Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1103-877/2015

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-06
Bylos Nr.: 2-1103-877/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21482-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: G. P.

Civilinė byla Nr. . 2-1103-877/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21482-2013-3; (S) Procesinių sprendimų kategorija: 51; 96.7; 99.5; 99.7; 116.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.kovo 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovei advokatei J. K., atsakovui G. P., jo atstovėms advokatėms D. V. ir A. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl išlaidų už rekonstrukcijos darbus priteisimo ir atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį ieškovei E. G. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2013 m. gruodžio 27 d. ieškiniu (I t. 3-6 b.l.), kurį 2014 m. rugsėjo 1 d. patikslino (II t. 3-7 b.l.), prašo: priteisti iš atsakovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus, sumoje 20 530,46 Lt atsakovui G. P. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus N r. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 10 497,- Lt; ¼ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 11 000,- Lt, viso turto už 21 497,- (dvidešimt vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt septyni litai); priteisti iš ieškovės E. G.. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. P., a.k. 3671110370, piniginę kompensaciją 966,54 Lt (devyni šimtai devyniasdešimt šeši litai 54 ct), kuri sudaro skirtumą tarp ieškovės E. G. patirtų rekonstrukcijos išlaidų ir prašomo priteisti turto dalies vertės.

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2009-03-23 Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos atlikta ekspertizė (ekspertizės aktas N r. 01/09), patvirtina, kad kad katilas kūrenamas gamtinėmis dujomis, sumontuotas ir naudojamas gyvenamose patalpose, (duomenys neskelbtini) yra techniškai netvarkingas ir tolimesnis jo eksploatavimas yra neleistinas. Katilą būtina keisti. Vandens pašildymo kolonėlė taip pat yra techniškai netvarkinga ir būtina atlikti jos remontą arba ją pakeisti. Dėl avarinės būklės katilo, vandens kolonėlės, radiatorių ir smarkių šalčių 2009 m. gruodžio pabaigoje, sprogo radiatoriai ir visas vamzdynas. Dėl minėtų priežasčių 2010 m. ieškovė atliko namo rekonstrukcijos darbus: buvo pakeisti nauji langai, pakeistos laukinės įėjimo durys, išmontuoti visi susprogę radiatoriai ir vamzdynas, sutvarkyta santechnika, kadangi viskas buvo susprogę nuo šalčio, o iš vamzdžio ištekėjęs vanduo viską suliejo (linoleumą, kiliminę dangą, baldai, patalynė, drabužiai), avarinis katilas ir vandens kolonėlė buvo pakeisti naujais, techniškai tvarkingais. Kadangi vamzdynas buvo taip pat susprogęs nuo šalčio, todėl jis taip pat buvo pakeistas nauju. Dėl įvykusio katilo sprogimo, buvo nudegę elektros laidai, elektros saugikliai, jų tolimesnis eksploatavimas kėlė pavojų, todėl buvo pakeisti naujais. Visus darbus atlikti buvo samdomi meistrai, kadangi atsakovui visiškai nerūpėjo ir jis nesidomėjo, nei privalomais rekonstrukcijos darbais, nei kur gyvena ieškovė ir jo nepilnametės dukros, todėl norint įsigyti visus reikalingus įrenginius ir statybines medžiagas buvo priversta skolintis iš artimųjų giminaičių. Visus reikalingus įrenginius ir statybines medžiagas supirkdavo samdomi darbininkai, todėl iš pirkimo čekių neišsaugojo. Įvertinusi visą situaciją, jog privalo būti įvertinti atlikti rekonstrukcijos darbų dydis ir šių darbų piniginė išraiška 2013 m. liepos mėnesį buvo gyvenamojo namo remonto (pagerinimo) sąmata pagal 2010 m. kovo mėnesį galiojusias kainas. Šioje sąmatoje yra objektyviai įvertinti visi pirkti įrenginiai ir statybinės medžiagos, sąmatoje taip pat yra paskaičiuota tuo metu meistrų teikiamų paslaugų kainos, kurios buvo realios tai dienai. Remiantis atlikta sąmata, kuri įvertino (duomenys neskelbtini), remonto darbus, kurių vertė sudaro 20530,46 Lt. CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti. Atsakovas savo turtu, jo remontu visiškai nesirūpino, todėl atsakovė, šiame name gyvenusi nuo 1991 m. rugsėjo mėn., šiame būste yra faktinė jos gyvenamoji vieta, mano, kad remiantis CK 4.47 str. 1 d. 10 p. šis turtas turėtų už atliktus pagerinimus, kurių bendra suma yra 20530,46 Lt, būtų priteistas jai.

Ieškovė E. G. ir jos atstovė advokatė J. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas G. P. 2014-09-19 atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t. 39-43 b.l.). Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas nutraukė šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo G. P. vardu registruota ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti atitenka E. G. iki dukrų G. P. ir P. P. pilnametystės. 2014 m. gegužės 30 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo sprendimas dėl E. G. ir G. P. iškeldinimo, ieškovė E. G. priverstinai antstolės S. V. iškeldinta 2014 m. rugpjūčio 13 d. 13 val. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovės išlaidas, keičiant vandens vamzdžius, radiatorius, elektros instaliaciją, šildymo katilą ir pan., nes visa tai buvo padaryta be atsakovo sutikimo, o radiatoriai ir vamzdynai sprogo nuo šalčio, kadangi ieškovė tinkamai uzufrukto teise valdomo turto neprižiūrėjo, t.y. tokiais savo veiksmais padarė žalą atsakovo turtui. Be to, ieškovė į sąmatą įtraukė ir dalį nepanaudotų statybinių medžiagų, kurias gali pasilikti sau be jokios žalos uzufrukto objektui. Ieškovė nenurodė jokio teisėto pagrindo, kuriam esant ji galėtų įgyti jai nuosavybės teise nepriklausantį nekilnojamąjį daiktą.

Šalies argumentai

Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš E. G. G. P. 15 444,28 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. gyveno Gyvenamosiose patalpose (dalį laikotarpio teisėtai uzufrukto pagrindu, dalį - be teisinio pagrindo). Per minėtą laikotarpį, kol naudojosi atsakovui priklausančiomis Gyvenamosiomis patalpomis, ieškovė vykdė savavalines statybas, neprižiūrėjo turto (antstolė G. A. užfiksavo faktines aplinkybes, kad Gyvenamosios patalpos yra visiškai apleistos, patalpose - antisanitarinės sąlygos: sienos apipeliję, užlietos, stogas atidengtas ir kiauras, per jį į patalpas patenka vanduo), neteisėtai ir ne pagal teisės aktų reikalavimus įrengė dujų katilą „Junkers“ (vandens šildymo katilas pajungtas nuo esamo vidaus dujotiekio gofruotu nerūdijančio plieno vamzdžiu, kurio ilgis viršija 2 metrus, patalpa, kurioje įrengtas vandens šildymo katilas, yra nevėdinama, vandens šildymo katilo degimo produktų šalinimo anga įrengta mažesniu kaip 0,5 metro atstumu nuo lango krašto), kurio nėra galimybės eksploatuoti. Be to, ieškovė gyvendama ginčo patalpose nemokėjo už komunalines paslaugas, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimai komunalinėms bendrovėms. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštas patvirtina aplinkybę, kad dujų tiekimas į Gyvenamąsias patalpas jau nutrauktas (2014 m. balandžio 18 d.). Be to, už UAB „Kauno vandenys“ suteiktas paslaugas 2014 m. liepos 30 dienai yra susidaręs 859,29 Lt dydžio įsiskolinimas. UAB „Kauno vandenys“ Priskaitymų apmokėjimo žiniaraštis patvirtina, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. už sunaudotą vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas paskutinis mokėjimas atliktas 2008 m. vasario mėnesį - sumokėta 23,67 Lt Akivaizdu, kad ieškovė neatlygintinai naudodamasi atsakovo turtu, nevykdė savo įsipareigojimo prižiūrėti naudojamą turtą ir mokėti su jo išlaikymu susijusių mokesčių, tuo pažeisdamos atsakovo, kaip daikto savininko, teises ir teisėtus interesus, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių ir prašo juos atlyginti ieškovę.

Atsiliepimas

Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimu su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovas pats savavališkai išardė galinėje vonios kambario sienoje esantį langą, šoninę mansardos sieną, plytos atvežtos pačio atsakovo, nuimta stogo danga - šiferis ant atvežtinių plytų ir visas šiuos atsakovo darbus ieškovė su nepilnametėmis dukromis buvo priversta savarankiškai likviduoti. Atsakovas 1996 metais savavališkai iškėlė kolonas, ir padarė balkoną su mansarda, tačiau stogas visiškai nebuvo uždengtas, todėl visas prilytas vanduo tekėdavo į vonios kambarį ir pradėjo daugintis pelėsis, kuris yra matomas iš atsakovo pateiktų nuotraukų. Dėl atsakovo vykdomų savavališkų statybų kildavo nuolatiniai konfliktai su atsakovo tėvais – P. ir V. P. ir su namo bendrasavininke D. D., buvo duodami skundai į statybos priežiūros institucijas ir teismus. Į namus atvykdavo apžiūrėti statybos priežiūros institucijos pareigūnai, kurie surašydavo skundus. Įrodymai, jog pastatas nebuvo pilnai priduotas tinkamai ir apie tai jog, yra Registro centro duomenyse užfiksuota, jog nepateiktas pripažinimo naudoti aktas (registro centro išrašo 11 p.). Pabrėžtina, kad šiuos savavališkos statybos darbus atliko pats atsakovas G. P., kai gyveno kartu santuokoje, t.y. iki 2009-12-01 ir nepabaigęs darbų išsikraustė iš namo. Tad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog savavališkos statybos darbai buvo atlikti ieškovo ir dėl to atsirado atsakovo nurodoma žala yra nepagrįsti ir neteisingi. Dėl antrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos kaltės, jog šiuo atveju atsakovas nurodo, jog šiuo atveju mano civilinė atsakomybė kilo be kaltės. Visiškai nesutinku, kadangi atsakovas mano kaltę prašo teismo pripažinti, jog aš rūpinausi ½ gyvenamojo namo dalimi. Prie mano 2013-12-27 ieškininio pareiškimo teismui pateikta 2009-03-23 Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos atlikta ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. 01/09), kuriame nurodoma, kad katilo galinis viršutinis bei šoninis skydai yra paveikti korozijos, apdegę, susidėvėję skydų laikikliai. Katilo priekinių durelių laikikliai nulūžę, jos tiesiog atremtos, kad ugnis nesiskverbtų į patalpą. Ekspertizės akto apžiūros metu patalpoje buvo juntamas dujų kvapas. Katilo užkūrimo metu, uždegant degiklį, įvyksta liepsnos pliūpsniai. Dujų paleidimo į uždegtuvą įrenginys yra rekonstruotas (mygtukas pakeistas įsuktu varžtu). Vandens tiekimo sklendės yra nesandarios, nulūžusios atidarymo/uždarymo rankenėlės, neveikia apšildymo sistemos siurblys, sudužęs termometras, ištekančio iš katilo vandens temperatūrai matuoti, netvarkinga elektros instaliacija. Katilas sumontuotas siauroje patalpoje tarp dviejų kambarių su ribota prieiga prie katilo tinkamam jo eksploatavimui. Katilas atsakovo buvo sumontuotas siauroje patalpoje tarp dviejų kambarių su ribota prieiga prie katilo, kas apsunkino katilo eksploataciją ir priežiūrą, to pasėkoje skverbėsi dujos į kambarius, esančius tarp patalpoje kur stovi katilas. Tačiau po remonto darbų katilas buvo perkeltas į vietą, kuri buvo numatyta pagal namo eksploatacinį projektą. Pagal projektą privaloma buvo vėdinama patalpa, todėl buvo išpjauta anga ir įstatytas naujas langą į tą vietą. Ekspertų padaryta išvada, kad katilas kūrenamas gamtinėmis dujomis, sumontuotas ir naudojamas gyvenamose patalpose. (duomenys neskelbtini) yra techniškai netvarkingas ir tolimesnis jo eksploatavimas yra neleistinas. Katilą būtina keisti. Vandens pašildymo kolonėlė taip pat yra techniškai netvarkinga ir būtina atlikti jos remontą arba ją pakeisti.

Taip pat rūpinosi sprogus radiatoriams ir visam šildymo sistemos vamzdynui žiemą, jog jie būtų pakeisti į naujus, kai tuo tarpu šią atsakomybę turėjo prisiimti atsakovas, tiek kaip ½ dalies namo savininkas, tiek vertinant protingumo ir sąžiningumo principais, kaip nepilnamečių vaikų- G. ir P., kurios tuo metu gyveno, tėvas. Atsakovas visiškai nesirūpino šiuo turtu, todėl visa atsakomybė dėl nepilnamečių dukrų ir jų gyvenimo sąlygų suteikimo atiteko ieškovei E. G.. Todėl visiškai nesutinka su atsakovo nurodytomis civilinės atsakomybės sąlygomis, jog jai atsiranda kaltė be kaltės. Atsakovas nesirūpino nei anksčiau stovėjusio dujiniu katilu ir vandens pašildymo kolonėle (kuris 2009-03-24 Lietuvos Energetikos instituto ekspertizės aktu Nr. 01/09 buvo pripažinti, jog yra techniškai netvarkingi ir neleistini tolimesniam naudojimui), tiek dabartiniu vandens pašildymo katilu (tiek jo prijungimu, tiek eksploatavimu, tiek reikiamos dokumentacijos sutvarkymu), taip pat pažymėtina, jog ieškovė negalėjo ir negali tinkamai įforminti dujinio katilo, kadangi nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo priklauso atsakovui G. P., todėl visa reikiamą dokumentaciją privalo tvarkyti arba pats atsakovas G. P., tačiau jis visiškai tuo nesidomi ir nesirūpina, arba duoti jai raštišką sutikimą/įgaliojimą, šią dokumentaciją sutvarkyti, tačiau tokio sutikimo/įgaliojimo atsakovas ieškovei nesuteikia. Todėl pajungtas vandens pašildymo katilas „Junkers“ nepriduotas kaip tinkamas naudoti. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas visiškai nesirūpino ir iki šiol nesirūpina jam priklausančiu ½ dalies turtu, ir šią pareigą prižiūrėti turtą vykdė E. G..

Ieškovė E. G. ir jos atstovė advokatė J. K. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Atsakovas G. P. ir jo atstovės advokatės D. V. ir A. V. (K.) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, tenkinti patikslintą priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas, nedalyvaujant ieškovei. Viso proceso metu ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jai buvo tinkamai atstovaujama kvalifikuotos teisininkės advokatės. 2014-12-09 posėdis buvo atidėtas ieškovės atstovės prašymu, sudarant jai galimybę pasiruošti baigiamajai kalbai. Ieškovė prašė atidėti posėdį dėl to, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nutrauktas ir dėl to jai reikia susirasti kitą advokatą. Teismui pareikalavus duomenų iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) apie ieškovei teikiamą pagalbą, gautas 2015 m. sausio 15 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. TP-2-(2.2.)-15-N-4132-122. Iš sprendimo matyti, kad pati ieškovė 2015-01-08 pateikė Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, reg. Nr. TP-9-(2.9)-42. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 7 p. pagrindu 2013 m. lapkričio 13 d. Nr. TP-2-(2.2)-13-T-4132-4971 sprendimu paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas E. G. nutrauktas. Nors teismo posėdis ir buvo atidėtas, tačiau ir į jį ieškovė nei jos atstovas neatvyko, ieškovės liga nėra tokio pobūdžio, kad trukdytų ieškovei dalyvauti teismo posėdyje, juo labiau, kad ieškovė 2015-02-11 asmeniškai prašymą atnešė į teismą. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovė ir jos atstovė byloje davė paaiškinimus, buvo apklausti ieškovės pakviesti liudytojai bei į aplinkybę, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str. 4 d.), teismas sprendžia, kad ieškovės teisės nebus pažeistos, jai nedalyvaujant baigiamųjų kalbų stadijoje.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. P. yra ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (I t. 27-29 b.l.). 2009 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-54/2009 buvo nutraukta G. P. ir E. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6.2 punktu pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo G. P. vardu registruota ½ gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), dalis uzufrukto teise tvarkyti atitenka E. P. iki dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Po santuokos nutraukimo E. P. paliekama ikisantuokinė pavardė „G.“ (I t. 9-10 b.l.). 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas nusprendė iškeldinti E. G. ir G. P. iš G. P. priklausančio ginčo namo dalies. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-727-221/2014) sprendimą paliko nepakeistą (I t. 95-99 b.l.).

CK 4.141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ir apibrėžtam terminui nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, - kaip rūpestingas savininkas (CK 4.143 straipsnio 1 dalis). Uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti (CK 4.144 straipsnio 1 dalis). Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba pažeidžiamas, arba būtina atlikti neeilinius jo gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti jį nuo nenumatytų pavojų, uzufruktorius privalo tuoj pat apie tai pranešti savininkui (CK 4.144 straipsnio 3 dalis). Uzufruktorius atsako už uzufrukto objekto būklės pablogėjimą dėl uzufrukto netinkamo įgyvendinimo (CK 4.146 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.629 str. 1 d. nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Konstatuotina, kad G. P. tapus pilnamete sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise pasibaigė, toliau tarp E. G., G. P. ir G. P. susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-23-54/2009 nustatyta, kad byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta 2007 m. birželio 18 d. pagal G. P. ieškinį. Iš 2008-04-29 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. 19-10-929 matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvena E. P. su dukromis; lankymosi metu būstas neatitinka saugos reikalavimų- būstas šildomas dujiniu katilu, jis techniškai netvarkingas (jaučiasi dujų kvapas). Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad 2008-04-29 jau buvo duomenys apie netvarkingą dujų katilą. Duomenų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų jam remontuoti ar pakeisti iki to momento, kai teismo sprendimo pagrindu būsto valdymas uzufrukto teise perėjo ieškovei, nėra. 2009 m. kovo 24 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorija E. P. užsakymu atliko dujinio katilo ir vandens šildymo kolonėlės (duomenys neskelbtini), ekspertizę (I t. 11-14 b.l.). Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad katilas, kūrenamas gamtinėmis dujomis, sumontuotas ir naudojamas gyvenamose patalpose (duomenys neskelbtini), yra techniškai netvarkingas ir tolimesnis eksploatavimas yra neleistinas, katilą būtina pakeisti; vandens pašildymo kolonėlė yra techniškai netvarkinga ir būtina atlikti jos remontą arba ją pakeisti. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, 2009 m. pabaigoje užšalo šildymo ir vandens tiekimo sistemos namo viduje, dėl ko prakiuro vamzdžiai, radiatoriai, sugedo elektros instaliacija, todėl iškilo būtinybė juos pakeisti. Ieškovė reikalauja priteisti turto pagerinimo išlaidas. Tam, kad pagerinti turtą, reikalingas turto savininko leidimas. Leidimo atlikti kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymas taip pat nenustato leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Daikto naudotojas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiems šalims patirti nenumatytų išlaidų. Kaip matyti iš šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.2 punkte padarytu taisymu ranka vietoje žodžio „valdyti“ įrašant „tvarkyti“ ir abiejų šalių parašais šį pataisymą patvirtinus, ieškovei atsakovas davė leidimą ne tik valdyti uzufrukto teise jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, bet ir tvarkyti turtą, t.y. palaikyti jo būklę tokią, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį ir atlikti tam būtinus veiksmus. Ieškovė ir jos atstovė nurodo, kad būtent tokia buvo šalių tikroji valia sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokia išvada darytina ir dėl nustatytų aplinkybių, jog atsakovui iki šios sutarties pasirašymo buvo aiškiai žinoma kritinė namo šildymo sistemos būklė ir kad ją būtina tvarkyti. Taigi, atsakovo duotas abstraktaus pobūdžio leidimas tvarkyti turtą turi būti aiškinamas kaip jo leidimas gyvenamąjį namą palaikyti tokios būklės, kad jis atitiktų savo esminę paskirtį kaip gyvenamasis būstas, tačiau jokiu būdu ne kaip leidimas vykdyti darbus, kuriems nėra objektyvios būtinybės (t.y. keisti langus, padidinant jų angokraščius, įrenginėti naujus langus, keisti stogo dangą ir kt.).

Ieškovės užsakymu 2013-12-16 A. M. sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagerinimo (langų keitimo, lauko durų keitimo, dujinio katilo keitimo, radiatorių keitimo, unitazo keitimo, nupirktų medžiagų) sąmatą 2010 m. kainomis, pagal kurią bendra sąmatoje nurodytų medžiagų ir darbų kaina sudaro 20530,46 Lt (I t. 17-26 b.l.). Atsakovas nesutinka atlyginti daikto pagerinimo išlaidas, atsikirsdamas tuo, kad jokio leidimo ieškovės atliktiems pagerinimo darbams jis nėra davęs, todėl visas išlaidas, susijusias su pagerinimu, ji prisiėmė savo rizika. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė, žinodama namo apšildymo ypatumus, jame gyvendama neužtikrino, kad šildymo sistema neužšaltų.

Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Santuokos nutraukimo byloje, iškeltoje pagal G. P. ieškinį, esantis 2008-04-29 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 19-10-929 patvirtina, kad jo surašymo metu būstas (duomenys neskelbtini), neatitinka saugos reikalavimų- būstas šildomas dujiniu katilu, jis techniškai netvarkingas (jaučiasi dujų kvapas). Šis aktas yra minėtoje civilinėje byloje, todėl atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma dar iki santuokos nutraukimo. Atsakovas, būdamas būsto savininku ir žinodamas apie šildymo sistemos gedimą dar 2008 m. pavasarį, nesiėmė jokių veiksmų, kad gedimai būtų nedelsiant pašalinti, todėl esant neveikiančiam šildymo katilui (ką patvirtina ir 2009 m. kovo 24 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos ekspertizė) atsakomybė dėl šildymo ir vandentiekio sistemų gedimo negali būti perkelta išimtinai atsakovei, kuriai tuo metu uzufrukto teisė dar nebuvo nustatyta, motyvuojant vien tuo, kad atsakovė tuo metu ginčo patalpose gyveno. 2009 m. gruodžio mėn. dėl to, kad esant sugedusiam dujų katilui patalpos buvo nešildomos, šildymo ir vandentiekio sistemos visiškai sugedo vamzdžiuose užšalus vandeniui ir jiems bei radiatoriams sutrūkus, dėl ko buvo reikalingas šildymo ir vandentiekio sistemos remontas, elektros instaliacijos pakeitimas, konstatuotina, kad vėliau ieškovės atlikti pagerinimai buvo būtini, o daiktas, kaip šeimos gyvenamoji patalpa, nebegalėjo būti naudojamas, jo nepagerinus. Tai, kad gyventi jame nebuvo galima, patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai apie jos ir nepilnamečių dukrų gyvenimą nakvynės namuose ir Asociacijos „Petrašiūnų gailestingumo namai“ laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-04-10 (I t. 15, 16 b.l.).

Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad daiktas buvo pagerintas, be aptartų atliktų pagerinimų daikto nebuvo galima naudoti kaip gyvenamosios patalpos.

2010 m. spalio 11 d. G. P. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, pranešdamas, kad E. G. pradėjo savavališkai kelti namo sieną 2 aukšto palėpėje (be savininko sutikimo) (I t. 57 b.l.). Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos 2014-07-30 parengė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. 13OV8-20 (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad vandens šildymo katilas „Junkers“, c tipas, įrengtas nesilaikant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (Žin., 2012. Nr. 3-96) reikalavimų ir nėra tinkamas naudoti, kol neįvykdyti minėtų taisyklių reikalavimai (I t. 136, 137 b.l.). Pažeidimai susiję su netinkamu vandens šildymo katilo prijungimu, patalpa, kurioje jis pastatytas, nėra vėdinama, netinkamu atstumu nuo lango krašto įrengta degimo produktų šalinimo anga (I t. 137 b.l.). Duomenų, kad pats vandens šildymo katilas yra netinkamas naudoti, inspekcija nenustatė, nors ir netinkamai prijungtas, jis buvo eksploatuojamas 2010-2014 m. Kaip jau minėta, šildymo katilas buvo būtinas tam, kad patalpa galėtų būti naudojama pagal jos tikslinę paskirtį. Atsakovas parengė sąmatą (I t. 135 b.l.), kurioje yra apskaičiuota, kiek kainuotų katilo perkėlimas, ištaisant išvadoje nurodytus pažeidimus. pastebėtina, kad į sąmatą yra įtraukta ir katilo kaina, nors duomenų apie būtinybę keisti patį katilą nėra.

Iš atsakovo, liudytojų V. Č., R. J. paaiškinimų nustatyta, kad langų būklė name nebuvo tokia, kad juos buvo būtina keisti. 2008-04-29 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 19-10-929 nurodyta, kad kambarių aplinka skurdi, bet tvarkinga, buities sąlygos patenkinamos, t.y. šiame akte nėra pastebėta dėl netinkamos langų ar stogo būklės. Ieškovė teigia, kad atsakovas nuėmė šiferį nuo stogo, atsakovas tvirtina, kad tą padarė ieškovės pakviesti darbininkai. V. Č. parodė, kad stogo rekonstrukcija buvo pradėta 2010 m. Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei aplinkybę, kad ieškovė įsigijo medžiagas stogo apšiltinimui, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šiferis nuo stogo buvo pašalintas ieškovės iniciatyva, tačiau stogo rekonstrukcija nebuvo pabaigta dėl atsakovo kreipimosi į Statybos inspekciją dėl savavališkų statybų. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių stogo rekonstrukcijos būtinybę. Įvertinus liudytojų R. J., kuri lankėsi ginčo būste 2006-2007 m., kaimynystėje gyvenančio V. Č., parodymus, teismas sprendžia, kad stogo rekonstrukcijos darbai būsto eksploatavimui pagal paskirtį nebuvo būtini. Kartu su kitais įrodymais įvertinus antstolės G. A. 2014 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, darytina išvada, kad nuėmus šiferį nuo stogo ir jo nepakeitus jokia kita stogo danga, buvo padaryta žala nekilnojamajam daiktui – patalpos yra visiškai apleistos, patalpose nėra galimybės gyventi, jose yra antisanitarinės sąlygos, stogas atidengtas, kiauras, per stogą į patalpas patenka vanduo, sienos apibėgę, apipeliję (I t. 126 - 134 b.l.). Tai patvirtina, kad ieškovė, valdydama atsakovo turtą uzufrukto teise, o vėliau naudodamasi juo neatlygintinai, nesielgė rūpestingai ir atidžiai, nesirūpino turtu taip, kad jo būklė nepablogėtų, o pradėjusi stogo keitimo darbus, leidimo jiems iš turto savininko negavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Atsakovui įrodžius, kad dėl ieškovės veiksmų turtas pablogėjo, jo reikalavimas atlyginti nuostolius dėl turto būklės pablogėjimo laikytinas pagrįstu.

Šalys savo patirtas išlaidas turto pagerinimui ir nuostolių atlyginimui grindžia sąmatomis, įrodymų, pagrindžiančių statybinių medžiagų įsigijimo ir remonto darbų sąnaudas nėra pateikta. Šalys neprašė byloje skirti ekspertizės tiksliam išlaidų ir nuostolių dydžiui nustatyti, todėl teismas dėl jų dydžio sprendžia, vadovaudamasis šalių į bylą pateikta medžiaga.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia A. M. parengta sąmata (I t. 19-21 b.l.). Liudytojas A. M. nurodė, kad sąmatą jis sudarė, apžiūrėjęs patalpas bei konstatavęs, kad pagerinimai atlikti ir jais buvo galima naudotis. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, sąmatą sudariusio A. M. paaiškinimų nustatyta, kad medines išorines duris pakeitė atsakovas, todėl jų kaina ir darbai į sąmatą įtraukta nepagrįstai (sąmatos 2, 5 pozic.), taip pat nepagrįstai įtraukta medžiagos stogo apšiltinimui, kurios nebuvo panaudotos pagerinant daiktą (30-35 pozicijos). Ieškovė nurodė, kad darbus atliko ne įmonė, o individualia veikla besiverčiantys asmenys, todėl į sąmatą įtrauktų socialinio draudimo išlaidų ieškovė nepatyrė, pelnas bei statybvietės išlaidos taip pat priskaičiuotas be pagrindo. Kaip jau nustatyta aukščiau, langų keisti būtinybės nebuvo, todėl šias išlaidas ieškovė prašo priteisti nepagrįstai (1, 3, 4 pozicijos). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrįstomis pripažintina 10433,32 Lt ieškovės patirtų išlaidų, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 178, 185 str.; CK 4.144 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti 20530,46 Lt sumą G. P. priklausančio nekilnojamojo turto dalimi atmestinas, kaip nepagrįstas. Savininko teises saugantys ir ginantys įstatymai garantuoja, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnis). Ieškovė niekada nebuvo šio turto savininkė, nenurodė įstatymo, kurio pagrindu toks jos reikalavimas galėtų būti patenkintas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-54/2009, buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurios 6.2 punktu šalys sutarė,1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti atitenka E. P. iki dukrų G. P. ir P. P. pilnametystės. Atsakovo lūkesčiai savo nuožiūra naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu dukroms sulaukus pilnametystės yra pagrįsti, todėl turi būti ginami, ieškovės patirtos turto pagerinimo išlaidos priteistinos iš atsakovo pinigine suma.

Atsakovas savo nuostolius grindžia R. K. parengtomis sąmatomis (I t. 51-52 b.l.; 135 b.l.). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei pradėjus stogo rekonstrukciją, nuardžius stogo dangą- šiferį, tačiau jos nepakeitus kita, į namo vidų prasiskverbė drėgmė, dėl ko patalpų būklė žymiai pablogėjo, ko nebūtų atsitikę, jei ieškovė nebūtų nuardžiusi stogo dangos ir tinkamai prižiūrėjusi jai patikėtą turtą. Esamą patalpų būklę patvirtina atsakovo pateiktos nuotraukos, 2014-07-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t. 126-134 b.l.). Tai patvirtina, kad atsakovo nuostoliai tiesiogiai susiję su ieškovės veiksmais, todėl turi būti atlyginti (CK 6.245 – 6.249 str., 6.636 str.). Liudytojas R. K. išsamiai argumentavo savo parengtoje sąmatoje numatytų atlikti darbų būtinumą, tačiau nurodė, kad sąmatai parengti naudojo vidutines medžiagų kainas, kurios nuo minimalių skiriasi 10-15 proc., taip pat kainos paskaičiuotos, darbų atlikimą numatant pavesti statybos įmonei, kuriai priskaičiuoti 5 proc. pelnas, 9 proc. statybvietės išlaidos, 31 proc. soc. draudimo išlaidos, kurios nebūtų patiriamos darbams atlikti samdant individualia veikla besiverčiančius asmenis. Atsižvelgiant į liudytojo paaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, kad ieškovei uzufrukto teise naudotis perduotos patalpos nebuvo naujai suremontuotos ir ji turėjo pareigą tik nepabloginti jų būklės, teismas sprendžia esant teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovui 70 procentų lokalinėse sąmatose paskaičiuotos vertės nuostoliams atlyginti, t.y. 10209,49 Lt (CK 6.636 str.; CPK 178, 185 str.).

Priešieškinyje nurodytas 859,29 Lt įsiskolinimas UAB „Kauno vandenys“ yra priteistas šiai įmonei Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-21069-191/2014- iš atsakovės E. G. 762,61 Lt už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2014-07-30, iš atsakovo G. P. 96,68 Lt už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-11-30. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš jo priteistą sumą jis yra apmokėjęs ir įgijo teisę jos reikalauti iš ieškovės, o likusi suma yra tiesiogiai priteista iš ieškovės, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.).

Vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentracijos principais, įskaitytinos priešpriešinės šalims priteistos sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 64,83 Eur (CK 6.130 str.), nebelikus atsakovui priteistinos sumos, atsakovui iš ieškovės procesinės palūkanos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje patenkinta 51 procentas ieškinio reikalavimų bei 66 procentai priešieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos šioje byloje sudaro 697,46 Eur ir yra pagrįstos (II t. 86 b.l.). Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 91 Eur. Ieškinį tenkinus 51 procentu, 355,70 Eur ir 51 Eur priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.)

Atsakovas patyrė 434,43 Eur (1500 Lt) teisinės pagalbos išlaidų, advokatės D. V. ir A. V. (K.) parengė procesinius dokumentus (atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį; priešieškinį, patikslintą priešieškinį) bei dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (II t. 21 b.l.), atsakovas sumokėjo 463,4 Lt (134,21 Eur) žyminį mokestį (I t. 50,125 b.l.). Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovui priteistinos iš ieškovės, iš viso 375,30 Eur (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybė patyrė 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstytinos lygiomis dalimis abiems proceso šalims. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista. Iš atsakovo priteistina 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 64,83 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 83 ct) turto pagerinimo išlaidas.

Priteisti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 375,30 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) (51 Eur žyminį mokestį ir 6 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 355,70 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 70 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė