Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo E. J. priešieškinį ieškovei M. G. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė M. G. ir jos atstovas ieškinį palaikė jame nurodytai motyvais ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas ne kartą yra grasinęs ją užmušti, sakė, kad jos kūną padalins į gabalus ir juos užmūrys rūsyje. Sakė jai, kad turi ginklą ir rodė jai šovinius. Ji buvo parašiusi pareiškimą, buvo atvykusi policija, tačiau kaimynai atsakovo naudojamo prieš ją smurto nepatvirtino. Jis pastoviai gėrė, girtas važiuodavo dviračiu ar automobiliu, versdavo ją skolintis iš žmonių, kad galėtų atiduoti savo skolas, tačiau ir tuos pinigus pragerdavo. Dėl pastovių atsakovo grasinimų ją nužudyti, ji patyrė pastovų stresą ir šoką. Dėl atsakovo tokio elgesio buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę Kaune, gydėsi 20 dienų. Į policiją ji eiti bijojo, nes jie sakė, kad reikės kviesti sutuoktinį pasiaiškinti, o tokiu atveju ji bijojo, kad jis ją užmuš. Sodo sklypą su pastatu ji nusipirko iš pinigų, gautų pardavus butą Rusijoje, kuris buvo likęs po jos pirmosios santuokos. Sodo pirkimui ji panaudojo dalį pinigų, o už likusius jie su sutuoktiniu pragyveno, nes atsakovas niekur nedirbo ir ji turėjo jį iš tų likusių lėšų išlaikyti. Vėliau ir savo butą atsakovas pardavė, nes jos pinigai jau buvo išleisti. Jie abu gyveno sodo pastate. Butas Kaune Šiaurės prospekte yra jos asmeninė nuosavybė, atsakovas savo dalį šiame bute padovanojo jai. Pas ekspertus užfiksuoti sumušimų žymių ji nebuvo, nes atsakovas mušdavo taip, kad neliktų žymių. Atsakovas taip pat ne kartą grasino padegti ir bažnyčią, kurią ji lanko, su visais joje esančiais žmonėmis, sakė, kad tokiu būdu nori patekti į istoriją. Apie tai ji pranešė policijai. Sodo pastate jiems abiems nėra galimybės gyventi, nes pirmame aukšte yra kambarys, o antrame aukšte – mansarda, kuri neapšiltinta. Neseniai pastatytas priestatas ir yra nebaigta statyti pirtis. Priestatą ji statė pati, padėjo sūnus, atsakovas neprisidėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė tenkinti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad šeimoje jie dažnai patriukšmaudavo, bet visada nusiramindavo. Jis ieškovei yra sakęs, kad jeigu jai kas nepatinka, tegul grįžta į Rusiją, į Archangelską. Santykiai labiau pašlijo, kai jis susilaužė pirmą koją. Tada ieškovė įkalbėjo jį parduoti Aleksote butą. Kai jis antrą koją susilaužė, jis ieškovei kito savo buto dalį padovanojo. Pinigus už parduotą vieno kambario butą išleido sūnaus vestuvėms ir nupirko automobilį. Be to, priestatui lentas jis pirko ir pamatai išlieti iš jo pinigų. Ne jis, o ieškovė čia atvykusi nedirbo, daugiausiai dvejus metus dirbo valytoja. Grasinimus nužudyti ir mušimo faktą neigia. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, bet nori, kad ieškovė grąžintų jam tėvo palikimą - 1/3 dalį buto, t.y. apie 35 000 Lt. Nesutinka, kad sodo namelis yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Jis taip pat yra prisidėjęs prie jo statybos. Su neturtine žala nesutinka. Sutinka, kad automobilis būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe. Pripažįsta, kad ieškovė, pardavusi savo butą Rusijoje atsivežė pinigus į Lietuvą ir už juos nupirko sodo sklypą su nameliu. Savo palikimo dalį jis ieškovei dovanojo, o dabar jis gali likti be nieko.

Liudytoja R. B. teismo posėdyje parodė, kad ji gyvena sode 1,5 metų, santykiai su ieškove draugiški, o su atsakovu – nelabai nuo tada, kai jis pagrasino ją nužudyti. Tai buvo 2012 m. vasarą. Ji dėl grasinimo parašė pareiškimą policijai. Su juo po to įvykio nebebendrauja. Kai tik jie atsikraustė, naktį ji išgirdo moters riksmą, kuris sklido iš M. G. ir E. J. kiemo. Ryte, kai ji paklausė M ar vyras jos nemuša, M pakėlė rankovę ir parodė visą mėlyną ranką ir pasakė, kad šią naktį vyras ją mušė. Ieškovė vis atbėgdavo skųstis arba paskambindavo ir paprašydavo ateiti. Kai ji nueidavo pas juos, E M nepuldavo. E būdavo išgėręs. Prie jos E smurto prieš M nevartojo. Dėl to tris kartus teko eiti pas M. Jai E grasino dėl to, kad ji užstojo M. Daugiau mušimo žymių ant ieškovės kūno nematė. E prieš M dažniausiai naudojo psichologinį smurtą. Teroras buvo labai stiprus. Ieškovė verkdavo ir visa drebėdavo, skundėsi, sakė, kad atsakovas grasinio ją užmušti, nušauti. Ji buvo liudininke, kai pavasarį buvo atvažiavusi policija. Tuo metu E jau buvo pabėgęs. E jai grasino, kad jeigu ji neatsiims pareiškimo, jis ją pakas. Atsakovas grasino ir jos vyrą užmušti.

Liudytoja B. B. teismo posėdyje parodė, kad M. G. ir E. J. ji pažįsta apie 17 metų. Santykiai geri su abiem. Gyvena kaimynystėje. Ji muštynių nematė, bet matė jų pasekmes - mėlynes pas M. G. ant kūno. Gal tris kartus yra mačiusi tas mėlynes ant M. G. kūno. Tai buvo prieš metus, gal dvejus. M dažnai skųsdavosi, kad įvyko konfliktas, dažnai įvykdavo tarp jų ir smurtiniai konfliktai. Ji tų konfliktų nematė, nes tai vyko, kai jie būdavo išvykę. E. J. būdavo visoks - ir blaivus, ir išgėręs. Ypač labai smarkiai gėrė praeitą vasarą. Problemos su gėrimu atsirado, kai atsakovas neturėjo pastovaus darbo. Atsakovas neturėjo pinigų, o M teko E išlaikyti. Ieškovė dirbdavo ir jį išlaikydavo. Ji yra pati davusi E ne kartą po du ar tris litus, kurių jis negrąžino. Ji dokumentų nematė, tik žino, kad kai M su E atvažiavo iš Rusijos, M sakė, kad pardavė ten visą savo turtą ir čia nusipirko tą sodelį. Taip ir buvo, nes kitokių pajamų šalys neturėjo. Žino, kad E mama yra nupirkusi jam vieno kambario butą. Paskui tą butą jie pardavė. Dar gavo palikimą iš E tėvo žmonos. Kadangi M pamotę prižiūrėjo, ją slaugė iki mirties, jai buvo ¾ buto užrašyti, o E buvo palikta ¼ šito buto. Sode jie pristatė pirtį ir malkinę iš pagalių. Prie paties namelio pradėtas statyti priestatas. Priestatą pradėjo statyti pati M. Ji kasė pamatus ir vežė į šlaitą žemes. Negali pasakyti, ar atsakovas prisidėjo prie priestato statybos, ar davė tam pinigų. Kai atsakovui buvo uždrausta gyventi sode, jis ateidavo tik iki jos, būdavo ir išgėręs, ir neišgėręs, o ankščiau jis beveik kas dieną būdavo sode.

Liudytoja T. M. teismo posėdyje parodė, kad M. G. pažįsta nuo 1998 m. Santykiai su ja draugiški. Atsakovą pažįsta per M. Santykių su juo jokių nėra. Ji kelis kartus matė M sumuštą. Dažnai ieškovė iš namų pabėgdavo, pas ją ateidavo nakvoti. Tai kartodavosi bent kartą per mėnesį. Jos su ieškove išvažiuodavo į M butą, kur ateidavo ieškovės ieškoti atsakovas. Blaivaus atsakovo ji nematė. Net automobilį vairuodavo girtas. M visą sumuštą ji matė vieną kartą. Sakė, kad atsakovas ją spardė kojomis. Tai buvo prieš dvejus ar trejus metus. 2002 m. E atėjo į bažnyčią visas apsipylęs benzinu ir rėkė, kad visus padegs. Praeitais metais į bažnyčią atėjo policininkai ir įspėjo, kad kai ateis E, jie praneštų, nes jis vėl grasino padegti bažnyčią su visais ten esančiais. Ją M prašydavo nakvoti pas juos, nes ieškovė bijojo viena likti su vyru. Jai pats E rodė ir ginklą, ir šovinius. Kai ji ateidavo pas M, E visada visus keikė, buvo agresyvus. Sakydavo, kad visus reikia užmušti.

Liudytojas R. Z. teismo posėdyje parodė, kad atsakovą E. J. jis pažįsta 13 metų. Jie yra kaimynai sodo bendrijoje. Santykiai su atsakovu geri. Ieškovę M. G. mato antrą kartą. Ji kartą jį pavadino „mentu“, bet nieko blogo negali apie ją pasakyti. E dirbo vairuotoju, aprūpindavo kuru. Dirbo prie namo statybų. Kas pas juos šeimoje buvo, negali pasakyti. Jeigu atsakovas gertų, negalėtų dirbti vairuotoju. Buvo įvykis su šuniuku, kurio ieškovė neprižiūrėjo, buvo atvykusi net gamtos inspekcija. Jo nuomone, jeigu ieškovė gyvuliuko neprižiūri, tai ir atsakovą galėjo išvaryti. Teko matyti kaip atsakovas dirbo sode, tvoros stulpus sukasė. Šulinį dviese kasė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatoma, kad E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė 1993 m birželio 24 d. Kauno CM skyriuje, akto įrašo Nr. 1344 (santuokos liudijimas AA Nr.020615; b.l. 24). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. 4608-0001-0071, pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. 4699-3008-0013, esantys adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo pagrindas – 1996-03-08 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-59 (b. l. 14-15) ir butas, unikalus Nr. 1997-7011-6012:0024, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas: 2010-08-05 Priėmimo-perdavimo aktas Nr. 7kv-3212, 2010-08-05 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7KV-3211, 2010-09-10 Turto pasidalijimo sutartis Nr. 6390 ir 2010-09-29 Dovanojimo sutartis Nr. 6805 (b. l. 16-17, 73-94). Transporto priemonių ieškovė neturi (b. l. 18), atsakovo vardu registruota transporto priemonė OPEL REKORD, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas išduotas 2006-03-16 (b. l. 19). Atsakovo paaiškinimu, šis automobilis šiuo metu yra atiduotas į metalo laužą, tačiau jis neišregistruotas. 1998 02-06 sutartimi nustatoma, kad atsakovas už 15 000,00 Lt (kai rinkos vertė 21 100,00 Lt) pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Atsakovo paaiškinimu, minėtas butas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. 1995-12-15 sutartimi (vertimas į lietuvių kalbą) nustatoma, kad ieškovė už 5 mln. rublių pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Ieškovės paaiškinimu, minėtą sumą konvertavus, 5 250 USD ji 1995-12-21 parsivežė į Lietuvą ir už dalį šių lėšų 1996-03-08 nusipirko pirmiau minėtą sodo sklypą ir sodo statinį (b. l. 95-98). M. G. nustatytas 40 proc. dydžio darbingumas (b. l. 6), jos pajamas sudaro 680,49 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija (b. l. 11-12), ieškovei išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 9), ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), jos šeimos sudėtis – vyras E. J. (b. l. 10). Ieškovė VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi vieną kartą nuo 2012-05-29 iki 2012-07-10 (b. l. 43). Atsakovas nedirba (b. l. 30), jo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 206,11 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 127-128).

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Šalis, pareiškusi reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis ne tik dėl subjektyvių priežasčių, bet ir iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė, teigdama, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės nurodė, kad visą 19 metų kartu pragyventą laiką sutuoktinis gėrė, nesirūpino šeima, neduodavo pinigų šeimos reikmėms, nesistengdavo susirasti pastovaus darbo, smurtavo prieš ieškovę naudodamas ne tik fizinį, bet ir moralinį smurtą, daug kartų ieškovė yra gyvenusi pas svetimus žmones, nes sutuoktinis, ją sumušęs, išvarydavo iš namų, dėl grasinimo nužudyti ji kreipėsi į Jonavos PK, vyksta ikiteisminis tyrimas, atsakovui paskirta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, dėl patirtų išgyvenimų ieškovė gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Tuo tarpu atsakovas laiko, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, nes būtent ji nesistengė puoselėti šeimos santykių, nuo 2009 m., kai jis susilaužė kojas ir gavo invalidumą, viskas pasikeitė, ieškovė visai juo nebesirūpino, beveik nebendravo, nuolat skųsdavosi, kad šeimoje mažai pinigų, kad jam nepavyksta susirasti nuolatinio darbo, ieškovė dažnai išeidavo ir negrįždavo iki vėlumos, nenurodydama, kur su kuo buvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. M. patvirtino, kad ji kelis kartus matė atsakovo sumuštą ieškovę, vieną kartą - visą sumuštą, į ką jai ieškovė paaiškino, kad atsakovas ją suspardė kojomis, dėl atsakovo elgesio ieškovė bent kartą per mėnesį turėdavo bėgti iš namų ir nakvodavo pas ją ar jos su ieškove išvažiuodavo į ieškovės butą, arba bijodama atsakovo ieškovė ją prašydavo nakvoti pas juos. Tai, kad ieškovė verkdama ir drebėdama dėl atsakovo elgesio atbėgdavo skųstis arba paskambindavo ir paprašydavo ateiti pas juos į namus, patvirtino ir liudytoja R. B.. Ji ir kita šalių kaimynystėje gyvenanti liudytoja apklausta B. B. taip pat davė parodymus apie tai, kad, nors muštynių tarp šalių nėra mačiusios, bet matė jų pasekmes - mėlynes pas M. G. ant kūno. R. B. parodymais, atsakovas prieš ieškovę dažniausiai naudojo psichologinį smurtą, teroras buvo labai stiprus. Visos trys pirmiau minėtos liudytojos patvirtino, kad atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o liudytojos T. M. parodymais, ji atsakovo niekada nėra mačiusi blaivaus. Be to, atsakovo netinkamą elgesį su sutuoktine patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog ieškovei dėl to teko kreiptis ir į teisėsaugos institucijas, ko pasekmėje Jonavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-00278-12 pagal LR BK 253 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis), 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti) ir 233 str. 1 d (poveikis liudytojui), kur atsakovas įtariamas tuo, kad 2012-05-01 apie 21 val. ieškovei priklausančiame sodo namelyje adresu (duomenys neskelbtini) konflikto su ja metu jos akivaizdoje užtaisė nupjautavamzdį lygiavamzdį šautuvą Nr. 5203 ir sakydamas žodžius „užmušiu tave“ nukreipė ginklą į ją, tokiu būdu grasindamas nužudyti, atsakovui 2012-08-22 paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (b. l. 44), atsakovui teismo 2012-05-08 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios tokiomis sąlygomis: 1. negyventi ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) 2. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. G. (b. l. 22), ši kardomoji priemonė nuo 2012-07-09 pratęsta dviems mėnesiams ir atsakovui be pirmiau minėtų paskirtas dar papildomas į pareigojimas – nesiartinti prie M. G. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) arčiau kaip 50 metrų atstumu (b. l. 23). Nors minėtas ikiteisminis tyrimas nebaigtas, atsakovo kaltė ieškovės atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti teismo sprendimu nenustatyta, tačiau šioje civilinėje byloje liudytojų R. B. ir T. M. duoti parodymai patvirtina atsakovo polinkį grasinti. R. B. parodymais, jis grasino ją, dėl ko ji yra parašiusi pareiškimą policijai, o jeigu ji neatsiims pareiškimo, jis ją „pakas“, taip pat grasino jos vyrui. T. M. parodymais, jai būnant pas ieškovę, atsakovas visada visus keikė, buvo agresyvus, sakydavo, kad visus reikia užmušti, atsakovas pats jai anksčiau yra rodęs ginklą ir šovinius.

Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovo žiaurų elgesį su savo sutuoktine, kas taip pat laikoma įstatymine kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, kurios atsakovas nepaneigė.

Pažymėtina, jog vertinant įrodymus civiliniame procese, pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pagal ištirtus įrodymus apie sutuoktinių konfliktinius tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, teismas daro išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, kuris nepaneigė prezumpcijos dėl jo žiauraus elgesio su sutuoktine. Tuo tarpu ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenustatyta, kadangi atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.), kad ieškovė nesistengė puoselėti šeimos santykių ar nevykdė sutuoktinės pareigų, akcentuodamas ypač nuo 2009 m., kai jis tapo nedarbingas - priešingai, byloje liudytojos B. B. parodymais nustatyta, kad kai atsakovas neteko darbo, atsirado problemos su alkoholiu, ypač praėjusią vasarą, jis neturėjo pinigų, todėl ieškovei teko atsakovo išlaikymo našta. Liudytojo R. Z. parodymai, kad jeigu atsakovas gertų, negalėtų dirbti vairuotoju bei, jeigu ieškovė neprižiūrėjo šuns, tai ir atsakovą galėjo išvaryti, atmestini kaip nereikšmingi, nesuteikiantys teismui jokių patikimų duomenų, įrodančių ieškovės kaltę. Todėl atsakovo reikalavimas pripažinti santuoką iširus dėl ieškovės kaltės atmestinas.

Esant šioms aplinkybėms, bei pripažinus, jog santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka tarp M. G. ir E. J. nutrauktina, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.).

Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams, ieškovės reikalavimu ir atsakovui sutinkant, paliktinos pavardės – G ir J (CK 3.69 str.).

CK 3.70 str. 2 d. numato sutuoktinio teisę reikalauti iš kaltojo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10 000,00 Lt neturtinės žalos. Įvertinus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo pagrindžiančias aplinkybes ieškovės atžvilgiu, tačiau tuo pačiu iš kitos pusės atsižvelgiant į ieškovės pasyvumą beveik du dešimtmečius neinicijuojant santuokos nutraukimo ( į teismą kreipiamasi šalims santuokoje pragyvenus 19 metų, kai ieškinyje nurodoma, jog visą tą laiką sutuoktinis gėrė, nesirūpino šeima, neduodavo pinigų, smurtavo ir kt., dėl pastovių atsakovo grasinimų ją nužudyti, ji patyrė pastovų stresą ir šoką, ko pasekoje dėl patirtų išgyvenimų ieškovė gydėsi psichiatrijos ligoninėje), taip pat atsakovo turtinę padėtį (jo gaunamos pajamos – 206,11 Lt netekto darbingumo pensija), ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Kaip jau buvo minėta, pagal bylos duomenis, atsakovo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra, ieškovės vardu įregistruoti: žemės sklypas, unikalus Nr. 4608-0001-0071, pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. 4699-3008-0013, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. 1997-7011-6012:0024, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių ieškovė neturi, o atsakovo vardu registruotas automobilis Opel Rekord, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris, atsakovo paaiškinimu, yra atiduotas į metalo laužą, tačiau neišregistruotas viešajame registre.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. 1997-7011-6012:0024, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo dalį šio buto ieškovei padovanojo (2010-09-29 Dovanojimo sutartis). Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, jog automobilis Opel Rekord, v. n. (duomenys neskelbtini) turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui (CK 3. 88 str.). Todėl šioje dalyje tenkintinas tiek ieškinys, tiek priešieškinis.

Tačiau tarp šalių iškilęs ginčas dėl ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. 4608-0001-0071, ir pastato – sodo pastato, unikalus Nr. 4699-3008-0013, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti, buvo įsigytas šalių santuokos metu (santuoka įregistruota 1993-06-24, minėtas turtas įsigytas 1996-03-08 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu). Ieškovė šį turtą laiko savo asmenine nuosavybe. Tuo tarpu atsakovas prašo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe ir padalyti šiuos nekilnojamuosius daiktus šalims lygiomis dalimis, teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimą, kad jam būtų išmokėta kompensacija, lygi pusei sodo sklypo ir pastato vertės.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Tiek galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str.2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas (ar jo dalis) yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šalis, kuri laiko, kad turtas ar jo dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją. Ieškovės teigimu, pirmiau minėtą žemės sklypą su sodo pastatu ji pirko už asmenines lėšas, kurias gavo 1995 m. pardavusi asmeninį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini)., gautus pinigus – 5 250 USD ji 1995-12-21 parsivežė į Lietuvą ir už dalį šių lėšų 1996-03-08 nusipirko minėtą sodo sklypą ir sodo statinį. Minėtus faktus patvirtina į bylą pateiktos 1995-12-15 ir 1996-03-08 sutartys. Tai, kad šis turtas santuokoje buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas pardavus butą Rusijoje neginčija ir atsakovas (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Tačiau atsakovas minėtą turtą prašo pripažinti sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe, kaip matyti, LR CK 3.90 str. 1 d. pagrindu. Ši įstatymo nuostata nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar kita). Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini) (1998 m. vasario 6 d. sutartis; b. l. 20), gautus pinigus - 21 100,00 Lt (nors pagal 1998 02-06 sutartį atsakovas šį butą pardavė už 15 000,00 Lt, 21 100,00 Lt – šio buto rinkos vertė) išleido ne savo asmeninėms reikmėms, bet sodo sklypo ir sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., pagerinimui iš esmės. Taip pat nurodė, kad prie minėto turto pagerinimo jis yra prisidėjęs savo darbu. Tačiau atsakovas minėtų aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Nenurodyta, kokia suma buvo išleista minėto turto iš esmės pagerinimui, byloje nėra pateikti nei medžiagų įsigijimo, nei apmokėjimo už darbą kvitų ar kitokių dokumentų. Byloje nėra pateikta jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kad minėtas turtas iš esmės buvo pagerintas. Atsakovo pakviestas liudytojas R. Z., kuris yra sodo kaimynas, tik paliudijo, kad atsakovas dirbo prie namo statybų, dirbo sode, sukasė tvoros stulpus, tačiau nepatvirtino ieškovei priklausančiam asmeniniam turtui atsakovo atliktų pagerinimo darbų fakto. Be to, prieštaringai vertintinos atsakovo jau teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad pinigus už parduotą minėtą vieno kambario butą atsakovas išleido sūnaus vestuvėms ir nupirko automobilį, prie to patikslinant, kad, be to, priestatui (sodo pastato) lentas jis pirko ir pamatai išlieti iš jo pinigų. Pastarosioms aplinkybėms patvirtinti įrodymai taip pat nepateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nereiškia (CK 3.72 str.).

Duomenų apie santuokos nutraukimo momentu galimus šalių kreditorinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu nenustatyta.

Atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – KVGTPT) 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3106-3667 (b. l. 37) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o taip pat 100 proc. jį atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (b .l. 37). Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (CPK 99 str. 2 d.). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui pateikti duomenys (KVGTPT 2012-11-14 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1743; b. l. 106), kad valstybės išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui iki 2012-11-09 sudaro 400 Lt. Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 36,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

LR CPK 96 str. 3 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies - 68,33 proc. patenkinta reikštų reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės – 100 proc., dėl turto padalijimo – 100 proc., dėl neturtinės žalos atlyginimo – 5 proc., iš viso 205 proc. : 3), o atmesta - 31,67 proc. (100 - 68,33). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės valstybei priteistina 126,68 Lt už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (31,67 proc. nuo 400 Lt) ir 11,67 Lt pašto išlaidų. Likusi dalis šioje civilinėje byloje valstybės patirtų išlaidų padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo bylinėjimosi išlaidų – 468,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 5). Šias išlaidas ieškinio reikalavimų patenkintai daliai (68,33 proc.), kas sudaro 319,78 Lt, ieškovei atlygina atsakovas (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1993 m birželio 24 d. Kauno CM skyriuje, akto įrašo Nr. 1344, dėl atsakovo E. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei G, atsakovui - J.

Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.

Pripažinti ieškovės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 4608-0001-0071, pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. 4699-3008-0013, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. 1997-7011-6012:0024, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu bendroje jungtinėje nuosavybėje įgytą transporto priemonę OPEL REKORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 319,78 Lt (tris šimtus devyniolika litų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 126,68 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 68 ct) už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630; įmoka už antrinę teisinę pagalbą.) ir 11,67 Lt (vienuolika litų 67 ct) pašto išlaidų (mokėti į pirmiau nurodytą sąskaitą; įmokos kodas 5660).

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.