- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 2-435-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07063-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- J. L.
- Advokatai
- Inga Mekienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei J. L., jos įgaliotam atstovui M. L., atstovei advokatei Ingai Mekienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovui VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išmokų ir kompensacijų, susijusių su darbo santykiais, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė J. L. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti; pripažinti atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindą neteisėtu; priteisti iš atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas bei kompensacijas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Darbo ginčų komisijos prie LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė ieškovės J. L. prašymą atsakovui VšĮ (duomenys neskelbtini) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 str. 1 d. į DK 57 str. l d., išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas ir netesybas, atmesti. Ieškovė nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu. Nurodė, kad ji dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos pareigose ir 2018 m. liepos 25 d. ligoninės direktorė R. N. pakvietė ją pokalbiui. Pokalbio metu pasakė, kad šiuo metu situacija ligoninėje yra sudėtinga, pasiūlė pakeisti darbo sutarties sąlygas ir dirbti nebe pilnu etatu, o 0,25 etato. Pasiūlė pagalvoti ir 2018 m. liepos 27 d. direktorė pakartotinai pakvietė ir paklausė ar ji apsisprendė dirbti 0,25 etato. Jai atsisakius dirbti tokiu mažu etatu, direktorė pasakė, kad ji rašytų prašymą darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu, išmokant vieno mėnesio dydžio atlyginimo išeitinę kompensaciją. Nežinodama darbo kodekso normų, įstatymų, galvojo, kad tokio dydžio kompensaciją pagal įstatymą ir priklauso. Po pareiškimo parašymo ir pasikalbėjusi su sūnumi, ji dar kartą 2018 m. liepos 27d. buvo nuvykusi pas direktorę, kuri leido jai parašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo atšaukimą, parašius prašymą padavė sekretorei, tačiau šis prašymas dingo. 2018 m. liepos 31 d. jai atvykus į darbą buvo iškviesta pas ligoninės direktorę, kuri paaiškino, kad ji yra atleista nuo 2018 m. liepos 30 d., ir kad jai jau yra pervesta išeitinė išmoka. Su įsakymu dėl atleidimo ji nebuvo supažindinta. Kadangi jai darė spaudimą, nes kitaip neduos kopijų ir ją vertė pasirašyti, ji geranoriškai darbo atleidimo įsakymo nebūtų pasirašiusi.
3. Nurodė, kad 2018 m. liepos 27 d. ir pakartotinai 2018 m. liepos 31 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovui, kuriuose nurodė, kad prašo netenkinti jos 2018 m. liepos 27 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo, nes pageidauja dirbti toliau. Atkreipė dėmesį, kad ji pirminį 2018 m. liepos 27 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė paveikta VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės R. N., t. y. dėl psichologinio spaudimo ir nežinodama teisinių pasekmių, darbo teisės normų, neturėdama laiko pagalvoti ir priimti sprendimą. Ieškovė suklydo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, todėl kreipėsi 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. liepos 31 d. į atsakovą su prašymais panaikinti pirminį prašymą. Ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas, kad pati parašytų prašymą, jai buvo diktuojamas tekstas ir sakoma nurodyti išmokėti vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką. Teigia, kad po to, kai buvo suderinta dėl pirminio prašymo anuliavimo, atsakovas leido dirbti už vieną etatą. Ieškovei 2018 m. liepos 31 d. atvykus į darbą, jau buvo pranešta, kad ji yra atleista, paaiškinta, kad jokio 2018 m. liepos 27 d. ieškovės pareiškimo dėl tos pačios dienos prašymo atšaukimo ieškovė darbdaviui nėra pateikusi
4. Papildomai nurodė, kad tuo atveju, kai pažeidžiama DK 54 str. nustatyta darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kilus ginčui dėl to, teisėtai nutraukta darbo sutartis šiuo pagrindu ar ne, pareigą įrodyti, kad kita sutarties šalis išreiškė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikšta tikroji suderinta šalių valia, turi šalis, pažeidusi įstatymo nustatytą darbo sutarties nutraukimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007). Ieškovei buvo siūloma dirbti 0,25 etato vietoj 1 (vieno) etato, dėl ko ieškovė ir atsisakė dirbti toliau ligoninėje. Atkreipė dėmesį, kad pagal DK 57 str. 8 d. atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, ir atininkamai turėjo būti darbuotojas informuotas apie darbo sąlygų pasikeitimą per ne trumpesnį kaip 5 (penkių) darbo dienų terminą. Pažymėjo, kad pagal DK 57 str. 9 d., atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Kadangi ieškovė dirbo ligoninėje daugiau negu 40 metų, tai jai priklausė dar trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Akivaizdu, kad atsakovas, nenorėdamas mokėti 2 (dviejų) mėnesių atlyginimo dydžio išmokas atleidžiant darbuotoją pagal DK 57 str., sąmoningai panaudojo psichologinį spaudimą, įkalbėjo ieškovę, neturinčią teisinių žinių, kad pagal įstatymą jai priklauso 1 (vieno) mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka, arba ieškovei nesutinkant ji bus atleidžiama be jokių išmokų.
5. Atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu reiškiamas visai kitoks reikalavimas, nei buvo pareikštas darbo ginčų komisijai. DK 216 - 220 straipsniai tiesiogiai nustato darbo ginčams dėl atleidimo iš darbo ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą darbo ginčų komisijoje. Gi šiuo atveju ieškovė nesikreipė į darbo ginčų komisiją, kad būtų išnagrinėtas jos neteisėtas atleidimas iš darbo ir kad jis būtų pripažintas neteisėtu bei, kad būtų priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą. Darbo ginčų komisijos išnagrinėta byla nėra ta pati, kurią dabar bandoma inicijuoti teisme. Naujas reikalavimas - pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turėjo būti pareikštas darbo ginčų komisijai per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.. Šiuo atveju šis reikalavimas pareikštas tik 2018 m. lapkričio 6 d., ir teismui, o ne darbo ginčų komisijai. Bylą prašė nutraukti.
6. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė J. L. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad darbo metu buvo įdarbinta 2018 m. liepos 1 d. kitame skyriuje. Darbe žinojo, kad vyksta pakeitimai. Klausė vyresniosios apie pakeitimus, tačiau ji nieko neatsakydavo. Turėjo informacijos, kad keičiasi jų darbo pobūdis. Pati klausė ar bus atleista, kaip pensininkė. 2018 m. liepos 25 d. darbo metu ją iškvietė pas direktorę. Nuėjus pas direktorę, pati galvojo, kad bus atleista, tačiau direktorė supažindino, kad ji turi dirbti už 0,25 etato, nors prieš tai dirbo pilnu etatu. Direktorės klausė, kodėl turi dirbti 0,25 etatu, tai direktorė atsakė, kad tai dvišalis susitarimas ir daug kas dirba 0,25 etatu. Tada atsakė tokiam direktorės pasiūlymui ir nurodė, kad ji nori dirbti taip kaip dirbo pilnu etatu. Iš direktorės raštiško pasiūlymo negavo, o viskas vyko tik žodiniu pokalbiu. Taip pat direktorės paklausė, ar jei ji savo valia išeis iš darbo, ar ką gaus, tuomet buvo atsakyta, kad tada ji gaus vieną išeitinę, nes tai dvišalis susitarimas. 2018 m. liepos 27 d. direktorei pasakė, kad išeina iš darbo, nes jau yra pensinikė, ligoninėje dirbo nuo pirmo paskyrimo ir mano, kad jai priklauso dvi išeitinės ir iš Sodros išmokos, 0,25 etato ji nenori dirbti. Pati galvojo, kad jei pasiliks dirbti 0,25 etatu, tada išeidama iš darbo nebegaus jokių išeitinių. Suprato, kad į jos pageidavimus, jog nori dirbti pilnu etatu, direktorė nereaguoja. Tada nuėjo pas sekretorę, pasiėmė lapą ir rašė pareiškimą atleisti iš darbo. Rašydama prašymą pas sekretorę, jos irgi klausė, kodėl išmokamos ne dvi išeitinės, o pastaroji pasakė rašyti pašymą, nes kitaip negaus jokios išeitinės, taigi sekretorė taip pat jai darė spaudimą. Sekretorės taip pat klausė, kaip rašyti prašymą, tai pasakė, kad rašyti datą nuo 2018 m. liepos 30 d., nors pačios grafikas buvo dirbti iki 2018 m. liepos 31 d., taip pat sekretorė padiktavo prašymo tekstą.
7. Nors sūnus sakė jai niekur nesirašyti, tačiau parašiusi prašymą išeiti iš darbo ir išėjusi iš kabineto, ji paskambino sūnui ir pasakė, kad parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo ir jam pranešė, kad išeitinių negaus. Po pokalbio su sūnumi, sūnus pasiskambino į darbo inspekciją ir gavo nuorodą, kad galima atšaukti jos surašytą prašymą, todėl po dviejų valandų sūnus atvažiavo į pas ją į darbą ir kartu nuėjo pas direktorę. Sūnus direktorei sakė, kad ji (ieškovė) nori dirbti ir grįžti į darbą ir jos pateiktą prašymą gali atšaukti, nes taip informavo darbo inspekcija. Direktorė nustebo ir paklausė, ar ji nori dirbti. Direktorei atsakė, kad nori dirbti už pilną etatą, ir, kad parašiusi prašymą padarė klaidą. Direktorė sutiko, kad galima rašyti prašymo atšaukimą priimti vėl į darbą pilnu etatu. Tokį pareiškimą ir parašė, tačiau jis buvo sunaikintas. Prašymą rašė pati, t. y. jame parašė, kad grąžintų ją dirbti pilnu etatu. Pasitikėdama darbovietės administracija šį prašymą paliko ir nežino, ar pateiktas prašymas buvo užregistruotas. Pagal susitarimą su direktorė buvo supratusi, kad yra atgal priimta į darbą. Jai dar 2018 m. liepos 30 d. paskambino vyresnioji ir sakė, kad dirbs grafiku 2 dienas dirbama, 2 dienos laisvos, su tokiu darbo grafiku ji sutiko. Daugiau jokių pranešimų dėl atleidimo negavo. Iš darbdavio pranešimo dėl vėl priėmimo į darbą taip pat negavo. 2018 m. liepos 31 d. atėjo į darbą jo tęsti. Bebūnant darbe, vyresnioji paskambino ir pasakė, kad ji yra kviečiama pas direktorę. Nuėjus pas direktorę, pastaroji pasakė, kad ji yra iš darbo atleista ir liepė pasirašyti ant įsakymo dėl atleidimo. Pasirašyti nesutiko ir nieko nebesirašė, tik neatsimena ar jai davė su šiuo įsakymu susipažinti. Paskui grįžo į skyrių, kur kolegėms sakė, kad nieko nesupranta. Vyresnioji sesuo D. S. pasakė, kad niekur neitų, nes kitaip bus jai pravaikšta. Po pusvalandžio jai vyresnioji sesuo pranešė, jog ji nebeitų prie ligonių ir liepė atnešti spaudą. Vėliau, atvažiavo sūnaus žmona ir direktorė pasakė, kad nieko nebuvo ir nesileido į kalbas. Direktorė prašė pateikti atšaukimo kopiją, tačiau jos pati neturėjo. Direktorė sakė, kad gali atkartoti atšaukimą ir tą pačią 2018 m. liepos 31 dieną rašė tokį pat prašymą, kad būtų atšauktas pirmas jos prašymas. Po 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nes buvo panaikintas jos prašymas grįžti į darbą. Prašyme nurodė, kad iš darbo buvo atleista neteisėtai. Skunde darbo ginčų komisijai nurodė, kad sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva. Šioje darbovietėje tokių kaip jos atleidimo atvejų yra girdėjusi ir daugiau, t. y., kad atleidžiama su viena išeitine. Kitos darbuotojos – F., S., A. pasiliko dirbti 0,25 etatu, jos taip pat yra pensininkės. Jos sakė, jog jų prašė irgi dirbti 0,25 etatu. Moterys taip pat norėjo dirbti pilnu etatu, tačiau sutiko dirbti ir 0,25 etatu. Pati nebuvo girdėjusi, kad darbovietėje keisis etatai. Ji nebuvo informuota, kad naikins jos pareigybes, tačiau suprato, kad pensininkės dirbs 0,25 etatu dėl etatų mažinimo. Jokių pranešimų dėl etatų mažinimo pati nėra gavusi. 2018 m. liepos 25 d., 27 d., kai buvo pas direktorę, ji balso nebuvo pakėlusi, tačiau daug nieko neaiškino, direktorė jai negrasino ir kalbėjo mandagiai.
8. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės J. L. įgaliotas atstovas M. L. nurodė, jog mama (ieškovė) žinojo, kad kažkas vyksta dėl reorganizacijos, nes ji jau pensijoje ir gali būti susidorojimas su ja. Laborantėms buvo sumažintas etatas iki 0,25 etato. Mamai sakė, kad nepasirašinėtų jokių dokumentų, nes ji nori dirbti. Žinojo, kad mamai padarius spaudimą, ją gali paveikti. 2018 m. liepos 25 d. sakė mamai nepasirašinėti dokumentų, nes ji nori dirbti pilnu etatu. Mama jam paskambino 2018 m. liepos 27 d. ir pasakė, kad pasirašė ir pasakė, kad padarė, ko nenorėjo padaryti. Tada pats paskambino į Sodrą ir į darbo inspekciją. Konsultantai jam suteikė visą informaciją, kad mamą turi atleisti pagal DK 56 str. su dvejomis išeitinėms kompensacijomis. Tuomet jis kartu su mama ėjo pas direktorę rašyti prašymą dėl mamos grąžinimo į darbą, direktorė klausė mamos, ar nenori dirbti už 0,25 etato, ar jai mažai atlyginimo. Sekretorė mamai diktavo 2018 m. liepos 27 d. prašymo atšaukimo tekstą. Nepaprašė prašymo kopijos, nepažiūrėjo ar tą prašymą užregistravo ir išėjo. Prašymo atleidimo iš darbo atšaukimą anuliuojantį prašymą pateikė sekretorei. Niekas jokio atsakymo nepateikė, įsitikinę buvo, kad mama galės toliau dirbti. Mamos antrame prašyme nurodyta, jog mamą sugrąžinti pilnu etatu į darbovietę. Prašyme parašyta tik, kad „noriu dirbti“. 2018 m. liepos 31 d. mama paskambino ir sakė, kad jai liepia vėl pasirašyti ir pasakė, kad nėra jų 2018 m. liepos 27 d. rašyto prašymo. Tada siuntė savo žmoną žiūrėti, kas ten vyksta. Mama nežino teisinių dalykų ir įstatymų. 2018 m. liepos 31 d. dokumentų kopijų atsakovas nesuteikė, sakė, kad reikia pasirašyti ant visų dokumentų, norint gauti dokumentų kopijas. Buvo psichologinis spaudimas, todėl mama pasirašė ant visų atleidimo dokumentų. Mama buvo išbalusi, išsigandusi, buvo sukilęs spaudimas. Mama sakė, kad jai darė psichologinį spaudimą, grasino su policija, ji išsigando. Mama iš darbo buvo atleista ne abipusiu susitarimu.
9. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės J. L. atstovė advokatė Inga Mekienė ieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad yra praleidę terminą ieškiniui pateikti, todėl prašo terminą atnaujinti, nes ieškovė buvo užsienyje ir negalėjo pati pasiimti dokumentų, dokumentus paėmė įgaliotas atstovas. Terminas praleistas nežymiai. Prašė atkreipti dėmesį į įvykių seką prieš ieškovei parašant prašymą dėl išėjimo iš darbo. Ar tai buvo laisva valia, ar tai neteisėta darbdavio įtaka. 2018 m. liepos 25 d. darbdavys išsikvietė ieškovę be priežasties į savo kabinetą. Kabinete ieškovei buvo nupiešta vizija dėl tolimesnio darbo, kad pasunkės darbo krūvis. Ieškovė šias aplinkybes neigia. Tai įrodyta liudytojų paaiškinimais. Direktorė ieškovei pasiūlė dirbti 0.25 etato, nors anksčiau ji dirbo pilnu etatu. Tokio pasiūlymo raštu nepateikė direktorė, todėl tai darbdavio įtaka. Direktorė negali daryti tokio pasiūlymo darbuotojui. Darbdavys neteisėtai kišasi ir aiškinasi, kad darbuotojas turi priimti jo valią. Ieškovė norėjo toliau dirbti nepakeitusi darbo sąlygų. Ieškovė direktorės kabinete jautė spaudimą. Liudytojai nubrėžė direktorės įvaizdį ir įtakos darymą. Darbuotojas yra silpnesnė šalis, neturinti žinių apie įstatymus. Darbdavys atsiduria stipresnėje padėtyje ir gali daryti įtaką darbuotojui. Ieškovė išreiškė norą dirbti pilnu etatu, 2018 m. liepos 27 d. buvo direktorės spaudimas, kad arba išvis nedirbs, arba dirbs 0,25 etato. Ieškovė neturėjo jokių priežasčių išeiti iš darbo.
10. Darbo ginčų komisijos byloje yra VšĮ (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimas, kuriame direktorė įvardija, jog slaugytojų etatai nebus mažinami. Direktorė ir buhalterė nurodė, kad pensininkės liko dirbti 0,25 etato. 2018 m. liepos 27 d., penktadienį, sekretorė ieškovei diktavo pareiškimo tekstą, kuriame atsispindi darbuotojo išėjimas savo valia. Iš pareiškimo negalima spęsti, kad jis parašytas laisva šalių susitarimo valia. Jei darbdavys laiko, kad išėjimas iš darbo buvo laisva valia, tai toks pasiūlymas turėjo privalomai būti pateiktas raštu trečiadienį. Turi būti rašytiniai dokumentai, jų nėra. Užvizuotas darbdavio sakinys, kad darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, tai ieškovė pamatė tik 2018 m. liepos 31 d., kai ieškovė norėjo gauti dokumentų kopijas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant ar darbuotojo valia buvo neįtakojama kitų asmenų, taikomi protingumo, sąžiningumo principai. Ieškovė, žinodama savo teises, pareiškimo išeiti su viena kompensacija nebūtų rašiusi. Svarbu ieškovės elgesys po prašymo parašymo, ieškovė nedelsiant siekė ginti savo teises, kreipdamasi į sūnų. Sūnus kreipėsi į institucijas gauti informacijos, ar teisingai pasielgta su ieškove. Buvo gauta informacija, kad ieškovė turi teisę atšaukti savo pareiškimą per 5 darbo dienas. Ieškovė tą padarė tą pačią dieną, tačiau dėl neteisėtų darbdavio veiksmų, rašytinio įrodymo nėra. Darbdavys turėjo galimybę įtakoti, kad pareiškimas nebūtų užregistruotas ir dingtų. Buhalterė lojali darbdaviui, todėl jos paaiškinimus teismas turi vertinti atitinkamai. Darbdavys buvo šališkas, siekė neteisėtai panaudoti savo galią. Ne darbdavio teisė spręsti, kas darbuotojui priklauso dėl išeitinių kompensacijų. Liudytojos nurodė, kad joms buvo padaryta darbdavio įtaka. Neteisėtas darbdavio poveikis darbuotojui buvo ilgalaikis, tai lėmė teisės pažeidimą.
11. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė direktorė R. N. prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) priklauso savivaldai, savivaldybės sprendimu pritarta įstaigos pertvarkai, nebeliko kai kurių veiklų, kurios neatitiko licencijos, tačiau buvo padidintas lovų skaičius - iki 72 lovų. Ligoninės pertvarkai buvo Tarybos ir ministerijos pritarimas. Pertvarkos metu nuspręsta neatleisti darbuotojų, nes darbuotojų yra trūkumas. Darbuotojai ne visi dalyvavo susirinkime, jame nedalyvavo ir ieškovė. Darbuotojus informavo, kad slaugytojų neatleis. Bandė darbuotojus išsaugoti maksimaliai. Nuo 2018 m. liepos 1 d. keitėsi ligoninės biudžetas, veikla ir nuspręsta atlyginimus didinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.. Slaugytojoms buvo nutarta kelti atlyginimus, juos ir kėlė. Ieškovę kvietėsi su tikslu tikrai ne atleisti jos iš darbo, o paaiškino apie pertvarką ir nekalbėjo apie 0,25 etato, tačiau svarstė ar ji toliau dirbs ligoninėje. Pokalbio metu ieškovės prašė įsivertinti savo darbo galimybes, nes darbas iš esmės keičiasi ir sudėtingėja darbo procesas. Pensininkės tikėjosi, kad bus atleidimai ir išmokos. Ieškovei reikėjo pasakyti, kad ji ir toliau dirbs sėkmingai ir kartu, apie etatų mažinimą su ieškove nekalbėjo. Iki 2018 m. liepos 1 d. slaugytojos dirbo virš etato, tikslas buvo suvienodinti iki etato. Yra situacijų, kad žmonės savo noru sutiko dirbti 0,25 etato, ir ji nei vieno asmens nevertė tai daryti. Ieškovei turėjo tikslą paaiškinti, kad ji dirbs fiziškai sunkiau, todėl 2018 m. liepos 27 d. ieškovė atėjo su tikslu išeiti iš darbo. Žinojo, kad ieškovė yra pensijinio amžiaus. Sekretorė negalėjo žinoti, apie ką jos tarpusavyje su ieškove kalbėjosi. Su ieškove susitarė šalių susitarimu ir sakė, kad ieškovė, jei nori išeiti savo noru, tegul rašo tokį prašymą. 2018 m. liepos 27 d. pati jos klausė, kodėl ji nori išeiti iš darbo ir ką ji veiks, pastaroji atsakė, kad vyks pas dukrą į užsienį. 2018 m. liepos 25 d. ji svarstė ar dirbti ar ne, nes slaugytojoms teko didžiausia našta. Po 2018 m. liepos 1 d. slaugytojoms yra sumažintas etatas iki 0.,25 etato, tačiau tai galėjo įvykti iki liepos 1 d., to darbdavys neįtakojo, nes didino lovų skaičių.
12. Nieko nežino apie prašymo atleisti iš darbo atšaukimą. Šiuo atveju ji pati patyrė ieškovės ir jos sūnaus spaudimą. 2018 m. liepos 30 d. įsakymą dėl atleidimo parašė pagal suformuotą terminą, nes ieškovė nenorėjo atidirbti. Ieškovė tą dieną atėjo į darbą, ieškovės išėjimas buvo pasirašytas penktadienį. 2018 m. liepos 27 d. ieškovė atėjo ir pasakė, kad nebenori dirbti, ieškovė išėjusi parašė prašymą, kurį ji pati po to gavo. Ieškovė išeinant suprato, kad tai šalių susitarimas, išėjimo terminą užfiksavo ir kalbėjo apie vieną išeitinę, ieškovė norėjo kelių išeitinių, tačiau ji sutiko su viena išeitine. Pati pensininkės situacija nesinaudojo. Nesupranta, iš kur atsirado ieškovės noras dirbti. Ieškovės atleidimo procesas buvo pradėtas nuo 2018 m. liepos 27 d., liepos 30 d. parašė atleidimo įsakymą, todėl nebeatšaukinėjo ieškovės prašymo grąžinti ją į darbą. Keli darbuotojai po pertvarkos iš darbo išėjo savo noru. Kalbėjo ir su kitomis slaugytojomis, kurias kvietėsi į savo kabinetą asmeniškai. E. S. buvo pati atėjusi į kabinetą, tai buvo susiję su darbo santykiais. Šiai dienai atsakyti negali, ar trys pensijinio amžiaus darbuotojos dirba 0,25 etato.
13. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas N. U. nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) draudžia priimti nagrinėti ginčą, kuris nebuvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Ginčas vyksta dėl tų pačių aplinkybių, tačiau ieškinio dalykas visiškai skirtingas, jis žymiai platesnis, nei nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Ieškovė ginčija ne tik sprendimą atleisti iš darbo, bet ginčija ir Darbo ginčų komisijos spendimą, kuris nebuvo išnagrinėtas. Mano, kad vien dėl šito byla turi būti nutraukta. Ieškovė ir atstovai pasisakė ir nenurodė nei vieno senaties atstatymo termino pagrindo. Nenurodytos svarbios priežastys, kodėl ne laiku pateiktas ieškinys. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.
14. Pagal DK 54 str. ieškovė buvo atleista iš darbo. Darbdavys nenorėjo nutraukti darbo sutarties, nes darbo yra. Stebėtojų tarybos sprendimas direktorei privalomas ir nurodyta, kad slaugytojai negali būti atleidžiami. Vieni darbuotojai nusprendė, kad jiems užtenka dirbti ir išėjo iš darbo. Ieškovė nusprendė, kad ji nori būti atleidžiama su viena išeitine kompensacija ir parašė prašymą. Raštu išreikštas direktorės sutikimas dėl atleidimo yra. Neturime faktų, kad buvo neteisėti darbdavio veiksmai, jo paties, kaip atstovo veiksmai, sekretorės veiksmai. Direktorė kalbėjo mandagiai, tyliai, ji davė parodymus. Direktorė nesakė ieškovei, kas bus, jei to ar to nepadarysi. Ieškovė pati susigalvojo visas baimes dėl 0,25 etato pasiūlymo. Ieškovė ne kartą sakė, kad ji pati sugalvojo nutraukti darbo santykį. Ieškovės niekas nevertė dirbti prieš valią. Ligoninėje žmonės dirba įvairiu krūviu, 0,25 etato žmogaus dirbančio nėra, nes jie dirba ir pavaduojantį darbą. Jei kas nors sako, kad ne raštu siūlė 0,25 etato, tai asmeninis reikalas. Rašytinių jokių įrodymų nėra. Jei ieškovei darbdavys būtų norėjęs pasiūlyti dirbti 0,25 etato, tai būtų padaręs raštu ir atvirai. Aiškinama , kad 2018 m. liepos 27 d. buvo mistinis prašymas, kuris dingo. Jei toks prašymas būtų, darbdavys jį būtų pateikęs. Direktorė ant ieškovės 2018 m. liepos 27 d. prašymo išeiti iš darbo uždėjo vizą ir toks prašymas buvo patenkintas. Prašymą ieškovė rašė pas sekretorę, kuri negalėjo diktuoti prašymo teksto, nes nežinojo susitarimo ieškovės ir direktorės. Ieškovė iš direktorės išėjo nepasirašiusi jokio dokumento. Jei M. L. sėdėjo pas sekretorę, tai neįrodymas, kad ieškovė parašė dar vieną 2018 m. liepos 27 d. pareiškimą. Direktorė ieškovei negrasino ir negąsdino. Prašymas parašytas ieškovės ranka. Ieškovė leidžia sakyti, kad pakeitė savo nuomonę ir persigalvojo, todėl reikalauja iš darbdavio pinigų, tai nesąmonė, kvailystė. Byloje yra ieškovės 2018 m. liepos 31 d. prašymas su nurodymu, kad nori toliau dirbti, tačiau jai jau buvo išmokėta atlyginimo dalis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė kompensacija. Direktorė turi įstatymo nustatytas lėšas taupyti. Ligoninėje viskas daroma pagal įstatymus, direktorė išmokėjo visas skolas, užpildė visas ligoninės vietas, ligoninė veikia pelningai.
15. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja R. B. nurodė, kad ieškovė yra jos vyro M. L. mama. 2018 m. liepos 31 d. jai paskambino vyras ir paaiškino, kad mama susijaudinusi ir nežino kas vyksta, kodėl ją išsikvietė direktorė ir pasiūlė dirbti 0,25 etato. Ieškovei grasino policija, ji susijaudino ir pasirašė. Ieškovė buvo parašiusi prašymą, kurį direktorė panaikino. Pati nuvyko pas direktorę R. pasiaiškinti. Buvo taip, kad 2018 m. liepos 31 d. direktorė priverstinai ieškovei liepė pasirašyti ant įsakymo. Garso įrašą darė, bet prieš tai atsiklausė ar jį gali daryti. Ieškovei reikėjo dokumentų kopijų, direktorė sakė, kad kai tik pasirašys, tada ir gaus dokumentų kopijas. Tik tą dieną ir sužinojo, kad ieškovė yra atleista. Direktorės paklausė, ar ieškovė atleista, ji pasakė, kad atleista 2018 m. liepos 30 d.. 2018 m. liepos 31 d. pamatė, kad yra įsakymas, kad yra išmokėta alga ir yra sunaikintas prašymas. Apie sunaikintą prašymą pačiai papasakojo vyras. Ieškovė priverstinai pasirašė ant įsakymo 2018 m. liepos 31 d. prie jos pačios. Ieškovės 2018 m. liepos 30 d. nebuvo K.. Ieškovei niekas neskambino ir neparašė, todėl 2018 m. liepos 31 d. ji ėjo į darbą. Atšaukimą ieškovė rašė 2018 m. liepos 27 d., ir šias aplinkybes ji žino iš vyro pasakojimų. Ieškovei grasino 2018 m. liepos 31 d., jog jei ji neišeis iš darbo, ją išves su policija. 2018 m. liepos 31 d. buvo parašytas naujas prašymas neatleisti ieškovės iš darbo, jog ji nori dirbti. Visą šitą pati įrašė, nes buvo kartu. Ieškovei grasino direktorė ir sakė, kad ieškovė pensininkė, neįgali, yra atidirbusi savo ir gali išeiti lauk, liepė nekrėsti cirkų, grasino kreiptis į teismą. Direktorė teigė, kad ieškovė norėjo pati išeiti iš darbo šalių susitarimu, o liudytojai žinoma, kad ieškovė norėjo dirbti pilnu etatu, ieškovei direktorė siūlė dirbti 0,25 etato. Pokalbio įrašą darė dėl to, kad ieškovė ramaus būdu ir nemoka gintis, jai ką pasako, ji tą ir daro.
16. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja D. S. nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytoja. 2018 m. liepos 31 d., jei ieškovei buvo darbo diena, tai ji ir dirbo. Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. buvo atėjusi į darbą, kiek ji dirbo nežino. Direktorė tą dieną ieškovę iškvietė ir pasakė, kad ji nebedirbs. Po to su ieškove nesikalbėjo, nes jos nesusitiko. Daugiausia dirba trise, pagal poreikį gali dirbti ir dvi darbuotojos, pagal ligonių skaičių. Jei darbuotojas įrašytas į grafiką, jis turi dirbti. Pati tą dieną išėjo atostogų ir ieškovei apie pravaikštas nesakė. Nepamena, ką ieškovei tą dieną sakė. Grafikai sudaromi prieš 2 savaites ir patvirtinami įstaigos vadovo. Jei grafikas sudarytas iki liepos 31 d., tai birželio 15 d. maždaug turėtų grafikas būti patvirtinamas. Neturėjo duomenų, kad ieškovė atleista iš darbo ir neturi 2018 m. liepos 31 d. ateiti į darbą. Pati tuo metu vadovavosi darbo grafiku. Visi darbuotojai dirba už etatą, keli darbuotojai dirba mažesniu etatu. Ligoninėje slaugytojos dirba mažesniu etatu, prasidėjus nuo reformos. Teko girdėti, kad ieškovei buvo siūloma dirbti 0,25 etatu, nes ligoninei reikėjo mažiau darbuotojų. Nuo ligoninės reformos yra dvi slaugytojos, kurios dirba 0,25 etatu ir dirba pavaduojančiomis slaugytojomis už papildomą krūvį.
17. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja L. V. nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) sekretore, personalo specialiste. 2018 m. liepos 27 d. ieškovė iš direktorės atėjo pas ją rašyti prašymo. Visų pirma darbuotojas eina pas direktorę ir po to ateina pas ją ir pasako, ką susitarė, prašymo tekstą rašo pats darbuotojas. Pati tik pasakė, kad viršuje reikia parašyti vardą, pavardę, pareigas. Ieškovė jai pasakė, kad su direktore sutarė, jog rašys prašymą, kad išeina iš darbo šalių susitarimu. Prašymo teksto ieškovei nediktavo. Ieškovė prašymą paliko pas ją, o ji nunešė direktorei, direktorė ant prašymo uždeda vizą. Ieškovė prašymo su direktorės viza nematė, tiksliai pasakyti negali. Ieškovė buvo atėjusi pas direktorę su sūnumi, paklausė ar direktorė laisva ir įėjo. Pati nežino apie ką jie ten su direktore kalbėjo. Neprisimena, ar išėjusi iš direktorės ieškovė prašė blanko prašymui ir neprisimena, kad išėjusi būtų palikusi jai prašymą. Direktorė įsakymus dėl atleidimo ruošia pati, o ji tik ruošia atostogų dokumentus. Įsakymą atspausdina direktorė, o ji tik užregistruoja ir nuneša į buhalteriją. Pati ieškovei skambino ir kalbėjosi, kad ji ateitų susipažinti su įsakymu, bet ieškovė atėjo tik kitą dieną. Ieškovė norėjo įsakymo kopijų, bet nenorėjo dėti parašo, nes su įsakymu nesutiko ir dėl to, kad persigalvojo. Ieškovė nurodė, kad ji savo atleidimo prašymą atšaukė, kad atėjo susipažinti su įsakymu. Nepamena, kad ieškovė anksčiau būtų atšaukusi atleidimo iš darbo prašymą. 2018 m. liepos 31 d. ieškovė atėjo su sūnaus drauge, kartu neprisimena kas dar buvo. Negali atsakyti, ar ieškovės sūnaus draugė perspėjo, jog daromas garso įrašas. 2018 m. liepos 31 d. užregistravusi prašymą dėl atšaukimo iš darbo, nunešė jį direktorei ir paliko. Ieškovė norėjo tik įsakymo kopijos, kai jį pasirašė, tuomet tik gavo įsakymo kopiją. 2018 m. liepos 27 d. ieškovė išėjusi iš direktorės jai nieko nesakė, jokių jos pokyčių nepastebėjo. Nurodė, kad ieškovė antrą kartą 2018 m. liepos 27 d. buvo atėjusi su sūnumi, buvo direktorės kabinete, ir jiems išėjus dar kalbėjosi, neatsimena, ar po to ieškovė rašė prašymą. Įsakymo kopiją gaunant asmuo turi pasirašyti, kad su juo susipažino. Nutraukus darbo santykius darbo sutartį duoda pasirašyti ji. Ieškovė nesirašė nei ant įsakymo, nei ant sutarties. Ant įsakymo pasirašė, tik kad gautų kopijas. Jei ieškovė būtų 2018 m. liepos 27 d. parašiusiu dar kokį prašymą, jis būtų užregistruotas ir nuneštas direktorei. Prašymas negalėjo būti paliktas direktorei ir neužregistruotas. Visi prašymai jos pačios yra registruojami.
18. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja I. B. nurodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. 2018 m. liepos 27 d. dirbo ir pradariusi duris pas sekretorę matė prie sekretorės stalo nugara į duris sėdintį kariškį. Sekretorės ir kariškio pokalbio negirdėjo. Po ligoninės pertvarkos sumažėjo darbuotojų skaičius, nes išėjo keli gydytojai ir slaugytojos, daug kas buvo pensijinio amžiaus ir pavargo dirbti, kai atsirado slauga. Atsiradus slaugai, slaugos specialistams buvo pakelti atlyginimai. Ieškovė buvo bendrosios praktikos slaugytoja, jei ji nebūtų išėjusi iš darbo, jai būtų pakeltas atlyginimas. Buvo bendras susirinkimas, tačiau ieškovė susirinkime nedalyvavo. Trys darbuotojos pensijinio amžiaus pasiliko dirbti susimažinusios darbo krūvį iki 0,25 etato. Kuriuo laikotarpiu tai įvyko, neatsimena. Su ja dėl etato mažinimo nekalbama, kalbama su direktore. Darbuotojoms, dirbančioms 0,25 etatu, atlyginimas padidėjo pavadavimų sąskaita, tačiau jis sumažėjo, nei buvo už pilną etatą.
19. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja J. G. nurodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje vyr. specialiste. Pačiai teko bendrauti su M. L., jis buvo atvykęs konsultacijai dėl mamos atleidimo iš darbo. Tai buvo 2018 m. liepos mėnuo, trečiadienis. M. L. mama buvo atleista šalių susitarimu, jie su tuo nesutiko ir buvo atvykęs konsultacijai. M. L. konsultavosi dėl atleidimo pagrindų ir išmokų ir, ar nesutinkant su tokiu pagrindu, teiravosi kur gali ginti savo teises. M. L. mama buvo atleista ir nebedirbo tą savaitę, kai jis buvo atvykęs. Kiekvienas žmogus atėjęs konsultacijai reikalavimą formuluoja ir jie, kaip specialistai, pateikia atsakymus į užduotus klausimus. Asmenys konsultacijos metu teikia nepatvirtintus dokumentus. Pati su kolega buvo atvykusi į VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal jiems išrašytą pavedimą patikrinti dokumentus, susijusius su darbo teise. Į ligoninę atvyko tikrinti darbo saugos klausimais, tikrino sutartis, tvarkas, darbo bylas, ar visi dokumentai dėl atleidimo iš darbo, tikrino bendrai visos įstaigos. Pažeidimų ligoninėje nenustatė. Tikrinant dėl mažesnio darbuotojų etato krūvio pastabų negali pasakyti, nes slaugytojos buvo pervedamos į kitus padalinius. Tikrinimo metu su darbuotojais nebendravo.
20. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja O. S. nurodė, kad nuo 1977 m. rudens iki 2018 m. liepos 18 d. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) , viso išdirbo 41,5 metus. Iš darbo buvo atleista už grubų pažeidimą, t. y. atleido nesąžiningais parodymais, apskundė, kad ji yra nusikaltėlė. Pati bendrauja su visomis kolegėmis. Visos pensininkės ligoninėje liko dirbti už ketvirtį etato. Metus laiko direktorė su teisininku jai pačiai taikė psichologinį smurtą. Pati dėl atleidimo iš darbo niekur nesikreipė, nes buvo psichologiškai palaužta. Ieškovę atleido, atėjo sūnus ir suplėšė pareiškimą dėl atleidimo, ir direktorė pasakė, kad nieko nebuvo ir eikite į trečią aukštą dirbti. Taip šį įvykį jai pasakojo kolegės. Pati ant atsakovo vadovės pyksta, nes ją atleido iš darbo dar neturint pensijinio amžiaus. Skyriuje tvyro nervinė įtampa dėl dabartinės direktorės. D. N. turėjo išeiti iš darbo dėl psichologinio smurto. Šiuo metu pati dirba sunkesnį darbą (duomenys neskelbtini), po to kai (duomenys neskelbtini) pasidarė slaugos ligonine darbas palengvėjo, nes atsirado padėjėjos.
21. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja D. Č. nurodė, kad iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Všį (duomenys neskelbtini), buvau slaugytojos padėjėja, išėjau iš darbo savo prašymu. 2017 metais trečią ligoninės aukštą uždarė remontui, prasidėjo reorganizacija, uždarius trečią aukštą, kur jo dirbo, ji remontavo ir dirbo kaip dažytoja, nes dažytoja yra dirbusi daug metų, jai žadėjo didesnį atlyginimą. Pasibaigus remontui grįžo dirbti į slaugytojos padėjėjos darbą, direktorė sugalvojo ją perkelti iš trečio aukšto į antrą aukštą, o dvi padėjėjas iš antro aukšto perkėlė į trečią aukštą. Direktorės paprašė jos neskriausti ir palikti naujose patalpose. Direktorė sugalvojo visas darbuotojas išmaišyti ir sukeisti. Direktorės verkdama du kartus prašė ją palikti dirbti trečiame aukšte, direktorė nesutiko, todėl ji parašė prašymą išeiti iš darbo. Jai nesiūlė dirbti mažesniu etatu. Ji nebuvo pensijinio amžiaus. Rašė pareiškimą ir nurodė, kad nesutinku su perkėlimu. Pareiškimą rašė pas sekretorę pati. Dabar yra registruota darbo biržoje. Pensininkėms buvo siūloma išeiti iš vis, arba sumažinti darbo etatą iki 0,25. Šiuo metu bendrauja su buvusiomis bendradarbėmis ne darbo klausimais. Žino, kad ligoninėje dirba keli pensininkai su sumažintu darbo krūviu.
22. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja I. S. nurodė, kad iki 2018 m. birželio mėn. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) laborante. 2018 m. gegužės mėnesį buvo atostogose, o po atostogų nuspendė nebedirbti ir parašė prašymą, rašė, kad prašo atleisti iš darbo, nurodė straipsnį, kad išmokėtų išeitinę. Direktorė sakė, kad niekas jai nepriklauso ir užrašė, kad liudytoja perrašytų pareiškimą. Jos darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. birželio mėn., tuo metu liudytoja jau buvo pensijinio amžiaus. Direktorė aiškino, kad reikės budėti naktimis ir bus visokių pakeitimų. Bendrauja su buvusiomis kolegėmis, jas perkėlė į blogesnes sąlygas. Jos norą nutraukti darbo santykius lėmė tai, kad reikės dirbti naktimis. Pataisytą pareiškimą rašė, nurodydama, kad išeina savo noru, nes nebenorėjo veltis. Jai pareiškimo parašyti niekas nepadėjo, parašė pas sekretorę ir paliko. Paskutinius metus dirbu už pusę etato, visą gyvenimą dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), išmokėjo išeinat tik atostoginius ir darbo užmokestį. Skyriuje buvo perversmas, dabar yra slauga ir maišo darbuotojus. Ji pajuto, kad gana dirbti, nes pensijoje dirbo jau 10 metų, norėjo išeiti iš darbo su kompensacija. Pažįsta šiuo metu laboratorijoje dirbančias moteris, dvi moterys dirba pensijinio amžiaus, viena dirba pilnu etatu, kita už tris ketvirčius, o dar kita už pusę etato. Dėl etatų sumažinimą leisdavo susitarti geranoriškai savo tarpe, jų neversdavo, pasakydavo, kad reikia sumažinti vieną etatą. Todėl geranoriškai sutiko dirbti 0,5 etato. Iki tol dirbo pilnu etatu. Tai vyko prie kito direktoriaus. Turėjo etatus sumažinti, nes mažėjo darbo krūvis. Pusę etato dirbau 2-3 metus, etatų mažinimas truko senokai. Kitos darbuotojos dar dirbančios, patenkintos. Dabartinė direktorė būtų pasielgusi kitaip, ji pasakytų tiesiai šviesiai ir kažin ar būtų leidusi pačioms darbuotojoms susitarti dėl etatų mažinimo tarpusavyje.
23. Bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja E. S. nurodė, kad iki 2018 m. birželio 5 d. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) laborante, dirbau nuo pat pradžios. Jai tuo metu jau buvo suėjęs pensijinis amžius, sveikata sušlubavo ir nutarė nutraukti darbo sutartį. Pasikonsultavo su teisininku, parašė prašymą ir nunešė direktorės sekretorei, jį užregistravo. Po kelių dienų ją pasikvietė direktorė, kartu sėdėjo teisininkas ir jai paaiškino, kad pagal jos prašyme nurodytą straipsnį jį galima interpretuoti keliais būdais ir pasakė, kad 8 metus būdama pensijoje gavo pinigus, ir ko dar nori. Sąžiningai, dorai dirbo ir pasakė, kad netiki jų paaiškinimu ir ieškos teisybės, jai direktorės teisininkas sakė kreiptis į teismą. Pasitarė su teisininku, sakė rašyti į Vilnių. Jos prašymo direktorė nepasirašė. Gavo atsakymą iš Vilniaus, jį pridėjo prie naujo savo prašymo. Direktorė pasakė, jog jos Vilniaus raštas neįtikino ir sakė kreiptis į teismą arba išmokės vieną kompensaciją ir atleis už penkių darbo dienų. Liudytoja palūžo, verkė ir išėjo iš darbo. Jautė direktorės spaudimą ir suprato, kad direktorė turi tik savo nuomonę ir kitomis nuomonėmis nesivadovauja. Jai pablogėjo sveikata ir palūžo, matė neteisybę, bet jai kovoti neužteko jėgų. Šiuo metu ligoninėje apie dirbančias pensininkes negaliu pasakyti. Prašymus turėjo rašyti taip, kaip direktorė reikalaudavo. Ant jos prašymo direktorė užrašė, kad ji turi jį perrašyti. Darbo inspekcija patvirtino, kad ji prašymą parašė gerai. Nebetiki direktore ir jos teisininku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
24. Byloje nustatyta, kad 2001 m. sausio 9 d. tarp ieškovės J. L. ir atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis dirbti 1 etato darbo krūviu akušere, nuo 2006 m. vasario 2 d. ieškovė buvo perkelta dirbti į II vidaus ligų skyrių bendrosios praktikos slaugytojos pareigoms (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 19-23). Ieškovė 2018 m. liepos 27 d. parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad prašo ją atleisti iš darbo nuo 2018 m. liepos 30 d., išmokant vieno mėnesio išeitinę išmoką, ant minėto prašymo yra uždėta VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės rezoliucija „Atleisti šalių susitarimu išmokant 1 mėn. išeitinę išmoką“ (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 6, 24). 2018 m. liepos 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu ieškovė 2018 m. liepos 30 d. atleista iš darbo pagal DK 54 str. 1 d., buhalterijai pavesta išmokėti vieno jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 7, 25). Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. pateikė darbdaviui VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė prašo atmesti 2018 m. liepos 27 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, kadangi nori dirbti (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 8, 26). 2018 m. liepos 30 d. į ieškovės sąskaitą darbdavys VšĮ (duomenys neskelbtini) pervedė 850,97 Eur sumą, mokėjimo paskirtis: Darbo užmokestis (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 27). Nesutikdama su atleidimo pagrindu, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu dėl atleidimo pagrindo pakeitimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 54 str. 1 d., į DK 57 str. 1 d. 1 p., ir išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas, netesybas (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 1-3). Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės J. L. prašymas atmestas (b. l. 34-40, Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 39-42). 2018 m. spalio 18 d. teismui išsiųstas ieškovės ieškinys, kuris teisme gautas 2018 m. spalio 22 d., patikslintas ieškinys priimtas 2018 m. lapkričio 16 d. (b. l. 1, 11, 18).
Dėl ieškovės teisės ginčą nagrinėti teisme
25. Atsakovas teigia, kad kreipdamasi į teismą ieškiniu, ieškovė reiškia ir reikalavimą, kuris, neva, nebuvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, todėl atsakovas prašo bylą nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bylos nutraukimo teismas jau yra pasisakęs 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, kuria bylą nutraukti atsisakyta (b. l. 63-64). Be to, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų ypatumus (DK 231 str. 3 d.). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.). Todėl ieškovei tiek ikiteismine tvarka, tiek teismui pareiškus ieškinį ir nesutinkant su jos atleidimo iš darbo teisėtumu, prašant su tuo susijusių išmokų priteisimo, darytina išvada, kad ieškovė laikėsi DK 231 str. 1 d. numatytos ginčo sprendimo ikiteismine tvarka procedūros, todėl ginčas visa apimtimi nagrinėtinas teisme (DK 231 str. 1 d., CPK 412 str. 1 d.). Be to, bylą nagrinėjant 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje proceso dalyviai buvo įspėti apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kaip tai numatyta CPK 414 straipsnio 3 dalyje.
Dėl prašomo taikyti ieškinio senaties termino
26. Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (DK 15 str. 1 d.). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 str. 4 d.). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 str. 1 d.).
27. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2018 m. rugsėjo 6 d., kas reiškia, jog nesutikdama su sprendimu, ieškovė turėjo teismui pateikti ieškinį 2018 m. spalio 8 d. (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 5 d.), tačiau tai padarė tik 2018 m. spalio 18 d. (ieškinio išsiuntimo teismui paštu data (CPK 73 str. 7 d.), t. y. dešimt dienų praleidusi DK 231 str. 1 d. numatytą terminą ieškiniui pateikti. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti ieškovei terminą ieškiniui pateikti, pripažindamas, kad jis praleistas ne ženkliai ir dėl svarbių priežasčių, nepraleidus DK 15 str. 2 d. numatyto bendro trejų metų ieškinio senaties termino (DK 15 str. 4 d., CPK 78 str. 1 d.). Iš Darbo ginčų komisijos bylos medžiagos matyti, kad sprendimas ieškovei buvo išsiųstas 2018 m. rugsėjo 12 d., o ieškovės įgaliotas atstovas, o ne pati ieškovė, dėl garso įrašo išdavimo kreipėsi 2018 m. rugsėjo 16 d. (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 43, 44), kas patvirtina ieškovės argumentus, kad tuo laiku ji buvo išvykusi, todėl dėl svarbios priežasties neženkliai praleido terminą ieškiniui pateikti (CPK 185 str.). Todėl DK 231 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas atnaujintinas, nes jo praleidimą lėmė išvardytos svarbios priežastys.
Dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu
28. Byloje yra pateiktas ieškovės 2018 m. liepos 27 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad ieškovė prašo ją atleisti iš darbo nuo 2018 m. liepos 30 d., išmokant vieno mėnesio išeitinę išmoką, ant minėto prašymo yra uždėta VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės rezoliucija „Atleisti šalių susitarimu išmokant 1 mėn. išeitinę išmoką“ (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 6, 24). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Ieškovė nurodo, kad nebuvo jos valios darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, o 2018 m. liepos 27 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo ji surašė įtakota direktorės, nesutikdama dirbti sumažintu etatu iki 0,25 etato, bijodama, kad neparašius prašymo ir sutikus dirbti 0,25 etatu, jai nepriklausys jokia išeitinė išmoka, teikdama, kad 0,25 etato ji nenorėjo ir nenori dirbti, todėl neprašo būti gražinama į darbą.
29. DK 54 straipsnis nustato darbo sutarties nutraukimo pagrindą šalių susitarimu (DK 53 str. 1 p.), taip pat reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarką. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus bei pasekmes. Esant ginčui teisme tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 str. numatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005).
30. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 25 d. ieškovė buvo iškviesta atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės pokalbiui. 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklausta atsakovo direktorė R. N. neneigė, kad ieškovė buvo kviesta pokalbiui, patvirtino, kad kvietėsi ieškovę pasikalbėti, nes ligoninėje vyko tam tikros pertvarkos, ligoninė keitė savo paslaugų pobūdį, buvo naikinami stacionaro skyriai ir formuojamas slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Direktorė neigė, kad siūlė ieškovei dirbti 0,25 etato, o jai nesutikus, neva liepė pagalvoti. Anot direktorės, ieškovė norėjusi pati pagalvoti, nes, kaip teigė direktorė, ligoninei pakeitus paslaugų pobūdį į slaugą, ieškovės darbas pasunkėtų. Direktorė teismui patvirtino, kad žinojo, jog ieškovei jau buvo suėjęs pensijinis amžius. Taip pat neneigė, kad ligoninėje yra slaugytojos, kurios dirba 0,25 etatu, tačiau jų niekas nevertė, jos pačios sutikusios. Tai, kad ligoninė keitė savo paslaugų pobūdį, patvirtina Darbo ginčų byloje esantys 2018 m. birželio 18 d. darbo tarybos posėdžio protokolas ir 2018 m. birželio 19 d. stebėtojų tarybos posėdžio protokolas (Darbo ginčų bylos b. l. 33, 34).
31. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. liepos 27 d., t. y. praėjus dviem dienoms po pirmo apsilankymo pas direktorę, ieškovė vėl atėjo pas ją. Tik atsakovo vadovė teigia, kad ieškovė atėjo apsisprendusi su tikslu išeiti iš darbo, o ieškovė nurodo, kad 2018 m. liepos 27 d. direktorei pasakė, kad išeina iš darbo, nes jau yra pensininkė, ligoninėje dirbo nuo pirmo paskyrimo ir mano, kad jai priklauso dvi išeitinės ir iš Sodros išmokos, o 0,25 etato ji nenori dirbti. Ieškovė nurodo, kad suprato, kad į jos pageidavimus, jog nori dirbti pilnu etatu, direktorė nereaguoja. Tada nuėjo pas sekretorę, pasiėmė lapą ir rašė pareiškimą atleisti iš darbo. Rašydama prašymą pas sekretorę, jos irgi klausė, kodėl išmokamos ne dvi išeitinės, o pastaroji pasakė rašyti pašymą, nes kitaip negaus jokios išeitinės.
32. Kaip minėta, ieškovė parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nurodydama, kad prašo ją atleisti iš darbo nuo 2018 m. liepos 30 d., išmokant vieno mėnesio išeitinę išmoką. Byloje 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja VšĮ (duomenys neskelbtini) sekretore dirbanti L. V. nurodė, kad išėjusi iš direktorės kabineto ieškovė jai pasakė, kad su direktore sutarė, jog rašys prašymą, kad išeina iš darbo šalių susitarimu. Prašymo teksto ieškovei liudytoja nediktavo. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė prašymą paliko pas ją, o ji nunešė direktorei, direktorė ant prašymo uždeda vizą.
33. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iniciatorius buvo atsakovas, o ieškovė iki tol neturėjo ketinimo nutraukti darbo sutartį, ji norėjo dirbti ir toliau pilnu etatu, jos netenkino darbas 0,25 etato. Teismas sprendžia, kad atsakovas savo teisę siūlyti ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu įgyvendino pažeisdamas DK 24 str. 1 d., 2 d., 3 d., 54 str. reikalavimus. Šalių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 str. prasidėjo ir vyko nesant atsakovo rašytinio pasiūlymo, taip pažeidžiant ieškovės teisę gauti tokį pasiūlymą, jį svarstyti laisvai pasirinktomis sąlygomis bei priimti arba atmesti. Kaip jau buvo nustatyta, tai patvirtino ir liudytoja VšĮ (duomenys neskelbtini) sekretore dirbanti L. V., atsakovo vadovė tik ieškovei parašius 2018 m. liepos 27 d. prašymą dėl atleidimo, pasirašė rezoliucija, kurioje nurodoma „Atleisti šalių susitarimu išmokant 1 mėn. išeitinę išmoką“ (CPK 185 str.).
34. Byloje nustatyta, kad derybos išimtinai vyko ne dėl esminės sąlygos – darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, o dėl ieškovės galimybės pasilikimo dirbti pilnu etatu ir išeitinės išmokos dydžio. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, primetė ieškovei savo valią, kad būtent ieškovė pateiktų rašytinį pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir tokiu būdu neva taptų derybų iniciatore. Ieškovės rašytiniame pasiūlyme išreikšta jos valia dėl esminės susitarimo sąlygos – darbo sutarties nutraukimo – susiformavo ir buvo nulemta išimtinai dėl atsakovo veiksmų, atliktų šio pasiūlymo pateikimo dieną. Objektyviai vertinant, ji neatitiko ieškovės interesų, o ieškovės 2018 m. liepos 27 d. prašymas ją atleisti iš darbo nuo 2018 m. liepos 30 d., išmokant vieno mėnesio išeitinę išmoką, buvo neteisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 str. nuostatas. Vertinant ieškovės valią, neva, išreikštą jos prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo, jos tikrumo aspektu, darytina išvada, kad faktiniai bylos duomenys įgalina konstatuoti, jog 2018 m. liepos 27 d. prašyme nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, atsakovas priimdamas tokį ieškovės prašymą ir, neva, sutikdamas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tokį susitarimą sudarė, nepaisydamas DK 24 str. nuostatų laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis sąžiningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.
35. Byloje yra buvusios atsakovo darbuotojos E. S. atsakovui rašyti prašymai dėl atleidimo iš darbo, ir atsakovo atsakymai (b. l. 30,31, 32, 33), E. S. buvo apklausta 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje ir paaiškino prašymų rašymo ir jos atleidimo iš darbo aplinkybes. Minėta liudytoja teismui nurodė, kad jai jau buvo suėjęs pensijinis amžius, sveikata sušlubavo ir ji nutarė nutraukti darbo sutartį, pasikonsultavo su teisininku, parašė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo ją atleisti DK 56 str. 1 d. 4 p. pagrindu, išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b. l. 30), ir nunešė direktorės sekretorei. Po kelių dienų ją pasikvietė direktorė, kartu sėdėjo teisininkas ir jai paaiškino, kad pagal jos prašyme nurodytą straipsnį jį galima interpretuoti keliais būdais ir pasakė, kad 8 (aštuonerius) metus būdama pensijoje gavo pinigus, ir ko dar nori. Byloje esantis atsakovo 2018 m. gegužės 28 d. pranešimas minėtai liudytojai patvirtina jos nurodytas aplinkybes (b. l. 31). Liudytoja nurodė, kad darbdavys nereagavo ir į jos pakartotinį prašymą, gavus atsakymą iš Darbo inspekcijos (b. l. 32, 33), direktorė pasakė, jog jos Vilniaus raštas neįtikino ir sakė kreiptis į teismą arba išmokės vieną kompensaciją ir atleis už penkių darbo dienų. Liudytoja nurodė, kad ji palūžo, verkė ir išėjo iš darbo, jai kovoti neužteko jėgų. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais (CPK 185 str.). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbadavys bet kokia kaina siekė, kad mokėtina kompensacija darbuotojui būtų ne didesnė nei vienas vidutins darbuotojo darbo užmokestis. Šias išvadas patvirtina ir byloje 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdyje liudytoja apklaustos I. S. atsakovui adresuotas prašymas dėl atleidimo iš darbo, kur yra uždėta atsakovo vadovės rezoliucija (b. l. 29), kas patvirtina kartu ir liudytojos E. S. duotus paaiškinimus.
36. Tai, kad 2018 m. liepos 27 d. ieškovės prašyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tą pačią dieną 2018 m. liepos 27 d., praėjus apie porai valandų po prašymo dėl atleidimo parašymo, ieškovė atvyko pas darbdavį su savo įgaliotu atstovu sūnumi M. L.. Byloje atsakovo vadovė, atsakovo įgaliotas atstovas neneigė, kad ieškovė su sūnumi buvo grįžusi 2018 m. liepos 27 d., atsakovas tik nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė, neva, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 27 d., surašė kitą dokumentą, kuriuo, neva atšaukė savo prašymą dėl atleidimo iš darbo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės dėl, neva, buvusio ieškovės 2018 m. liepos 27 d. prašymo dėl tos pačios dienos prašymo atšaukimo, nėra svarbios tuo aspektu, kiek tai susiję su teise darbuotojui atšaukti savo prašymą dėl atleidimo iš darbo, teismui konstatavus, kad ieškovės valia nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nesąžiningai buvo įtakota darbdavio.
37. Byloje 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė I. B. patvirtino, kad 2018 m. liepos 27 d. dirbo ir pradariusi duris pas sekretorę matė prie sekretorės stalo nugara į duris sėdintį kariškį. Byloje ginčo nėra, kad minėtas kariškis yra ieškovės sūnus M. L.. Minėta liudytoja taip pat nurodė, kad jos žiniomis trys darbuotojos pensijinio amžiaus pasiliko dirbti susimažinusios darbo krūvį iki 0,25 etato, kuriuo laikotarpiu tai įvyko, neatsimena, su ja dėl etato mažinimo nekalbama, kalbama su direktore, darbuotojoms, dirbančioms 0,25 etatu, atlyginimas padidėjo pavadavimų sąskaita, tačiau jis sumažėjo, nei buvo už pilną etatą. Šios nustatytos aplinkybės, be kito ko, patvirtina ir ieškovės argumentus, kad ir jai buvo siūloma pasilikti dirbti 0,25 etatu, o ieškovei nesutikus, darbdavys įtakojo, kad ieškovė parašytų prašymą dėl atleidimo iš darbo ir pati nurodytų nuo kurios dienos prašo būti atleista, ir kokio dydžio išmoką prašo išmokėti.
38. Tai, kad 2018 m. liepos 27 d. prašyme nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia dėl darbo santykių pabaigos šalių susitarimu, įrodo ir tas faktas, kad pagal sudarytą darbo grafiką ieškovė turėjo dirbti 2018 m. liepos 31 d. ir jai tai buvo žinoma, todėl labiau nei keista atrodo aplinkybė, kad prašyme ieškovė, neva, savo sąmoningai išreikšta valia nurodė, kad prašo ją atleisti iš darbo nuo 2018 m. liepos 30 d., iki mėnesio pabaigos likus vienai ieškovės darbo dienai. Tai, kad ieškovei 2018 m. liepos 31 d. pagal sudarytą grafiką buvo darbo diena, patvirtino ir 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. S.. Minėta liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovė 2018 m. liepos 31 d. ir buvo atvykusi į darbą. Tą faktą patvirtino ir atsakovo vadovė, įgaliotas atstovas. Todėl pripažintini nepagrįstais atsakovo argumentai, kad ieškovės valia buvo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.
Dėl atleidimo iš darbo pagrindo
39. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, kad tikroji ieškovės valia buvo dirbti ir toliau pilnu etatu, jos netenkino darbdavio siūlymas likti dirbti 0,25 etato. Todėl ieškovei nesutinkant dirbti 0,25 etatu atsakovas turėjo teisę darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, o ne šalių susitarimu, su ieškove nutraukti darbo sutartį DK 57 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu – kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietą.
40. DK 45 str. 1 d. nurodyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. DK 45 str. 2 d. nurodyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
41. DK 45 str. 2 d. nurodyta, kad darbuotojos atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės atsisakymas dirbti yra susijęs su jos darbo krūvio sumažinimu, kas reiškia, kad ieškovei darbo užmokestis nebuvo mažinamas, o darbo užmokesčio sumažėjimas būtų tik pasekmė dėl ieškovės pakeistų darbo sutarties sąlygų iš pilno etato į 0,25 etatą, todėl šiuo atveju DK 45 str. 2 d. numatyti apribijimai netaikytini. Todėl ieškovei nesutinkant dirbti 0,25 etatu, darbdavys savo iniciatyva be darbuotojo kaltės turėjo teisę su ieškove nutraukti darbo sutartį, kaip tai numatyta DK 57 str. 1 d. 3 punkte.
42. Byloje ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. ji buvo iškviesta pas atsakovą, o 2018 m. liepos 27 d. buvo surašytas prašymas dėl atleidimo iš darbo, iš bylos eigos ir visų dokumentų matyti, kad ieškovė kategoriškai laikėsi savo nuomonės, kad darbas 0,25 etatu jos netenkino. Todėl darbo sutartis su ieškove pripažintina nutraukta teisėtai, tačiau ne tuo pagrindu, kaip yra nurodęs 2018 m. liepos 30 d. įsakyme atsakovas.
43. Vadovaujantis DK 34 str., būtinosios darbo sutarties sąlygos yra darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė. Kitos sąlygos, kaip etato sumažinimas, tampa privalomos tik tuo atveju, jeigu jos įtrauktos į šalių sudarytą darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė dirbo pilnu etatu, todėl tam, kad keisti jos darbo sutarties sąlygas, yra būtinas ieškovės sutikimas. Nagrinėjamu atveju ieškvei nesutikus dirbti sumažintu etatu, atsakovas turėjo teisę su ieškove nutraukti darbo sutartį, tik kaip minėta, darbo sutartis buvo nutraukta ne tuo pagrindu. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad ieškovė J. L. 2018 m. liepos 30 d. yra atleista iš darbo VšĮ (duomenys neskelbtini) DK 57 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.
Dėl išmokų ir netesybų priteisimo
44. DK 57 str. 8 d. nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. DK 57 str. 9 d. nurodyta, kad atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
45. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2001 metų, todėl, vadovaujantis DK 57 str. 8 d., jai turėjo būti išmokėta ne vieno dydžio, o dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, ir tai turėjo būti atlikta ieškovės atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2018 m. liepos 30 d., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina atsakovo ieškovei neišmokėta dar vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 470,49 Eur (išmokėtina suma su atskaitytais mokesčiais) (b. l. 141).
46. Atkreiptinas dėmesys, kad DK 57 str. 9 d. nurodytos ilgalaikio darbo išmokos mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas. Šiame įstatyme aptarta kada darbuotojas gali kreiptis dėl išmokos gavimo ir kokius dokumentus dėl to turi pateikti. Todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, išaiškindamas ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis į SODRĄ su prašymu dėl minėtos išmokos, o tokio kreipimosi klausimo išsprendimas nėra šios bylos dalykas.
47. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 str. 2 d.). DK 147 str. 2 d. nurodyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
48. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovei 2018 m. liepos 30 d. buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir vieno vidutinio darbo dydžio išeitinė išmoka (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 27). Todėl teismui konstatavus, kad ieškovei atsakovas privalėjo išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, ir tai turėjo būti atlikta ieškovės atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2018 m. liepos 30 d., taikytinos DK 147 str. 2 d. nuostatos ir ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistos netesybos.
49. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta 2018 m. liepos 30 d., tačiau iki šios dienos atsakovas nėra išmokėjęs ieškovei jai priklausančios dar vieno jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, t. y. atsakovas yra uždelsęs atsiskaityti su ieškove daugiau nei 6 (šešis) mėnesius, todėl ieškovei turėtų būti priteista maksimali DK 147 str. 2 d. numatyta netesybų suma – ieškovės šešių mėnėsių vidutinis darbo užmokestis. Tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovei priklausančių netesybų sumą iki keturių ieškovės gautų vidutinių darbo užmokesčių sumos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, kas pinigine išraiška sudarytų 1881,96 Eur (470,49 x 3) (išmokėtina suma su atskaitytais mokesčiais) (b. l. 141).
50. Byloje konstatuota, kad ieškovė 2018 m. liepos 30 d. buvo atleista iš darbo, į darbo ginčų komisiją kreipėsi nedelsdama jau 2018 m. rugpjūčio 1 d. (Darbo ginčų komisijos bylos b. l. 1), byla darbo ginčų komisijoje išnagrinėta 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. truputį daugiau nei po mėnesio (b. l. 34-40), tačiau ieškovė delsė kreiptis į teismą ieškiniu ir tai padarė praleidusi terminą ieškiniui pateikti, ir nors terminas pripažintas praleistu dėl svarbių priežasčių ir teismo atnaujintas, tačiau tai negali būti priežastis netesyboms už šį laikotarpį skaičiuoti. Mažindamas netesybas teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės pirminis ieškinys teismui buvo pateiktas su trūkumais, buvo pasirašytas neturinčio teisės jį pasirašyti asmens, o patikslintas ieškinys teismui pateiktas dar beveik po trijų savaičių nuo pirminio ieškinio teismui pateikimo dienos (b. l. 1, 18), todėl ir tai yra pagrindas mažinti netesybas ir jas skaičiuoti už keturis mėnesius, o ne taikyti maksimalų šešių mėnėsių terminą netesyboms skaičiuoti (CPK 185 str.).
51. Dėl išdėstyto, ieškovei iš atsakovo priteistina 1881,96 Eur suma (išmokėtina suma su atskaitytais mokesčiais) už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (DK 147 str. 2 d.).
Dėl baudos atsakovui skyrimo
52. Bylą nagrinėjant 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje buvo patenkintas ieškovės prašymas ir nutarta į 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdį kviesti liudytojas – atsakovo darbuotojas, teismo šaukimus liudytojoms nutarta įteikti per atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovus (administraciją) (b. l. 155). 2019 m. vasario 11 d. atsakovas rašytiniu pranešimu pranešė, jog atsisako liudytojoms – atsakovo darbuotojoms, įteikti teismo šaukimus ir juos grąžino teismu (b. l. 160-169). Ieškovė prašo skirti atsakovui baudą.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės prašymas buvo patenkintas, atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį dėl pateisinamų priežasčių buvo neatvykusios liudytojos, kurias buvo nutarta kviesti parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl teismas sprendė, kad papildomų liudytojų iškvietimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju, nors atsakovas (atsakovo vadovė) atsisakė įteikti teismo šaukimus papildomai kviestoms liudytojos, teismas sprendė, kad jų neatvykimas nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimo ir byla buvo baigta nagrinėti iš esmės. Dėl išdėstyto, prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui netenkintinas (CPK 106 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidas (b. l. 177-179), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šioje byloje ieškinys yra atmestas tik dalyje dėl atsakovo teisės nutraukti darbo sutartį, teismui pripažinus, kad darbo sutartis nutraukta ne tuo pagrindu. Ieškinys, dalyje dėl išmokų ir netesybų priteisimo patenkintas, juolab, kad ieškovė nenurodė konkrečių priteistinų išmokų ir netesybų dydžių, o teismas jas priteisė, vadovaudamasis CPK 414 str. 3 d. nuostatomis.
55. CPK 93 str. 4 d. yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
56. Byloje nustatyta, kad pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu byla negalėjo būti pradėta nagrinėti, atsakovui pareiškus nepagrįstą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai (b. l. 71, 72-74). Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi netenkinus atsakovo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, byloje vėl buvo nustatyta parengiamojo teismo posėdžio data 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 72). Minėto parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta, jog yra pasirengta teisminiam bylos nagrinėjimui iš esmės, tiek su ieškovės atstovais, tiek su atsakovo atstovu buvo derinamos teismo posėdžių datos ir dėl jų buvo sutarta (b. l. 108-110, 111, 112), apie paruoštą atskirąjį skundą atsakovo atstovas net neužsiminė, byloje kviestiniems liudytojams buvo paruošti teismo šaukimai. Nedelsiant po parengiamojo teismo posėdžio, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. sausio 7 d., buvo pateiktas atsakovo atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria teismas buvo atsisakęs priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. gruodžio 12d. nutarties, kuria buvo atsisakyta bylą nutraukti, teismui konstatavus, kad tokai teismo nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas (b. l. 104-105, 113). Teismui priėmus atsakovo 2019 m. sausio 7 d. pateiktą atskirąjį skundą, byla buvo išsiųsta apeliacinės instancijos teismui, o byloje paskirti 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdžiai neįvyko. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovo atskirasis skundas atmestas (b. l. 117-119). Be to, byloje buvo patenkinti ieškovės turtiniai reikalavimai, o darbo sutartis pripažinta nutraukta ne tuo teisiniu pagrindu, teismui konstatavus, kad darbo sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva be ieškovės kaltės. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėto 600 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 98 str.).
57. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl ieškinį atmetus iš dalies, iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė byloje yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 10), nors pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintinas jos sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 5 d.).
58. Byloje iš atsakovo ieškovei priteista papildomai 470,49 Eur išeitinė išmoka (vieno ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio) ir 1881,96 Eur netesybos. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį mokėtina žyminio mokesčio suma byloje yra 71 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).Todėl iš atsakovo priteistina valstybei 71 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).
59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 50,19 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į šio teismo sprendimo 56 punkte išdėstytus argumentus ir motyvus, iš atsakovo priteistina valstybei 50,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovė J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 30 d. yra atleista iš darbo VšĮ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Priteisti iš atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 470,49 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 49 centus) išeitinę išmoką (išmokėtina suma su atskaitytais mokesčiais) ir 1881,96 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 96 centus) netesybas (išmokėtina suma su atskaitytais mokesčiais).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidas.
Priteisti iš atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį ir 50,19 Eur (penkiasdešimt eurų 19 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), įrodymą pateikiant teismui.
Grąžinti ieškovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį.
Netenkinti ieškovės prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo.
Išaiškinti ieškovei J. L., kad ji turi teisę kreiptis į SODRĄ su prašymu dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio 9 dalyje numatytos išmokos, tokio kreipimosi klausimo išsprendimas nėra šios bylos dalykas.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimą, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.