Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-1909-466/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-1909-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32755-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1909-466/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32755-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės A. J. 115,85 Eur vartojimo kredito sumą, 28,96 Eur kredito mokestį, 70,28 Eur kompensuojamas palūkanas, 23,17 Eur baudą, 17,37 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką buvo išsiųsti paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Halex“ (buvęs įmonės pavadinimas UAB „Ferratum“) 2015 m. birželio 30 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur kreditas. Pradinis kreditorius 2013 m. lapkričio 5 d. su UAB „Deneira“ pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Deneira“ kartu su AB „Debt Capital Management“ sudarė skolų pirkimo pardavimo sutartį ir perleido reikalavimo teisę į atsakovę. 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis. Atsakovė apie tai buvo informuota elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi 115,85 Eur skolą nėra.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 115,85 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 28,96 Eur kredito mokestį, skaičiuojamą iki paskolos sutarties grąžinimo pabaigos, ir 70,28 Eur kompensuojamas palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos grąžinimo termino dienos, t. y. nuo 2009 m. vasario 5 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 19 d. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kredito davėjas turi teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė suteikto kredito nėra grąžinusi, ieškovės naudai priteistinas 28,96 Eur kredito mokestis ir 70,28 Eur kompensuojamosios palūkanos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 23,17 Eur baudą, 17,37 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Prašoma priteisti 23,17 Eur bauda yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi ieškovei buvo priteistos kompensuojamosios palūkanos, t. y. 70,28 Eur ir ieškovė papildomai pašo priteisti 23,17 Eur baudą, tai ieškovės naudai priteistina tik didesnioji suma, t. y. 70,28 Eur.

Ieškovė prašo atlyginti patirtas 17,37 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas už siųstus du raginimus susimokėti įsiskolinimą ir pateikia teismui UAB „Ferratum“ 2014 m. kovo 10 d. pažymą, kurioje pradinė kreditorė patvirtina, jog skolininkams paprastai yra siunčiami raginimo laiškai ir nurodo jų kainas. Teismas pažymi, kad minėtas dokumentas nepatvirtina, jog atsakovei iš tikrųjų buvo siųsti raginimai susimokėti įsiskolinimą, taip pat pažymoje nurodyti laiškų siuntimo įkainiai neparemti jokiais objektyviais įrodymais (pvz, sutartimis su pašto siuntų kurjeriais ar kt.). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenis, pagrindo jį tenkinti nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (215,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 12,60 Eur žyminis mokestis (84 proc. tenkintas ieškinys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, iš atsakovės taip pat priteistinos 5,37 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur skolą, 28,96 Eur kredito mokestį, 70,28 Eur kompensuojamas palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (215,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas