė visą informaciją, kad mamą turi atleisti pagal DK 56 str. su dvejomis išeitinėms kompensacijomis. Tuomet jis kartu su mama ėjo pas direktorę rašyti prašymą dėl mamos grąžinimo į darbą, direktorė klausė mamos, ar nenori dirbti už 0,25 etato, ar jai mažai atlyginimo. Sekretorė mamai diktavo 2018 m. liepos 27 d. prašymo atšaukimo tekstą. Nepaprašė prašymo kopijos, nepažiūrėjo ar tą prašymą užregistravo ir išėjo. Prašymo atleidimo iš darbo atšaukimą anuliuojantį prašymą pateikė sekretorei. Niekas jokio atsakymo nepateikė, įsitikinę buvo, kad mama galės toliau dirbti. Mamos antrame prašyme nurodyta, jog mamą sugrąžinti pilnu etatu į darbovietę. Prašyme parašyta tik, kad „noriu dirbti“. 2018 m. liepos 31 d. mama paskambino ir sakė, kad jai liepia vėl pasirašyti ir pasakė, kad nėra jų 2018 m. liepos 27 d. rašyto prašymo. Tada siuntė savo žmoną žiūrėti, kas ten vyksta. Mama nežino teisinių dalykų ir įstatymų. 2018 m. liepos 31 d. dokumentų kopijų atsakovas nesuteikė, sakė, kad reikia pasirašyti ant visų dokumentų, norint gauti dokumentų kopijas. Buvo psichologinis spaudimas, todėl mama pasirašė ant visų atleidimo dokumentų. Mama buvo išbalusi, išsigandusi, buvo sukilęs spaudimas. Mama sakė, kad jai darė psichologinį spaudimą, grasino su policija, ji išsigando. Mama iš darbo buvo atleista ne abipusiu susitarimu.

9. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės J. L. atstovė advokatė Inga Mekienė ieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad yra praleidę terminą ieškiniui pateikti, todėl prašo terminą atnaujinti, nes ieškovė buvo užsienyje ir negalėjo pati pasiimti dokumentų, dokumentus paėmė įgaliotas atstovas. Terminas praleistas nežymiai. Prašė atkreipti dėmesį į įvykių seką prieš ieškovei parašant prašymą dėl išėjimo iš darbo. Ar tai buvo laisva valia, ar tai neteisėta darbdavio įtaka. 2018 m. liepos 25 d. darbdavys išsikvietė ieškovę be priežasties į savo kabinetą. Kabinete ieškovei buvo nupiešta vizija dėl tolimesnio darbo, kad pasunkės darbo krūvis. Ieškovė šias aplinkybes neigia. Tai įrodyta liudytojų paaiškinimais. Direktorė ieškovei pasiūlė dirbti 0.25 etato, nors anksčiau ji dirbo pilnu etatu. Tokio pasiūlymo raštu nepateikė direktorė, todėl tai darbdavio įtaka. Direktorė negali daryti tokio pasiūlymo darbuotojui. Darbdavys neteisėtai kišasi ir aiškinasi, kad darbuotojas turi priimti jo valią. Ieškovė norėjo toliau dirbti nepakeitusi darbo sąlygų. Ieškovė direktorės kabinete jautė spaudimą. Liudytojai nubrėžė direktorės įvaizdį ir įtakos darymą. Darbuotojas yra silpnesnė šalis, neturinti žinių apie įstatymus. Darbdavys atsiduria stipresnėje padėtyje ir gali daryti įtaką darbuotojui. Ieškovė išreiškė norą dirbti pilnu etatu, 2018 m. liepos 27 d. buvo direktorės spaudimas, kad arba išvis nedirbs, arba dirbs 0,25 etato. Ieškovė neturėjo jokių priežasčių išeiti iš darbo.

10. Darbo ginčų komisijos byloje yra VšĮ (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimas, kuriame direktorė įvardija, jog slaugytojų etatai nebus mažinami. Direktorė ir buhalterė nurodė, kad pensininkės liko dirbti 0,25 etato. 2018 m. liepos 27 d., penktadienį, sekretorė ieškovei diktavo pareiškimo tekstą, kuriame atsispindi darbuotojo išėjimas savo valia. Iš pareiškimo negalima spęsti, kad jis parašytas laisva šalių susitarimo valia. Jei darbdavys laiko, kad išėjimas iš darbo buvo laisva valia, tai toks pasiūlymas turėjo privalomai būti pateiktas raštu trečiadienį. Turi būti rašytiniai dokumentai, jų nėra. Užvizuotas darbdavio sakinys, kad darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, tai ieškovė pamatė tik 2018 m. liepos 31 d., kai ieškovė norėjo gauti dokumentų kopijas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant ar darbuotojo valia buvo neįtakojama kitų asmenų, taikomi protingumo, sąžiningumo principai. Ieškovė, žinodama savo teises, pareiškimo išeiti su viena kompensacija nebūtų rašiusi. Svarbu ieškovės elgesys po prašymo parašymo, ieškovė nedelsiant siekė ginti savo teises, kreipdamasi į sūnų. Sūnus kreipėsi į institucijas gauti informacijos, ar teisingai pasielgta su ieškove. Buvo gauta informacija, kad ieškovė turi teisę atšaukti savo pareiškimą per 5 darbo dienas. Ieškovė tą padarė tą pačią dieną, tačiau dėl neteisėtų darbdavio veiksmų, rašytinio įrodymo nėra. Darbdavys turėjo galimybę įtakoti, kad pareiškimas nebūtų užregistruotas ir dingtų. Buhalterė lojali darbdaviui, todėl jos paaiškinimus teismas turi vertinti atitinkamai. Darbdavys buvo šališkas, siekė neteisėtai panaudoti savo galią. Ne darbdavio teisė spręsti, kas darbuotojui priklauso dėl išeitinių kompensacijų. Liudytojos nurodė, kad joms buvo padaryta darbdavio įtaka. Neteisėtas darbdavio poveikis darbuotojui buvo ilgalaikis, tai lėmė teisės pažeidimą.

11. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė direktorė R. N. prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) priklauso savivaldai, savivaldybės sprendimu pritarta įstaigos pertvarkai, nebeliko kai kurių veiklų, kurios neatitiko licencijos, tačiau buvo padidintas lovų skaičius - iki 72 lovų. Ligoninės pertvarkai buvo Tarybos ir ministerijos pritarimas. Pertvarkos metu nuspręsta neatleisti darbuotojų, nes darbuotojų yra trūkumas. Darbuotojai ne visi dalyvavo susirinkime, jame nedalyvavo ir ieškovė. Darbuotojus informavo, kad slaugytojų neatleis. Bandė darbuotojus išsaugoti maksimaliai. Nuo 2018 m. liepos 1 d. keitėsi ligoninės biudžetas, veikla ir nuspręsta atlyginimus didinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.. Slaugytojoms buvo nutarta kelti atlyginimus, juos ir kėlė. Ieškovę kvietėsi su tikslu tikrai ne atleisti jos iš darbo, o paaiškino apie pertvarką ir nekalbėjo apie 0,25 etato, tačiau svarstė ar ji toliau dirbs ligoninėje. Pokalbio metu ieškovės prašė įsivertinti savo darbo galimybes, nes darbas iš esmės keičiasi ir sudėtingėja darbo procesas. Pensininkės tikėjosi, kad bus atleidimai ir išmokos. Ieškovei reikėjo pasakyti, kad ji ir toliau dirbs sėkmingai ir kartu, apie etatų mažinimą su ieškove nekalbėjo. Iki 2018 m. liepos 1 d. slaugytojos dirbo virš etato, tikslas buvo suvienodinti iki etato. Yra situacijų, kad žmonės savo noru sutiko dirbti 0,25 etato, ir ji nei vieno asmens nevertė tai daryti. Ieškovei turėjo tikslą paaiškinti, kad ji dirbs fiziškai sunkiau, todėl 2018 m. liepos 27 d. ieškovė atėjo su tikslu išeiti iš darbo. Žinojo, kad ieškovė yra pensijinio amžiaus. Sekretorė negalėjo žinoti, apie ką jos tarpusavyje su ieškove kalbėjosi. Su ieškove susitarė šalių susitarimu ir sakė, kad ieškovė, jei nori išeiti savo noru, tegul rašo tokį prašymą. 2018 m. liepos 27 d. pati jos klausė, kodėl ji nori išeiti iš darbo ir ką ji veiks, pastaroji atsakė, kad vyks pas dukrą į užsienį. 2018 m. liepos 25 d. ji svarstė ar dirbti ar ne, nes slaugytojoms teko didžiausia našta. Po 2018 m. liepos 1 d. slaugytojoms yra sumažintas etatas iki 0.,25 etato, tačiau tai galėjo įvykti iki liepos 1 d., to darbdavys neįtakojo, nes didino lovų skaičių.

12. Nieko nežino apie prašymo atleisti iš darbo atšaukimą. Šiuo atveju ji pati patyrė ieškovės ir jos sūnaus spaudimą. 2018 m. liepos 30 d. įsakymą dėl atleidimo parašė pagal suformuotą terminą, nes ieškovė nenorėjo atidirbti. Ieškovė tą dieną atėjo į darbą, ieškovės išėjimas buvo pasirašytas penktadienį. 2018 m. liepos 27 d. ieškovė atėjo ir pasakė, kad nebenori dirbti, ieškovė išėjusi parašė prašymą, kurį ji pati po to gavo. Ieškovė išeinant suprato, kad tai šalių susitarimas, išėjimo terminą užfiksavo ir kalbėjo apie vieną išeitinę, ieškovė norėjo kelių išeitinių, tačiau ji sutiko su viena išeitine. Pati pensininkės situacija nesinaudojo. Nesupranta, iš kur atsirado ieškovės noras dirbti. Ieškovės atleidimo procesas buvo pradėtas nuo 2018 m. liepos 27 d., liepos 30 d. parašė atleidimo įsakymą, todėl nebeatšaukinėjo ieškovės prašymo grąžinti ją į darbą. Keli darbuotojai po pertvarkos iš darbo išėjo savo noru. Kalbėjo ir su kitomis slaugytojomis, kurias kvietėsi į savo kabinetą asmeniškai. E. S. buvo pati atėjusi į kabinetą, tai buvo susiję su darbo santykiais. Šiai dienai atsakyti negali, ar trys pensijinio amžiaus darbuotojos dirba 0,25 etato.

13. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas N. U. nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) draudžia priimti nagrinėti ginčą, kuris nebuvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Ginčas vyksta dėl tų pačių aplinkybių, tačiau ieškinio dalykas visiškai skirtingas, jis žymiai platesnis, nei nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Ieškovė ginčija ne tik sprendimą atleisti iš darbo, bet ginčija ir Darbo ginčų komisijos spendimą, kuris nebuvo išnagrinėtas. Mano, kad vien dėl šito byla turi būti nutraukta. Ieškovė ir atstovai pasisakė ir nenurodė nei vieno senaties atstatymo termino pagrindo. Nenurodytos svarbios priežastys, kodėl ne laiku pateiktas ieškinys. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

14. Pagal DK 54 str. ieškovė buvo atleista iš darbo. Darbdavys nenorėjo nutraukti darbo sutarties, nes darbo yra. Stebėtojų tarybos sprendimas direktorei privalomas ir nurodyta, kad slaugytojai negali būti atleidžiami. Vieni darbuotojai nusprendė, kad jiems užtenka dirbti ir išėjo iš darbo. Ieškovė nusprendė, kad ji nori būti atleidžiama su viena išeitine kompensacija ir parašė prašymą. Raštu išreikštas direktorės sutikimas dėl atleidimo yra. Neturime faktų, kad buvo neteisėti darbdavio veiksmai, jo paties, kaip atstovo veiksmai, sekretorės veiksmai. Direktorė kalbėjo mandagiai, tyliai, ji davė parodymus. Direktorė nesakė ieškovei, kas bus, jei to ar to nepadarysi. Ieškovė pati susigalvojo visas baimes dėl 0,25 etato pasiūlymo. Ieškovė ne kartą sakė, kad ji pati sugalvojo nutraukti darbo santykį. Ieškovės niekas nevertė dirbti prieš valią. Ligoninėje žmonės dirba įvairiu krūviu, 0,25 etato žmogaus dirbančio nėra, nes jie dirba ir pavaduojantį darbą. Jei kas nors sako, kad ne raštu siūlė 0,25 etato, tai asmeninis reikalas. Rašytinių jokių įrodymų nėra. Jei ieškovei darbdavys būtų norėjęs pasiūlyti dirbti 0,25 etato, tai būtų padaręs raštu ir atvirai. Aiškinama , kad 2018 m. liepos 27 d. buvo mistinis prašymas, kuris dingo. Jei toks prašymas būtų, darbdavys jį būtų pateikęs. Direktorė ant ieškovės 2018 m. liepos 27 d. prašymo išeiti iš darbo uždėjo vizą ir toks prašymas buvo patenkintas. Prašymą ieškovė rašė pas sekretorę, kuri negalėjo diktuoti prašymo teksto, nes nežinojo susitarimo ieškovės ir direktorės. Ieškovė iš direktorės išėjo nepasirašiusi jokio dokumento. Jei M. L. sėdėjo pas sekretorę, tai neįrodymas, kad ieškovė parašė dar vieną 2018 m. liepos 27 d. pareiškimą. Direktorė ieškovei negrasino ir negąsdino. Prašymas parašytas ieškovės ranka. Ieškovė leidžia sakyti, kad pakeitė savo nuomonę ir persigalvojo, todėl reikalauja iš darbdavio pinigų, tai nesąmonė, kvailystė. Byloje yra ieškovės 2018 m. liepos 31 d. prašymas su nurodymu, kad nori toliau dirbti, tačiau jai jau buvo išmokėta atlyginimo dalis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė kompensacija. Direktorė turi įstatymo nustatytas lėšas taupyti. Ligoninėje viskas daroma pagal įstatymus, direktorė išmokėjo visas skolas, užpildė visas ligoninės vietas, ligoninė veikia pelningai.

15. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja R. B. nurodė, kad ieškovė yra jos vyro M. L. mama. 2018 m. liepos 31 d. jai paskambino vyras ir paaiškino, kad mama susijaudinusi ir nežino kas vyksta, kodėl ją išsikvietė direktorė ir pasiūlė dirbti 0,25 etato. Ieškovei grasino policija, ji susijaudino ir pasirašė. Ieškovė buvo parašiusi prašymą, kurį direktorė panaikino. Pati nuvyko pas direktorę R. pasiaiškinti. Buvo taip, kad 2018 m. liepos 31 d. direktorė priverstinai ieškovei liepė pasirašyti ant įsakymo. Garso įrašą darė, bet prieš tai atsiklausė ar jį gali daryti. Ieškovei reikėjo dokumentų kopijų, direktorė sakė, kad kai tik pasirašys, tada ir gaus dokumentų kopijas. Tik tą dieną ir sužinojo, kad ieškovė yra atleista. Direktorės paklausė, ar ieškovė atleista, ji pasakė, kad atleista 2018 m. liepos 30 d.. 2018 m. liepos 31 d. pamatė, kad yra įsakymas, kad yra išmokėta alga ir yra sunaikintas prašymas. Apie sunaikintą prašymą pačiai papasakojo vyras. Ieškovė priverstinai pasirašė ant įsakymo 2018 m. liepos 31 d. prie jos pačios. Ieškovės 2018 m. liepos 30 d. nebuvo K.. Ieškovei niekas neskambino ir neparašė, todėl 2018 m. liepos 31 d. ji ėjo į darbą. Atšaukimą ieškovė rašė 2018 m. liepos 27 d., ir šias aplinkybes ji žino iš vyro pasakojimų. Ieškovei grasino 2018 m. liepos 31 d., jog jei ji neišeis iš darbo, ją išves su policija. 2018 m. liepos 31 d. buvo parašytas naujas prašymas neatleisti ieškovės iš darbo, jog ji nori dirbti. Visą šitą pati įrašė, nes buvo kartu. Ieškovei grasino direktorė ir sakė, kad ieškovė pensininkė, neįgali, yra atidirbusi savo ir gali išeiti lauk, liepė nekrėsti cirkų, grasino kreiptis į teismą. Direktorė teigė, kad ieškovė norėjo pati išeiti iš darbo šalių susitarimu, o liudytojai žinoma, kad ieškovė norėjo dirbti pilnu etatu, ieškovei direktorė siūlė dirbti 0,25 etato. Pokalbio įrašą darė dėl to, kad ieškovė ramaus būdu ir nemoka gintis, jai ką pasako, ji tą ir daro.

16. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja D. S. nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytoja. 2018 m. liepos 31 d., jei ieškovei buvo darbo diena, tai ji ir dirbo. Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. buvo atėjusi į darbą, kiek ji dirbo nežino. Direktorė tą dieną ieškovę iškvietė ir pasakė, kad ji nebedirbs. Po to su ieškove nesikalbėjo, nes jos nesusitiko. Daugiausia dirba trise, pagal poreikį gali dirbti ir dvi darbuotojos, pagal ligonių skaičių. Jei darbuotojas įrašytas į grafiką, jis turi dirbti. Pati tą dieną išėjo atostogų ir ieškovei apie pravaikštas nesakė. Nepamena, ką ieškovei tą dieną sakė. Grafikai sudaromi prieš 2 savaites ir patvirtinami įstaigos vadovo. Jei grafikas sudarytas iki liepos 31 d., tai birželio 15 d. maždaug turėtų grafikas būti patvirtinamas. Neturėjo duomenų, kad ieškovė atleista iš darbo ir neturi 2018 m. liepos 31 d. ateiti į darbą. Pati tuo metu vadovavosi darbo grafiku. Visi darbuotojai dirba už etatą, keli darbuotojai dirba mažesniu etatu. Ligoninėje slaugytojos dirba mažesniu etatu, prasidėjus nuo reformos. Teko girdėti, kad ieškovei buvo siūloma dirbti 0,25 etatu, nes ligoninei reikėjo mažiau darbuotojų. Nuo ligoninės reformos yra dvi slaugytojos, kurios dirba 0,25 etatu ir dirba pavaduojančiomis slaugytojomis už papildomą krūvį.

17. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja L. V. nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) sekretore, personalo specialiste. 2018 m. liepos 27 d. ieškovė iš direktorės atėjo pas ją rašyti prašymo. Visų pirma darbuotojas eina pas direktorę ir po to ateina pas ją ir pasako, ką susitarė, prašymo tekstą rašo pats darbuotojas. Pati tik pasakė, kad viršuje reikia parašyti vardą, pavardę, pareigas. Ieškovė jai pasakė, kad su direktore sutarė, jog rašys prašymą, kad išeina iš darbo šalių susitarimu. Prašymo teksto ieškovei nediktavo. Ieškovė prašymą paliko pas ją, o ji nunešė direktorei, direktorė ant prašymo uždeda vizą. Ieškovė prašymo su direktorės viza nematė, tiksliai pasakyti negali. Ieškovė buvo atėjusi pas direktorę su sūnumi, paklausė ar direktorė laisva ir įėjo. Pati nežino apie ką jie ten su direktore kalbėjo. Neprisimena, ar išėjusi iš direktorės ieškovė prašė blanko prašymui ir neprisimena, kad išėjusi būtų palikusi jai prašymą. Direktorė įsakymus dėl atleidimo ruošia pati, o ji tik ruošia atostogų dokumentus. Įsakymą atspausdina direktorė, o ji tik užregistruoja ir nuneša į buhalteriją. Pati ieškovei skambino ir kalbėjosi, kad ji ateitų susipažinti su įsakymu, bet ieškovė atėjo tik kitą dieną. Ieškovė norėjo įsakymo kopijų, bet nenorėjo dėti parašo, nes su įsakymu nesutiko ir dėl to, kad persigalvojo. Ieškovė nurodė, kad ji savo atleidimo prašymą atšaukė, kad atėjo susipažinti su įsakymu. Nepamena, kad ieškovė anksčiau būtų atšaukusi atleidimo iš darbo prašymą. 2018 m. liepos 31 d. ieškovė atėjo su sūnaus drauge, kartu neprisimena kas dar buvo. Negali atsakyti, ar ieškovės sūnaus draugė perspėjo, jog daromas garso įrašas. 2018 m. liepos 31 d. užregistravusi prašymą dėl atšaukimo iš darbo, nunešė jį direktorei ir paliko. Ieškovė norėjo tik įsakymo kopijos, kai jį pasirašė, tuomet tik gavo įsakymo kopiją. 2018 m. liepos 27 d. ieškovė išėjusi iš direktorės jai nieko nesakė, jokių jos pokyčių nepastebėjo. Nurodė, kad ieškovė antrą kartą 2018 m. liepos 27 d. buvo atėjusi su sūnumi, buvo direktorės kabinete, ir jiems išėjus dar kalbėjosi, neatsimena, ar po to ieškovė rašė prašymą. Įsakymo kopiją gaunant asmuo turi pasirašyti, kad su juo susipažino. Nutraukus darbo santykius darbo sutartį duoda pasirašyti ji. Ieškovė nesirašė nei ant įsakymo, nei ant sutarties. Ant įsakymo pasirašė, tik kad gautų kopijas. Jei ieškovė būtų 2018 m. liepos 27 d. parašiusiu dar kokį prašymą, jis būtų užregistruotas ir nuneštas direktorei. Prašymas negalėjo būti paliktas direktorei ir neužregistruotas. Visi prašymai jos pačios yra registruojami.

18. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja I. B. nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. 2018 m. liepos 27 d. dirbo ir pradariusi duris pas sekretorę matė prie sekretorės stalo nugara į duris sėdintį kariškį. Sekretorės ir kariškio pokalbio negirdėjo. Po ligoninės pertvarkos sumažėjo darbuotojų skaičius, nes išėjo keli gydytojai ir slaugytojos, daug kas buvo pensijinio amžiaus ir pavargo dirbti, kai atsirado slauga. Atsiradus slaugai, slaugos specialistams buvo pakelti atlyginimai. Ieškovė buvo bendrosios praktikos slaugytoja, jei ji nebūtų išėjusi iš darbo, jai būtų pakeltas atlyginimas. Buvo bendras susirinkimas, tačiau ieškovė susirinkime nedalyvavo. Trys darbuotojos pensijinio amžiaus pasiliko dirbti susimažinusios darbo krūvį iki 0,25 etato. Kuriuo laikotarpiu tai įvyko, neatsimena. Su ja dėl etato mažinimo nekalbama, kalbama su direktore. Darbuotojoms, dirbančioms 0,25 etatu, atlyginimas padidėjo pavadavimų sąskaita, tačiau jis sumažėjo, nei buvo už pilną etatą.

19. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja J. G. nurodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje vyr. specialiste. Pačiai teko bendrauti su M. L., jis buvo atvykęs konsultacijai dėl mamos atleidimo iš darbo. Tai buvo 2018 m. liepos mėnuo, trečiadienis. M. L. mama buvo atleista šalių susitarimu, jie su tuo nesutiko ir buvo atvykęs konsultacijai. M. L. konsultavosi dėl atleidimo pagrindų ir išmokų ir, ar nesutinkant su tokiu pagrindu, teiravosi kur gali ginti savo teises. M. L. mama buvo atleista ir nebedirbo tą savaitę, kai jis buvo atvykęs. Kiekvienas žmogus atėjęs konsultacijai reikalavimą formuluoja ir jie, kaip specialistai, pateikia atsakymus į užduotus klausimus. Asmenys konsultacijos metu teikia nepatvirtintus dokumentus. Pati su kolega buvo atvykusi į VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal jiems išrašytą pavedimą patikrinti dokumentus, susijusius su darbo teise. Į ligoninę atvyko tikrinti darbo saugos klausimais, tikrino sutartis, tvarkas, darbo bylas, ar visi dokumentai dėl atleidimo iš darbo, tikrino bendrai visos įstaigos. Pažeidimų ligoninėje nenustatė. Tikrinant dėl mažesnio darbuotojų etato krūvio pastabų negali pasakyti, nes slaugytojos buvo pervedamos į kitus padalinius. Tikrinimo metu su darbuotojais nebendravo.

20. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja O. S. nurodė, kad nuo 1977 m. rudens iki 2018 m. liepos 18 d. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) , viso išdirbo 41,5 metus. Iš darbo buvo atleista už grubų pažeidimą, t. y. atleido nesąžiningais parodymais, apskundė, kad ji yra nusikaltėlė. Pati bendrauja su visomis kolegėmis. Visos pensininkės ligoninėje liko dirbti už ketvirtį etato. Metus laiko direktorė su teisininku jai pačiai taikė psichologinį smurtą. Pati dėl atleidimo iš darbo niekur nesikreipė, nes buvo psichologiškai palaužta. Ieškovę atleido, atėjo sūnus ir suplėšė pareiškimą dėl atleidimo, ir direktorė pasakė, kad nieko nebuvo ir eikite į trečią aukštą dirbti. Taip šį įvykį jai pasakojo kolegės. Pati ant atsakovo vadovės pyksta, nes ją atleido iš darbo dar neturint pensijinio amžiaus. Skyriuje tvyro nervinė įtampa dėl dabartinės direktorės. D. N. turėjo išeiti iš darbo dėl psichologinio smurto. Šiuo metu pati dirba sunkesnį darbą (duomenys neskelbtini), po to kai (duomenys neskelbtini) pasidarė slaugos ligonine darbas palengvėjo, nes atsirado padėjėjos.

21. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja D. Č. nurodė, kad iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Všį (duomenys neskelbtini), buvau slaugytojos padėjėja, išėjau iš darbo savo prašymu. 2017 metais trečią ligoninės aukštą uždarė remontui, prasidėjo reorganizacija, uždarius trečią aukštą, kur jo dirbo, ji remontavo ir dirbo kaip dažytoja, nes dažytoja yra dirbusi daug metų, jai žadėjo didesnį atlyginimą. Pasibaigus remontui grįžo dirbti į slaugytojos padėjėjos darbą, direktorė sugalvojo ją perkelti iš trečio aukšto į antrą aukštą, o dvi padėjėjas iš antro aukšto perkėlė į trečią aukštą. Direktorės paprašė jos neskriausti ir palikti naujose patalpose. Direktorė sugalvojo visas darbuotojas išmaišyti ir sukeisti. Direktorės verkdama du kartus prašė ją palikti dirbti trečiame aukšte, direktorė nesutiko, todėl ji parašė prašymą išeiti iš darbo. Jai nesiūlė dirbti mažesniu etatu. Ji nebuvo pensijinio amžiaus. Rašė pareiškimą ir nurodė, kad nesutinku su perkėlimu. Pareiškimą rašė pas sekretorę pati. Dabar yra registruota darbo biržoje. Pensininkėms buvo siūloma išeiti iš vis, arba sumažinti darbo etatą iki 0,25. Šiuo metu bendrauja su buvusiomis bendradarbėmis ne darbo klausimais. Žino, kad ligoninėje dirba keli pensininkai su sumažintu darbo krūviu.

22. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja I. S. nurodė, kad iki 2018 m. birželio mėn. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) laborante. 2018 m. gegužės mėnesį buvo atostogose, o po atostogų nuspendė nebedirbti ir parašė prašymą, rašė, kad prašo atleisti iš darbo, nurodė straipsnį, kad išmokėtų išeitinę. Direktorė sakė, kad niekas jai nepriklauso ir užrašė, kad liudytoja perrašytų pareiškimą. Jos darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. birželio mėn., tuo metu liudytoja jau buvo pensijinio amžiaus. Direktorė aiškino, kad reikės budėti naktimis ir bus visokių pakeitimų. Bendrauja su buvusiomis kolegėmis, jas perkėlė į blogesnes sąlygas. Jos norą nutraukti darbo santykius lėmė tai, kad reikės dirbti naktimis. Pataisytą pareiškimą rašė, nurodydama, kad išeina savo noru, nes nebenorėjo veltis. Jai pareiškimo parašyti niekas nepadėjo, parašė pas sekretorę ir paliko. Paskutinius metus dirbu už pusę etato, visą gyvenimą dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), išmokėjo išeinat tik atostoginius ir darbo užmokestį. Skyriuje buvo perversmas, dabar yra slauga ir maišo darbuotojus. Ji pajuto, kad gana dirbti, nes pensijoje dirbo jau 10 metų, norėjo išeiti iš darbo su kompensacija. Pažįsta šiuo metu laboratorijoje dirbančias moteris, dvi moterys dirba pensijinio amžiaus, viena dirba pilnu etatu, kita už tris ketvirčius, o dar kita už pusę etato. Dėl etatų sumažinimą leisdavo susitarti geranoriškai savo tarpe, jų neversdavo, pasakydavo, kad reikia sumažinti vieną etatą. Todėl geranoriškai sutiko dirbti 0,5 etato. Iki tol dirbo pilnu etatu. Tai vyko prie kito direktoriaus. Turėjo etatus sumažinti, nes mažėjo darbo krūvis. Pusę etato dirbau 2-3 metus, etatų mažinimas truko senokai. Kitos darbuotojos dar dirbančios, patenkintos. Dabartinė direktorė būtų pasielgusi kitaip, ji pasakytų tiesiai šviesiai ir kažin ar būtų leidusi pačioms darbuotojoms susitarti dėl etatų mažinimo tarpusavyje.

23. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja E. S. nurodė, kad iki 2018 m. birželio 5 d. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) laborante, dirbau nuo pat pradžios. Jai tuo metu jau buvo suėjęs pensijinis amžius, sveikata sušlubavo ir nutarė nutraukti darbo sutartį. Pasikonsultavo su teisininku, parašė prašymą ir nunešė direktorės sekretorei, jį užregistravo. Po kelių dienų ją pasikvietė direktorė, kartu sėdėjo teisininkas ir jai paaiškino, kad pagal jos prašyme nurodytą straipsnį jį galima interpretuoti keliais būdais ir pasakė, kad 8 metus būdama pensijoje gavo pinigus, ir ko dar nori. Sąžiningai, dorai dirbo ir pasakė, kad netiki jų paaiškinimu ir ieškos teisybės, jai direktorės teisininkas sakė kreiptis į teismą. Pasitarė su teisininku, sakė rašyti į Vilnių. Jos prašymo direktorė nepasirašė. Gavo atsakymą iš Vilniaus, jį pridėjo prie naujo savo prašymo. Direktorė pasakė, jog jos Vilniaus raštas neįtikino ir sakė kreiptis į teismą arba išmokės vieną kompensaciją ir atleis už penkių darbo dienų. Liudytoja palūžo, verkė ir išėjo iš darbo. Jautė direktorės spaudimą ir suprato, kad direktorė turi tik savo nuomonę ir kitomis nuomonėmis nesivadovauja. Jai pablogėjo sveikata ir palūžo, matė neteisybę, bet jai kovoti neužteko jėgų. Šiuo metu ligoninėje apie dirbančias pensininkes negaliu pasakyti. Prašymus turėjo rašyti taip, kaip direktorė reikalaudavo. Ant jos prašymo direktorė užrašė, kad ji turi jį perrašyti. Darbo inspekcija patvirtino, kad ji prašymą parašė gerai. Nebetiki direktore ir jos teisininku.

24. Byloje nustatyta, kad 2001 m. sausio 9 d. tarp ieškovės J. L. ir atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis dirbti 1 etato darbo krūviu akušere, nuo 2006 m. vasario 2 d. ieškovė buvo perkelta dirbti į II vidaus ligų skyrių bendrosios praktikos slaugytojos pareigoms (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 19-23). Ieškovė 2018 m. liepos 27 d. parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad prašo ją atleisti iš darbo nuo 2018 m. liepos 30 d., išmokant vieno mėnesio išeitinę išmoką, ant minėto prašymo yra uždėta VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės rezoliucija „Atleisti šalių susitarimu išmokant 1 mėn. išeitinę išmoką“ (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 6, 24). 2018 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu ieškovė 2018 m. liepos 30 d. atleista iš darbo pagal DK 54 str. 1 d., buhalterijai pavesta išmokėti vieno jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 7, 25). Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. pateikė darbdaviui VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė prašo atmesti 2018 m. liepos 27 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, kadangi nori dirbti (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 8, 26). 2018 m. liepos 30 d. į ieškovės sąskaitą darbdavys VšĮ (duomenys neskelbtini) pervedė 850,97 Eur sumą, mokėjimo paskirtis: Darbo užmokestis (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 27). Nesutikdama su atleidimo pagrindu, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu dėl atleidimo pagrindo pakeitimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 54 str. 1 d., į DK 57 str. 1 d. 1 p., ir išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas, netesybas (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 1-3). Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės J. L. prašymas atmestas (b. l. 34-40, Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 39-42). 2018 m. spalio 18 d. teismui išsiųstas ieškovės ieškinys, kuris teisme gautas 2018 m. spalio 22 d., patikslintas ieškinys priimtas 2018 m. lapkričio 16 d. (b. l. 1, 11, 18).

25. Atsakovas teigia, kad kreipdamasi į teismą ieškiniu, ieškovė reiškia ir reikalavimą, kuris, neva, nebuvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, todėl atsakovas prašo bylą nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bylos nutraukimo teismas jau yra pasisakęs 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, kuria bylą nutraukti atsisakyta (b. l. 63-64). Be to, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų ypatumus (DK 231 str. 3 d.). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.). Todėl ieškovei tiek ikiteismine tvarka, tiek teismui pareiškus ieškinį ir nesutinkant su jos atleidimo iš darbo teisėtumu, prašant su tuo susijusių išmokų priteisimo, darytina išvada, kad ieškovė laikėsi DK 231 str. 1 d. numatytos ginčo sprendimo ikiteismine tvarka procedūros, todėl ginčas visa apimtimi nagrinėtinas teisme (DK 231 str. 1 d., CPK 412 str. 1 d.). Be to, bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje proceso dalyviai buvo įspėti apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kaip tai numatyta CPK 414 straipsnio 3 dalyje.