Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. U., M. Č. ir K. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 241 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė V. U. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-06-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-12-21.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2008-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-06-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-12-21.

K. N. nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė K. N. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

AB (duomenys neskelbtini) bankas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. U., M. Č. ir K. N. AB (duomenys neskelbtini) bankui 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš V. U. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U., M. Č. ir K. N. nuteisti už tai, kad 2012 m. gegužės 31 d., apie 3.38 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais sulaužę AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį bankomatą, ir tokiu būdu įsibrovę į saugyklą, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausančius 296 130,00 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pradėjo veikti apsaugos signalizacija.

Be to, V. U., M. Č. ir K. N. nuteisti už tai, kad 2012 m. gegužės 31 d., apie 3.38 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, sulaužę AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausančio bankomato: 21453,20 Lt vertės bankomato priekinę dalį, 10700,57 Lt vertės kortelių skaitytuvą, 5591,14 Lt vertės pinigų išdavimo įtaiso dalį („prezenterį“), 597,44 Lt vertės spausdintuvo ir kortelių skaitytuvo platformą, 212,44 Lt vertės spausdintuvo čekio transportą, 1891,33 Lt vertės šildymo sistemą, sugadino didelės vertės svetimą turtą – AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį bankomatą, tuo padarydami AB (duomenys neskelbtini) bankui 40446,12 Lt turtinę žalą.

Be to, V. U. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 8 d., apie 11.35 val., būdamas suimtas ir konvojuojamas iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), konvojaus patalpų į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį spec. automobilį „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, pavartodamas smurtą prieš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro konvojaus būrio (toliau - (duomenys neskelbtini) AVPK VTB KB) vyriausiąjį postinį N. K., tai yra suduodamas vieną kartą kumščiu (duomenys neskelbtini) AVPK VTB KB vyriausiajam postiniui N. K. į veidą bei laikomas už drabužių ir bandydamas ištrūkti iš policijos pareigūno rankų, bėgdamas ir tempdamas paskui save į jį už drabužių įsikibusį (duomenys neskelbtini) AVPK VTB KB vyriausiąjį postinį N. K. bei šiam neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus, galva trenkiantis į kieme stovėjusį automobilį, tokiu būdu padarydamas (duomenys neskelbtini) AVPK VTB KB vyriausiajam postiniui N. K. kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir kairio kelio srityje, nubrozdinimus smakre ir kairės ausies kaušelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pabėgo nuo policijos pareigūno (duomenys neskelbtini) miesto centrinio parko link.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistųjų V. U. ir M. Č. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad bankomato atstatymas įvertintas 41 526,12 Lt (1 t. 70 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikuoti nuteistųjų veiksmus pagal BK 187 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Nors apeliaciniame skunde M. Č. nurodė, kad jis stovėjo kitoje gatvės pusėje, prie bankomato priėjęs nebuvo, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis, stovėdamas kitoje gatvės pusėje, saugojo, kad kas nors nepamatytų V. U. ir K. N., bandančių iš bankomato išimti pinigus. Nuteistojo K. N. skundo teiginiai, kad jis nusikaltimo vietoje atsidūrė neplanuotai, atsitiktinai, jo kaltės taip pat nepaneigia. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad savo skunde apeliantas pažymėjo, jog jis, negalvodamas apie pasekmes, priėmė V. U. pasiūlymą. Duomenų, kad M. Č. nebūtų suvokęs savo veiksmų esmės ir nesupratęs, ką daro kiti nusikaltimo bendrininkai, byloje nėra. Pastebėtina, kad pats M. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, jog V. U. paprašė pagalbos plėšiant bankomatą, jis (M. Č.) stebėjo, kad niekas nepamatytų, tuo metu, kai gatve važiuodavo automobilis, jis perspėdavo V. U. bei K. N. ir pastarieji po jo perspėjimo ateidavo į tą gatvės pusę, kurioje stovėjo jis (M. Č.). Be to, specialistas, įvertinęs M. Č. medicininiuose dokumentuose esančią informaciją konstatavo, kad pastarajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t. 30–31 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad tiek M. Č., tiek K. N. suprato V. U. veiksmų esmę ir patys sąmoningai dalyvavo padarant šią veiką, betarpiškai prisidėdami realizuojant nusikalstamą ketinimą pagrobti iš bankomato pinigus. Kadangi V. U., M. Č. ir K. N. veikė bendrais tyčiniais veiksmais, jie turi atsakyti kaip nusikaltimo bendravykdytojai.

Dėl V. U. kaltės padarius BK 241 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą

Pagal 241 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai.

Nuteistojo V. U. kaltė padarius BK 241 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo N. K. parodymais, iš dalies – paties V. U. parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis N. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariate, 2012 m. birželio 8 d. V. U. etapavo į teismą, ten buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas. Pratęsus V. U. suėmimą, vedamas iš teismo jis paprašė nesurakinti jam rankų antrankiais, motyvuodamas tuo, kad jam labai skauda rankas. Jis (N. K.) iš žmogiškumo atrakino V. U. antrankius ir pastarąjį vedė be jų. V. U. į automobilį vedė dviese – jis (N. K.) ir jo kolega A. L.. A. L. atrakinus automobilį, V. U. sudavė jam, t. y. N. K., į veidą. Jis (N. K.) sugriebė V. U. už megztinio, V. U. tempė jį per visą automobilių stovėjimo aikštelę. V. U. megztiniui nuplyšus, jis (N. K.) pargriuvo. Neteisėtais veiksmais V. U. sužalojo jam lūpą, jam taip pat buvo padaryti sužalojimai smakre, kelyje. V. U. vėliau buvo rastas pasislėpęs parke (3 t. 157 b. l.).

V. U. pabėgimo faktą patvirtina ir kompaktinio disko apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t. 166–169 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. K. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir kairiojo kelio srityje, nubrozdinimai smakre ir kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012 m. birželio 8 d. N. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 137 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino V. U. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 2 dalyje.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama skubant, posėdis truko neilgai, nuosprendis priimtas tą pačią dieną. Iš bylos duomenų, tarp jų ir teisiamojo posėdžio protokolo, akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio, vykusio 2012 m. gruodžio 5 d., metu baudžiamoji byla, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, buvo išnagrinėta iš esmės, o 2012 m. gruodžio 21 d. buvo išklausytos baigiamosios kalbos ir paskelbtas nuosprendis. Be to, iš teisiamajame posėdyje užfiksuotų duomenų matyti, kad V. U. nepateikė teismui prašymo iškviesti ir apklausti įvykio metu konvojaus automobilyje buvusius ir, pasak jo, įvykį mačiusius kitus kalinamuosius.

Dėl nuteistiesiems V. U., M. Č. ir K. N. paskirtų bausmių

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę nuteistajam V. U., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius (BK 187 straipsnio 2 dalis, 241 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau yra teistas (bylos duomenimis, teistas 2 kartus), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (2 t. 152, 153, 154–157, 158 b. l.), todėl yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), yra baustas administracine tvarka (2 t. 159–160 b. l., 168–169 b. l.), nedirba (2 t. 165–166 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t. 167 b. l.), jo tėvas neįgalus (3 t. 125 b. l.), turi įsiskolinimų antstoliams.

Kolegijos vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas V. U. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Nuteistojo V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai nekonkretizavo, kurias veikas V. U. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėstydamas bausmių skyrimo motyvus tik abstrakčiai nurodė, kad V. U. „šias“ veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nuosprendžio turinio galima spręsti, kad, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sunkina V. U. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo V. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Tai yra faktinė aplinkybė, kurią nustato teismas. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo girtumą, teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad aplinkybės, jog nusikalstamas veikas V. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad V. U. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis buvo blaivus (3 t. 159 b. l.), kiti kaltinamieji, t. y. M. Č. ir K. N., taip pat ir apklausti liudytojai apie V. U. blaivumą ar neblaivumą nieko nenurodė, duomenų apie alkoholio kiekio matuoklio panaudojimą byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jų padarymui.

Kartu pastebėtina, kad tokia V. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta ir kaltinamajame akte, o pagal susiformavusią teismų praktiką, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta kaltinamajame akte, ji negali būti pripažinta tokia, išskyrus atvejus, kai pagal faktines aplinkybes ji nustatyta. Įvertinus tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta V. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tai nenustatyta ir pagal faktines bylos aplinkybes, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas keisti V. U. paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 241 straipsnio 2 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 4 metais 1 mėnuo 15 dienų, o BK 187 straipsnio 2 dalies ir BK 241 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos šios bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos. Už visus tris nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. U. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Kartu pažymima, jog tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogino savo vaikų padėtį, negali jais, taip pat ir savo tėvu, pakankamai pasirūpinti, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Skirdamas bausmę K. N., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas (bylos duomenimis, jis anksčiau teistas 3 kartus), tačiau teistumas jam išnykęs (3 t. 42 b. l.), yra baustas administracine tvarka (43–48 b. l.), dirba pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini) policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (3 t. 59 b. l.), teismo psichiatrijos ekspertizė jam nereikalinga (3 t. 55 b. l.). Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų taip pat matyti, kad K. N. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kurią jis padarė 2012 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams po nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo.

Nuteistojo K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus K. N. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. N. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, kad teismas pažymėjo, jog bausmės dydis K. N. nustatytinas artimas vidurkiui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad minimali laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas 3 mėnesiams (BK 50 straipsnio 2 dalis), o iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Nors, kolegijos vertinimu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė nelaikytina artima minimaliai, tačiau, kolegijos įsitikinimu, teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, K. N. paskyrė teisingas, ne per griežtas bausmes. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per griežta.

Skirdamas bausmę nuteistajam M. Č., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas (bylos duomenimis, M. Č. anksčiau teistas 1 kartą), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (3 t. 2, 3, 4–8, 9 b. l.), yra baustas administracine tvarka (3 t. 11–17, 18–20 b. l.), nedirba (3 t. 34 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (3 t. 35 b. l.), jo darbingumo lygis – 50 procentų (3 t. 128 b. l.), yra psichiatrijos ligoninės, psichikos sveikatos centro pacientų registruose (3 t. 22, 24 b. l.), teismo psichiatrijos ekspertizė jam nereikalinga (3 t. 31 b. l.). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. Č. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. Č. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Č. už jo padarytos nusikaltimus paskirtos bausmės nėra tinkamai individualizuotos ir yra per griežtos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, ir, įvertinęs visas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, turi paskirti nuteistajam individualizuotą bausmę. Bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas M. Č. paskyrė griežtesnes savo dydžiais bausmes nei nuteistajam K. N., nors bylos duomenys liudija, kad pastarasis veikė kur kas aktyvesniais veiksmais nei M. Č.. Esant paminėtoms aplinkybėms, M. Č. paskirtos bausmės švelnintinos mažinant šių bausmių dydį (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis N. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš V. U. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t. 129 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš V. U. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nuteistasis V. U. nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė policijos pareigūnui 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes pastarasis po įvykio toliau dirbo, be to, nepateikė jokių įrodymų dėl tariamai jo (V. U.) suduoto smūgio į veidą.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šiam klausimui spręsti reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, ir teisės pažeidėjų neteisėti veiksmai pareigūnų atžvilgiu yra pastarųjų profesinės veiklos rizika, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, žalą padariusio asmens kaltę, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, teismas nukentėjusiajam vietoje prašytų 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dar labiau mažinti nukentėjusiajam N. K. priteistos neturtinės žalos dydį ar apskritai netenkinti pastarojo civilinio ieškinio nėra teisinio pagrindo.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusysis toliau dirbo, nepaneigia, jog dėl neteisėtų V. U. veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimo jis neėmė dėl to, kad jo darbovietėje trūksta darbuotojų, taip pat nurodė, kad pirmadienį atėjus į darbą jam buvo sunku dirbti, jis patyrė nepatogumų, nes skaudėjo sumuštas vietas, buvo sutinusi lūpa (3 t. 157 b. l.). Kaip jau minėta, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. K. kūno sužalojimai: kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir kairiojo kelio srityje, nubrozdinimai smakre ir kairės ausies kaušelyje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012 m. birželio 8 d., apie 11 val. 35 min. (1 t. 137 b. l.), be to, ir pats nuteistasis V. U. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad, jei ne jo neteisėti veiksmai, pareigūnas nebūtų patyręs sužalojimų, ir atsiprašė nukentėjusiojo už tai, kad jį pažemino (3 t. 159–160 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Panaikinti V. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

M. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apimant ir subendrintą bausmę M. Č. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę M. Č. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.