- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 1S-1051-312/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Arūnas Kisielius, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pran.)
- Nuteistasis
- V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjos Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str., išnagrinėjo nuteistojo V. (V.) U. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. U.. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad minėtas nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas, šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį V. U. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiai dienai dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Skunde nurodo, kad procesinis sprendimas priimtas remiantis tomis aplinkybėmis, kurių jis pakeisti negali, t. y. teistumų, pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo ir netinkamų sprendimų. Teigia, kad dar būdamas laisvėje prieš bausmės atlikimą, padarė atitinkamas išvadas ir priėmė atitinkamus sprendimus, t. y. sukūrė šeimą ir siekdamas atsiriboti nuo kriminalinės praeities, išvyko į Austriją, kur legaliai dirbo ir gyveno. Teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, t. y. 41 balą, nulėmė jo ankstesni teistumai, o šio fakto jis negali pakeisti. Patikslina, kad paskirta bausmė savaime negali įtakoti asmens elgesio pokyčių, jei pats asmuo neišreikš valios minėtiems pokyčiams atsirasti. Kad siekiamas rezultatas ir užsibrėžti tikslai taptų realybe, reikalingas ir valstybės palaikymas, suteikiant papildomą motyvaciją. Dėl savo netinkamų pasirinkimų gali kaltinti tik save, tačiau yra apsisprendęs keistis. Be to, įstatymų leidėjas, priimdamas lygtinio paleidimo pataisas, nenurodė ir neišskyrė tų nuteistųjų kategorijos, kurių atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, taigi, tai nėra kliūtis jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Žemesnės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi ne Lietuvos Respublikos BVK 157 str., o bausmės tikslais, būtent nubaudimo tikslu. Nuteistasis skunde remiasi ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo nuostatomis. Teigia, kad šiuo momentu yra pasiryžęs ištesėti visus teismo parinktus ir paskirtus įsipareigojimus ir pateisinti dar kartą jam išreikštą pasitikėjimą. Priešingu atveju, esant bent menkiausiam prasižengimui, yra visi svertai, kad jis vėl būtų sugrąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį. Teigia, kad yra sąmoningai pasiryžęs laikytis visų įstatymų ir nenusikalsti bei savo nepriekaištingu darbu ir doru elgesiu pateisinti jam dar kartą parodytą pasitikėjimą. Taip pat teigia, kad skunde, skirtame žemesnės instancijos teismui, nurodė, jog prastai moka lietuvių kalbą, tačiau teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus, kalbėti gimtąja kalba arba kalba, kurią moka, naudotis vertėjo paslaugomis ir gauti išverstus dokumentus jam nebuvo suteikta, o tai laikytina procesiniu įstatymo pažeidimu. Teismas šiuo klausimu nieko nepasisakė, ir tai rodo, kad jo skundas nagrinėtas paviršutiniškai, neobjektyviai. Prašo įvertinti aplinkybę, kad teismo priteistas ekstradicijos išlaidas jis galėtų atlyginti daug greičiau, būdamas ir dirbdamas laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo V. U. skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, jis Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., jam paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi subendrinta, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatyta lygtinio atleidimo nuo bausmės dalimi ir V. U. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Bausmės pradžia: 2014 m. sausio 14 d.
Bausmės pabaiga: 2016 m. sausio 13 d.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 1/3 bausmės faktiškai atliko 2014 m. rugsėjo 13 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Taigi, atmestini nuteistojo skundo teiginiai, neva žemesnės instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino aplinkybę, ar paleidus jį iš pataisos įstaigos, bus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia, yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Konvencijos 6 str. netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes čia nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999-09-07).
Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir skundo nagrinėjimo medžiagos, V. U. pateikė prašymą pristatyti jį lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai (asmens bylos 1 t., b. l. 34). Ankščiau jis teistas keturiolika kartų, tačiau akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokio teigiamo poveikio asmeniui nepadarė. Jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nepadarė atitinkamų išvadų, parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, paskutinio lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Be visa ko, nuteistasis pasislėpė užsienyje, t. y. Austrijoje. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių, tame tarpe apysunkių, nusikaltimų padarymą. Jo daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau jiems būdingas modelis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, t. y. 41 balas. Visa nurodyta informacija neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę bei kelia pagrįstas abejones dėl galimybės taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Akcentuotina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, nes bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą dėl draudžiamų daiktų laikymo, kas aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra viena iš pagrindinių kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. V. U. nė karto neskatintas, pataisos įstaigoje nedirba dėl darbo vietų trūkumo. Akcentuotina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų komisijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vienbalsiai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo. Iš psichologinės tarnybos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinio galima spręsti, kad nuteistasis ne visiškai suvokia savo padarytų nusikalstamų veikų reikšmę, kadangi nurodo, jog pasielgti kitaip neturėjo kitos išeities. Tai rodo, kad jis iš esmės savo nusikalstamą elgesį pateisina, kas kelia pagrįstas abejones, jog nuteistasis tinkamai įvertino savo poelgius, padarė tvirtą išvadą daugiau nenusikalsti.
Teigiamai vertintinos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos įstaigoje mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, motyvuotas prasmingam užimtumui Vis dėlto, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas.
Nuteistasis savo skunde teigia, kad prastai supranta lietuvių kalbą, o jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Akcentuotina, jog nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigą, prašydamas suteikti vertėjo paslaugas ir, kad jam ši teisė nebuvo užtikrinta. Kitas esminis momentas, leidžiantis abejoti, jog nuteistasis iš tikrųjų nesupranta lietuvių kalbos ir dėl to neva negalėjo pasinaudoti jam įstatymų garantuojamomis teisėmis, yra tai, jog abu skundai tiek žemesnės, tiek aukštesnės instancijos teismui bei prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos surašyti lietuvių kalba. Dėl to nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nuteistojo teisės nagrinėjamu atveju buvo esmingai pažeistos.
Atsižvelgiant į nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, jo elgesį pataisos įstaigoje bei pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. U.. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, joje pagrįstai konstatuota, jog negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. (V.) U.skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.