Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) teikimą, skundžiama 2016-04-14 nutartimi nutraukė K. R. to paties teismo 2015-04-27 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6-317-455/2015 paskirtos ir likusios nesumokėtos 218 Eur baudos mokėjimo išdėstymą ir vykdymą.

Kaip galima suprasti iš skundo turinio, K. R. nesutinka su Utenos rajono 2016-04-16 nutartimi, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutartimi išdėstytos baudos mokėjimą. K. R. teigia negalintis iš karto sumokėti visos pinigų sumos, kadangi esantis bedarbis ir gaunamų pajamų jam neužtektų padengti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, Utenos rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),, K. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK ) 126 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 290 Eur bauda, kurios mokėjimas Utenos rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutartimi buvo išdėstytas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant iki mėnesio 15 d. dvidešimt tris mėnesius įmokėti po 12 Eur, o paskutinį, t. y. 2017-05-15, įmokėti 14 Eur į surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pradžia nustatyta nuo 2015-05-15.

Institucija savo 2015-11-27 teikime teismo prašė nutraukti K. R. baudos mokėjimo išdėstymą ir 2015-04-27 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti vykdyti antstoliui.

Šį Institucijos teikimą teismas tenkino. Sprendimą nutraukti skirtos baudos mokėjimo išdėstymą ir vykdymą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad K. R. piktybiškai vengia mokėti paskirtą baudą. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Apeliantas šiai dienai yra sumokėjęs 72 Eur iš jam skirtos 290 Eur baudos. Kaip matyti, apylinkės teismui ši aplinkybė priimant 2016-04-14 nutartį buvo žinoma. Kita vertus, net ir nepaisant aplinkybių, susijusių su savanorišku nuobaudos vykdymu (ar nevykdymu), apylinkės teismo priimtas sprendimas nutraukti skirtos baudos mokėjimo išdėstymo vykdymą yra nepagrįstas ir vadovaujantis ATPK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu negalėjo būti priimamas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog ATPK nėra įtvirtinta galimybė nutraukti asmeniui skirtos ir išdėstytos baudos vykdymą, šiam laiku neatliekant mokėjimų. Savo ruožtu ATPK 314 str. nuostatos (jomis rėmėsi ir apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį) reglamentuoja, jog savanoriškai per ATPK 313 str. nustatytą terminą nesumokėtos baudos – nesvarbu jos buvo išdėstytos ar ne, tik pasibaigus savanoriškam jų sumokėjimo terminui yra perduodamos priverstiniam vykdymui. Taip pat pažymėtina ir tai, jog priimdamas tokį sprendimą teismas jo visiškai nemotyvavo, kadangi teismo nurodytas ATPK 309 str., kuriuo buvo remtasi priimant nutartį, reglamentuoja visiškai kitokio pobūdžio situacijas. Taigi, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta ir dėl to yra naikintina.

Nors ATPK 302¹² str. 1 d. nuostatos nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjusiam apeliacinį skundą, panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, tačiau įvertinus tai, kad priimamas sprendimas yra susijęs su vykdymo procesu bei jo metu teismas gali priimti tik nutartis, apygardos teismas sprendimą priima pagal teisės analogiją, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p. Be to, nagrinėjamu atveju visos bylos aplinkybės yra aiškios ir apygardos teismas turi pakankamai duomenų išspręsti šį klausimą iš esmės, taip pat kartu užtikrinti proceso ekonomiškumo bei teisingumo principų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus teikimą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.