Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdamas neblaivus (nustatytas 2,14 promilės girtumas), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad motina L. B. naudoja fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai jokio fizinio smurto prieš mažametį nenustatė, dėl R. J. melagingo iškvietimo Šiaulių apskrities VPK patyrė 9,71 Lt materialinės žalos.

R. J. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam surašant protokolą buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra. Be to, buvo priimta nutartis atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau policijos pareigūnams nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu, jis nerastas. Jis tyrimo metu su padarytu pažeidimu nesutiko, neprisipažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad į policiją neskambino ir nesutinka, kad garso įraše yra jo kalba, nors skambinta iš jo numerio.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad gavus pranešimą iš budėtojo, jog moteris netinkamai elgiasi su vaiku, nuvyko, bet vaiko nerado, buvo nurodyta, kad pranešėjas gyvena (duomenys neskelbtini) g. Nuvyko ten, lyg ir rado pranešėją, bendravo su juo. Jis aiškino, kad L. B. labai skriaudžia savo sūnų. Nuvežė pranešėją į komisariatą. Vaiko (duomenys neskelbtini) g. nebuvo. Bendravo su L. B., pasakojo, kad buvo darbe, vaiko nebuvo sutikusi. Vaiko jie nematė. L. B. buvo blaivi. Moteris paaiškino, kad buvo darbe ir vaiko neskriaudė. Moteris nurodė, kad R. J. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie buvę sugyventiniai. Pranešėjas prisistatė, kai skambino budėtojui, tik nepamena pavardės. Moteris pažinojo R. J.. Nepamena, ar nuvykus pas pranešėją, jis pripažino, jog skambino policijai. Jis aiškino, kad L. B. skriaudžia sūnų. Nežino, kas dar bendravo su R. J.. Jis blaivumo netikrino. Buvo dar vienas įvykis su R. J., tai jį sulaikė, pristatė į komisariatą ir patikrino blaivumą. Kai buvo (duomenys neskelbtini) g., atėjo mergina, pamušta akimi, kuri paaiškino, kad R. J. ją sumušė. Į (duomenys neskelbtini) g. vyko dėl abiejų įvykių. (duomenys neskelbtini) g. užtruko apie 10-15 min., po to iš karto vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. R. J. namie buvo su vyriškiu.

Liudytoja L. B. teisme parodė, jog žino, kodėl yra iškviesta. Apie 19 val. atvyko policija į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad gavo iškvietimą, jog ji skriaudžia savo vaiką. Vaiko namie nebuvo. Jos dukra bendravo su R. J., ji pasakė, kad jie susipyko ir R. J. pagrasino, kad jai padarys kažką blogo. Policija paklausė, ar pažįsta R. J.. Jie nesugyvendavo, bet nesupranta tikslo taip elgtis. Jis negalėjo žinoti, ar ji skriaudžia vaiką, ar ne, nes kartu negyvena. Vaiko namie nebuvo. Nežino, kiek laiko užtruko policija. Žino, kur gyvena R. J., policijai adresą nurodė jos dukra G. B., ji gyvena kartu su ja, bet dabar iki antradienio yra Joniškio areštinėje. Su R. J. bendravo, jam skambino. Jis buvo girtas, pagrasino, kad bus dar blogiau, prisipažino, kad skambino. Į namus atvyko du pareigūnai, vienas iš jų dabar yra kabinete. Kito pareigūno vardo nepamena.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad gavo medžiagą, jog R. J. pranešė, kad L. B. skriaudžia savo sūnų. Tai buvo melagingas pranešimas, kadangi tuo metu L. B. nebuvo namie, ji grįžinėjo iš darbo. Pranešimo metu vaikas buvo namie, pareigūnai smurto nenustatė. Buvo pateikta užklausa, gautas garsinis įrašas, buvo nurodytas telefono numeris, iš kurio skambinta. Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė ir prisistatė R. J.. Kai atvyko į policiją, jis neigė, kad skambino. Tuo metu jau buvo pasikeitęs telefono numerį. Jam paskambino kelių savaičių bėgyje po pranešimo, nes buvo užklaustas įrašas. Jo neinformavo, kokiu klausimu skambina. Sakė, kad policijos nekvietė, nepranešinėjo dėl smurto. Iš garso įrašo ir pokalbio telefonu, iš balso gali tikrai pasakyti, kad buvo tas pats asmuo, nes jautėsi kalbos dialektika. Telefono numeris, kuriuo skambino, priklausė jam, bet dabar pasikeitė telefono numerį. L. B. nurodė, kad tai R. J. telefono numeris, nes anksčiau G. B. gyveno su R. J.. R. J. aiškino, kad ne jis skambino. Jis sakė, kad pažįsta G. B. šeimą. Tą dieną jis smurtavo prieš G. B., ji atbėgo į (duomenys neskelbtini) g., o po konflikto su ja R. J. skambino policijai, galimai iš keršto. Policija, atvykusi dėl vaiko, pamatė sumuštą G. B., dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šimtu procentų yra įsitikinusi, kad policiją melagingai kvietė R. J..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. J. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities VPK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, kuriuo R. J. 2014-08-19 20.27 val. nustatytas 2,14 promilės girtumas, liudytojos L. B. apklausos protokolu, nepilnamečio liudytojo L. B. apklausos protokolu, Šiaulių AVPK Finansų skyriaus pažyma melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, administracinio teisės pažeidimo protokolu, kompaktine plokštele su garso įrašu.

ATPK 186 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).

Iš pranešimo apie gautą iškvietimą matyti, kad buvo nurodyta, jog Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 41 L. B. skriaudžia savo mažametį vaiką. Teisme liudytoju apklausus į įvykio vietą atvykusį policijos pareigūną A. S., jis nurodė, kad L. B. sūnaus (duomenys neskelbtini) g. nebuvo, bendravo su L. B., kuri teigė, jog buvo darbe, ką tik grįžo namo, o grįžusi vaiko dar nebuvo sutikusi, jo neskriaudė. Liudytojas taip pat nurodė, kad L. B. nurodė, kad skambinti galėjo R. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl iš karto vyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo rastas asmuo R. J.. Kaip tik tokia pavarde asmuo ir skambino budėtojui pranešdamas apie galimą smurto atvejį. Teisme apklausta liudytoja L. B. taip pat patvirtino, jog vaiko ji neskriaudė, o R. J. taip pat negalėjo žinoti jokių smurto atvejų, nes ji su juo negyvena. Liudytoja taip pat nurodė, jog jos dukra bendravo su R. J., jie susipyko, išsiskyrė, o tada R. J. ir pagrasino, kad jai padarys kažką blogo, todėl jo adresą ir nurodė policijai. Iš liudytojos parodymų matyti ir tai, kad su R. J. ji vėliau bendravo, telefoninio pokalbio metu jis jai pagrasino, kad bus dar blogiau, be to, prisipažino, kad skambino policijai. Teisme apklausta liudytoja I. G. taip pat patvirtino, jog tai buvo melagingas pranešimas, kadangi tuo metu L. B. nebuvo namie, ji buvo tik grįžusi iš darbo, o į įvykio vietą atvykę pareigūnai smurto nenustatė. Ši liudytoja taip pat patvirtino ir tai, kad L. B. nurodė, jog tai R. J. telefono numeris, nes anksčiau G. B. gyveno su R. J.. Pažymėtina aplinkybė ir ta, kad liudytoja I. G. teismui nurodė, jog ji bendravo su R. J. telefonu, tuo pačiu numeriu, iš kurio buvo kviesta policijos pagalba, atsiliepęs asmuo prisistatė R. J., be to, ji bendravo su R. J. ir policijos įstaigoje, todėl teismą patikino, kad iš garso įrašo ir pokalbio telefonu, iš balso gali tikrai pasakyti, kad buvo tas pats asmuo, nes jautėsi kalbos dialektika. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, be to, jie duoti davus priesaiką teisme, o ir nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti R. J. administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Taigi, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) g. 41-211a, Šiauliuose, L. B. naudoja fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų L. B. ir būtų buvusi reikalinga pagalba, byloje nėra. Bylos aplinkybės liudija, kad R. J. 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 19.30 val. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Todėl R. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 186 straipsnį.

R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-03-08 pagal ATPK 174 str., 2014-05-20 pagal ATPK 178 str. 1 d., 2014-06-25 pagal ATPK 183 str. 1 d., 2014-07-30 pagal ATPK 183 str. 2 d., 2014-07-09 pagal ATPK 178 str. 2 d.) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgus į R. J. asmenybę – baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti R. J. paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ATPK 30² str.).

Atsižvelgus į padarytą pažeidimą pagal ATPK 186 straipsnį, nėra pagrindo abejoti nurodoma padaryta 2,81 Eur žala. Todėl, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio nuostatomis, iš R. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas padarytas turtinis nuostolis – 2,81 Eur. Turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarimo įteikimo, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 d. nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 str.).

Byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nes jam surašant protokolą pasirašytinai ir tinkamai pranešus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, nebuvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, be to, jo nepavyko atvesdinti į teismo posėdį, todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė atvykti į teismo posėdį (Lietuvos Respublikos ATPK 272 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 186 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

R. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį skirti administracinę nuobaudą - 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Priteisti iš R. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai padarytą turtinį nuostolį –2,81 Eur.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.