- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- M1-185-312/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Civilinis ieškovas
- Č.
- Advokatai
- Jonas Skruzdys
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.8.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.8.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.8.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Tadui Cijūnaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedusiam, 2 klasių išsilavinimo, neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nužudė žmogų, t. y. jis, būdamas vidutinio protinio atsilikimo bei turėdamas kitų elgesio sutrikimų, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2013 m. kovo 26 d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, asmeninio konflikto su J. (J.) S. metu, tyčia spyrė pastarajam dešine koja vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas kairės akies išoriniame kampe, kairiame žande, nosies lūpos raukšlės projekcijoje, viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, ko pasėkoje J. S. nugriuvo, atsitrenkdamas kūnu į asfaltuotą dangą, tuo nukentėjusiajam padarydamas kraujosruvas sėdmens dešinėje pusėje pereinant į šlaunies išorinį paviršių, dešinės alkūnės srityje, kairio kelio sąnario srityje, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, galvos sumušimą pasireiškusį muštine žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir kraujosruva minkštuose audiniuose momens srityje dešinėje pusėje, hematoma po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, nuo ko nukentėjusysis J. S. 2013 m. kovo 27 d., 05.00 val., VšĮ Respublikinėje Vilniaus Universiteto ligoninėje mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 146), V. S. parodė, kad kur konkrečiai buvo 2013 m. kovo 26 d. vakare, pasakyti negali. Dažnai iki 20.00-21 val., būna adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vyriškio vardu J. S. nepažįsta. Jokio nusikaltimo nedarė, neprisimena tokio atvejo, kad kažkam būtų spyręs į galvą. Žino, jog prie banko, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra filmavimo kameros. Narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio nevartoja. Kartais kai ką pamiršta, tačiau jeigu būtų mušęs vyrą, nebūtų pamiršęs.
Kad V. S. padarė pavojingą visuomenei veiką, įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. S. parodė, kad turi du sūnus. Žuvusysis sūnus J. buvo vyresnysis jo sūnus. Įvykio aplinkybės jam nėra žinomos. Iš pradžių sūnus gyveno kartu, o po žmonos mirties 2000 metais, J. pradėjo iš namų nešti daiktus, vartoti alkoholinius gėrimus, nenorėjo dirbti, bet norėjo gerai gyventi. Todėl po poros metų jis su jaunesniuoju sūnumi nupirko J. bendrabutį, atidavė šaldytuvą, sekciją, stalą, lovą, indus, t. y. pilnai jį aprūpino, ir šis išsikraustė. Vedęs jis nebuvo, turėjo merginą, bet gyveno vienas. Porą metų gyveno gerai. Jis dažnai pas sūnų atvažiuodavo pasižiūrėti kaip šis gyvena, atveždavo jam maisto produktų. Nuvažiavęs po kažkiek laiko, pamatė, kad nebėra šaldytuvo. Išsiaiškino, kad šaldytuvą sūnus pardavė, o pinigus pragėrė. Po to paaiškėjo, kad sūnus parduodavo ir jam nupirktą maistą. Dėl gėrimo kelis kartus sūnus buvo policijoje. Jam nepatiko tok J. gyvenimo būdas, todėl nustojo pas jį važiuoti ir bendrauti. Iki mirties jį matė maždaug prieš metus, nes sūnus nieko nenorėjo matyti, liepdavo netrukdyti jam gyventi. Apie įvykį jam pranešė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kas J. sumuštą rado kažkur stoties rajone. Kaip viskas įvyko, nepaaiškino, tik pasakė, kad sūnus ligoninėje mirė. Dėl sūnaus mirties pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kalto asmens priteisto 5000,00 Lt laidojimo išlaidų. Dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas pateikė. Laidojimo pašalpos negavo, nes sūnus J. niekur nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo, kur jiems pažadėjo, kad kažkokia dalis žalos bus atlyginta ir liepė laukti. Taip pat dėl sūnaus mirties jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 20 000,00 Lt. Šią žalą vertino pagal tai, kad jis yra 2 gr. Invalidas ir tikėjosi, kad sūnus gyvenime jam padės. Labai artimai su sūnumi nebendravo, tačiau susipykę nebuvo, susiskambindavo telefonu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55, 56-57), nukentėjusysis Č. S., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad sūnus dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą jį matė prieš du metus. Tuomet sūnus skundėsi širdies skausmais, aukštu spaudimu. Paskutiniu metu J. niekur nedirbo. 2013 m. kovo 29 d. Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje jam pasakė, kad sūnui išsiliejęs kraujas į smegenis, veidas, rankos sumuštos, ant kairio veido skruosto po akimi matėsi mėlynos spalvos poodinės kraujosruvos.
Liudytoja A. G. parodė, kad dirbu VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Kažkiek pamena, buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad ant gatvės guli ir nesikelia vyras. Nuvykę į vietą, rado žmogų, kuris buvo sąmoningas, bet jo elgesys buvo neadekvatus. Paklausus kas atsitiko, šis atsakė, kad nieko ir liepė vežti jį išsimiegoti. Nuėmus gobtuvą, pamatė galvoje žaizdą, todėl suteikę pirmąją pagalbą, vyrą nuvežė į ligoninę. Ar jis buvo išgėręs, neprisimena. Įvykio datos neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 71), liudytoja A. G., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2013 m. kovo 26 d., apie 20.12 val., VšĮ GMP stotis gavo iškvietimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie banko „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje klūpi vyriškis. Atvykus juos pasitiko banko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris parodė klūpintį vyriškį. Vyriškis ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną, matėsi bėgantis kraujas iš nosies, ant veido smurto žymių nesimatė. Kraujo buvo ir ant kelio. Nuėmus kapišoną, vyriškio viršugalvyje – galvos pakaušio srityje matėsi 3 cm dydžio kraujuojanti žaizda. Paklausus ar jam reikalinga pagalba, vyriškis atsakė, kad pagalbos nereikia, prašė nuvežti į nakvynės namus „(duomenys neskelbtini)“. Nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai stovėjo ant kojų, prašė jos padėti atsistoti. Vyriškis nesakė ar pastarąjį sumušė, ar pats nukrito. Vyriškiui buvo sutrikusi judesių koordinacija, kontaktas apsunkintas. Jis buvo sąmoningas, nusiskundimų neturėjo, todėl sutvarkius žaizdą, jis buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę.
Liudytojas V. B. (V. B.) parodė, kad 2013 m. kovo 26 d. buvo prie banko „(duomenys neskelbtini)“. Esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Matė automobilių stovėjimo aikštelėje neblaivų vyrą, kuris vaikščiojo ir kažką kalbėjo. Vienu metu Kažkokie vyrai liepė jam eiti iš aikštelės, nes jis trukdė važiuoti automobiliams. Tačiau vyras liko aikštelėje. Po to pamatė, kaip prie šio vyriškio priėjo žemo ūgio, jaunas vaikinas, kurį jis anksčiau buvo kelis kartus matęs stoties rajone, koja spyrė pastarajam į galvą ir nuėjo. Nuo šio smūgio vyras nugriuvo ant žemės ir liko gulėti. Matėsi, kad jam yra praskelta galva, bėgo kraujas. Po kažkiek laiko vyras bandė stotis, bet jam nepavyko. Jis (liudytojas) priėjęs prie nukentėjusiojo norėjo padėti jam atsistoti, bet neužteko jėgų vienam pakelti. Netoliese buvo daugiau žmonių, kurie, matyt, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai vyrui suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir išsivežė. Prašo vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 80-82), liudytojas V. B., be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad prie pagrindinio įėjimo į banką „(duomenys neskelbtini)“, buvo iš matymo pažįstamas paauglys, čigoniukas, nedidelio ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, tamsių akių, tamsaus gymio, nuolat vilkėjo šviesiomis sportinėmis kelnėmis. Tuo metu išgirdo, kaip kažkas varė kažką lauk. Atsisukęs pamatė aikštelėje stovintį išgėrusį jam nepažįstamą vyriškį. Tada minėtas čigoniukas, lyg tai rusų kalba pasakė, kad tuoj išsiaiškins, padarys tvarką. Jis matė kaip čigoniukas šiam vyriškiui, stovinčiam automobilių stovėjimo aikštelėje, spyrė iš kojos į galvos sritį. Nuo smūgio vyriškis griuvo aukštielninkas, atsitrenkdamas galva į asfaltą. Matė, jog vyriškiui sužalotas pakaušis, iš tos vietos bėga kraujas.
V. S. įstatyminė atstovė A. S. parodė, kad ji turi septynis vaikus. V. yra ketvirtas vaikas ir jį augina kartu su jo tėvu. Sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, mokslai sekėsi blogai, nes buvo per sunku mokytis. Vieną klasę kartojo trejus metus. Pastebėjo, kad sūnus nuo mažens visko bijo, kalbėdavosi su savimi, bet galvojo, kad išaugs. Ji dar anksčiau dėl sūnaus sveikatos kreipėsi į savo šeimos gydytoją, po to konsultavo kiti gydytojai, bet vaikui jokio gydymo neskyrė. Tik vėliau, maždaug prieš metus iki įvykio, jam nustatė antros grupės invalidumą dėl psichinių sutrikimų. Sūnus alkoholio nevartojo, nerūkė. Ji buvo bausta administracine tvarka dėl sūnaus elgesio, nes vienu metu šis ėmė elgetauti. Sūnus nebuvo agresyvus. Apie įvykį ji nieko nežino. Sužinojo iš pareigūnų, kuomet jie atėjo į namus ir V. išsivežė. Vėliau ji sūnaus klausė dėl šio įvykio, bet šis sakė, kad nieko neatsimena. Tyrėja jai rodė vaizdo įrašą, iš kurio matėsi, kad prie banko buvo vyrų grupė, kad sūnus užėjo į banko skyrių, po to išėjo tiesiai priešais vyriškį ir spyrė šiam į galvą, nuo ko vyras nugriuvo. Sūnus nesuprato, dėl ko jis buvo sulaikytas. Jo atmintis yra prasta, dažnai neatsimena įvykių. Kelis kartus sūnus išeidavo į mokyklą, bet pamiršdavo kur eina ir grįždavo atgal, Paklausus kodėl jis sugrįžo, atsakydavo, kad pamiršo kur eina. Būdavo, kad sūnus išeidavo ir negrįždavo per naktį. Tuomet jį rado su draugais.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 125-126, 130-131), įstatyminė atstovė A. S. parodė, kad sūnus yra labai lėtas, neagresyvus, ramaus būdo, nelinkęs į muštynes, nesugeba susikaupti, neišlaiko dėmesio, mokykloje blogai sekasi mokslai. Gydytojai sūnui patvirtino vidutinį protinį atsilikimą. Neįgalumas V. nustatytas prieš 4 mėnesius. Po mokyklos sūnus būdavo namie, lauke su draugais ir Vilniaus geležinkelio, autobusų stotyse. Į namus V. dažniausiai grįždavo vakare 20.00-21.00 val. 2013 m. rugpjūčio 12 d. jai paskambino ir pranešė, kad sūnus sulaikytas už nužudymą. Ji apie sūnaus nusikaltimo aplinkybes nieko nežino. Sūnus nėra pasakojęs, kad ką nors būtų sumušęs. Vyro vardu J. S. ji nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu, po to kai sūnus buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) nepilnamečių kolonija, teko su sūnumi bendrauti. Sūnaus klausė, ar jis padarė šį nusikaltimą. Sūnus sakė, jog yra kaltinamas, kad iš kojos spyrė žmogui ir tokiu būdu jį nužudė, tačiau teigė, kad pats tokio atvejo, neprisimena.
V. S. įstatyminis atstovas A. S. parodė, kad patvirtina visas žmonos nurodytas aplinkybes dėl sūnaus elgesio, psichinės būklės, mokslo. Tą dieną jis (A. S.) vėliau grįžo namo ir nuėjo miegoti, o ryte atvažiavo pareigūnai, nieko nepasakė, bet liepė jam ir žmonai važiuoti į policijos komisariatą. Ten nuvykus, tyrėja paaiškino, kad jū sūnus V. užmušė žmogų. Sūnus kartais elgdavo keistokai, būdavo, kad jam skaudėdavo galvą, bet po to praeidavo. Kad sūnus vartotų alkoholį ar narkotikus, nematė, tik kartais pasislėpęs parūkydavo. Mokslai jam prastai sekėsi. Būdavo, kad sūnus laiku negrįždavo namo, grįždavo vėlai vakare. Po to sūnus susirado draugų iš stoties rajono. Jei V. negrįždavo, žmona eidavo jo ieškoti.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 134-135), įstatyminis atstovas A. S. parodė, kad sūnus daug ką pamiršdavo, kartais imdavo juoktis be priežasties. Dėl to motina vedė sūnų pas gydytojus. Sūnus kartais greitai susinervina, nesugeba susikaupti, neišlaiko dėmesio. Po mokyklos V. grįždavo namo, tačiau po to sakydavo, kad išeina pasivaikščioti. Kur būdavo sūnus ir su kuo, jis nežino. Apie nusikaltimą, kuriuo kaltinamas sūnus, jam (A. S.) pasakojo advokatas. Sakė, kad stotyje galimai V. spyrė kažkokiam vyriškiui į galvą, nuo ko šis nukrito, o kitą dieną vyriškis mirė. V. apie tai nieko nepasakojo.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)-ojo policijos komisariato įvykių suvestinių duomenų (t. 1, b. l. 7) matyti, kad 2013-03-27, 07.15 val. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės gydytojas pranešė, kad ligoninėje mirė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atvežtas GMP brigados dėl galvos traumos.
Iš 2013-08 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9) matyti, kad dėl Centro informacinėje sistemoje 2013 m. kovo 26 d., 20.08 val., užregistruoto įvykio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra užregistruotas vienas skambutis. Centras pateikė minėto skambučio (pokalbio) skaitmeninės garso įrašų kopiją.
Iš 2013-08-07 garso įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 10) matyti, kad 2013-03-26, 20.08 val., į bendrąją pagalbos centrą paskambinęs vyras pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), priešais banko „(duomenys neskelbtini)“ skyrių yra ant gatvės atsiklaupęs žmogus, kuris prieš tai griuvo, susižeidė galvą, nekalba.
Iš 2013-08-09 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 11-15) matyti, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti priešais banką „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad aikštelė yra asfaltuota, prie pat plataus, plytelėmis išdėto šaligatvio, kuris baigiasi ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatu, kuriame įsikūręs bankas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu objektų reikšmingų tyrimui nerasta.
2013-03-27 apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 17-24) nustatyta, kad Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Priėmimo skyriaus pagalbinėje patalpoje, ant lovos-vežimėlio guli vyriškos lyties lavonas, kurio krūtinė yra kruvina, viršutinė lūpa sumušta, pamėlusi, abiejų akių antakiai ištinę, ant kairiojo žando matosi kraujosruva, pakaušyje muštinė žaizda.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26) pasitvirtina, kad kvietimas gautas 2013 m. kovo 26 d., 20.12 val. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuvykta 20.21 val., rastas ant žemės gulintis J. S., kuris nusiskundimų neturi, prašo padėti atsikelti ir nuvežti į nakvynės namus „(duomenys neskelbtini)“. Jam iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, judėjimo koordinacija sutrikusi, sąmoningas, kontaktai apsunkinti. Galvos pakaušio srityje kraujuojanti apie 3 cm ilgio žaizda. Pagal pirminius duomenis – asmuo krito gatvėje.
V. T. medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-34) pasitvirtina, kad J. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens srityje dešinėje pusėje; kraujosruvomis kairės akies išoriniame kampe, kairiame žande nosies-lūpos raukšlės projekcijoje, viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje; hematoma po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu. J. S. mirtis galėjo įvykti prieš 6-8 val. iki jo lavono tyrimo pradžios – 2013 m. kovo 27 d., 12.00 val.
J. S. lavone nustatyti šie sužalojimai:
- muštinė žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens srityje dešinėje pusėje;
- kraujosruvos kairės akies išoriniame kampe, kairiame žande nosies-lūpos raukšlės projekcijoje, viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje;
- hematoma po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padarytas nuo bet kurio trauminio poveikio į veido sritį arba griuvimo metu, atsitrenkiant galva momens sritimi į kietą, buką paviršių. Konkrečiai nustatyti nuo kurio trauminio poveikio išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu negalima. Sužalojimai padaryti laikotarpyje apie 12-24 val. iki mirties, tai patvirtina sužalojimų mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
- kraujosruvos sėdmens srityje dešinėje pusėje, pereinant į šlaunies išorinį paviršių, dešinės alkūnės srityje, kairio kelio sąnario srityje;
- kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio dilbio išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki mirties, tai patvirtina sužalojimų mikroskopinis vaizdas; tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Sužalojimų kiekis ir pobūdis leidžia teigti, kad veido sužalojimai buvo padaryti nemažiau 3-ių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti per trumpą laiko tarpą todėl nustatyti jų eiliškumą nėra galimybės. J. S. lavono kraujyje rasta 0,92 procentai etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta tyrimą atlikusi specialistė N. J. (t. 1, b. l. 35-36) parodė, kad ji atliko J. S. kūno tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Neatmetama galimybė, kad J. S. kairės pusės galvos sužalojimai – kraujosruvos kairės akies išoriniame kampe, kairiame žande nosies lūpos raukšlės projekcijoje galėjo gautis spiriant koja į minėtas sritis. Nuo ko J. S. galėjo griūti ir susimušti galvą, ko pasėkoje nuo griuvimo atsirado muštinė žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens srityje dešinėje pusėje, hematoma po kietuoju galvos dangalu, dešiniame pusrutulyje ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje. J. S. galvos sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Iš 2013-08-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 83-87) matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu pateikus liudytojui V. B. atpažinimui keturių asmenų nuotraukas, iš kurių nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2 yra V. S. atvaizdas, liudytojas pagal bendrus veido bruožus atpažino V. S. kaip asmenį (čigoniuką), apie kurį davė parodymus. Tai tas pats asmuo, kuris 2013 metais kovo mėnesio vakare, prie banko „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, girtam vyriškiui spyrė į galvos sritį, nuo ko šis nugriuvo aukštielninkas.
AB “ (duomenys neskelbtini)” bankas 2013-04-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 96) pateikė AB “ (duomenys neskelbtini)” banko Vilniaus filialo Stoties KAS, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauke esančios vaizdo stebėjimo kameros 2013 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. Iki 21.00 val., padarytą vaizdo įrašą, kuris 2013-04-15 buvo apžiūrėtas daiktiniu įrodymu
Iš 2013-04-15 Vaizdo įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 102-105) matyti, kad apžiūrėjus AB „(duomenys neskelbtini)” banko Stoties klientų aptarnavimo skyriaus pateiktus lauko kameros vaizdo įrašus, nustatyta, kad į CD laikmeną įrašyti keturi vaizdo įrašai. Pirmame pagal laiką vaizdo įraše - 2013 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.15 val., nesimato mirusiojo J. S. ir kitų, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių. Antrame pagal laiką vaizdo įraše - 2013 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 18.15 val. iki 19.25 val., nesimato mirusiojo J. S. ir kitų, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių. Trečiame pagal laiką vaizdo įraše – 2013 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 19.25 val. iki 20.35 val., matyti bendras įrašo lauko vaizdas: dešinėje pusėje įėjimas į „(duomenys neskelbtini)“ banką. Tarp banko įėjimo durų matosi dvi šiukšliadėžės pilkos spalvos, skirtos rūkymui, einamasis šaligatvis. Kairėje pusėje matosi automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Šiame vaizdo įraše nuo 20.25 val. matosi jaunuolis, kuris spyrė J. S. į veidą. Matosi, kad jis su juodos spalvos kepure, ruda languota striuke, striukės viršuje pilkšvos spalvos kailiukas, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, avi juodos spalvos batus. Jis pasilenkia prie žmogaus, kurio matosi tik galvos pakaušis, kažką jam sako. 20:27:21 val., įeina į „(duomenys neskelbtini)” banko vidų, laikydamas rankas kelnių kišenėse. 20:27:26 val., minėtas jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko. Pasuko į kairę pusę, į autobusų stoties pusę. Nuo 20:27:32 val., jo nesimato. 20:30:40 val., jis pasirodo, prie kažko prieina, nesimato, jis pasilenkia, pritūpia, atsistoja, vaikštinėja, po to vėl pritūpia. 20:31:56 val., jis nueina su aukštesniu už save vyriškiu, kuris apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos džinsais, tamsiai rudos spalvos striuke, juodos spalvos kepure. 20:32:10 val., aukštesnis vyriškis nueina link geležinkelio stoties pusės, o jaunuolis vėl įeina į „(duomenys neskelbtini)“ banką. 20:33:50 val., jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko kartu su pagyvenusiu vyriškiu, kuris apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, tamsiai rudos spalvos striuke, raudonos spalvos šaliku, marga kepure. Lauke vyriškis iš savo dešinės rankos delno jam kažką paduoda į jo kairės rankos delną ir abu nueina link autobusu stoties pusės. 20:34:28 val., jaunuolis grįžta nuo autobusų stoties pusės, atidaro „(duomenys neskelbtini)“ banko duris ir įeina į vidų. 20:35:30 val., jaunuolis atidaro „(duomenys neskelbtini)“ banko duris, išėjęs į lauką dairosi, po to 20:35:38 val., įeina į „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų. 20:37:09 val., jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko į lauką. 20:37:16 val., truputį pravėręs „(duomenys neskelbtini)“ banko duris, žiūri į banko vidų. 20:37:35 val., uždaro „(duomenys neskelbtini)“ banko duris, išeina į lauką, prie „(duomenys neskelbtini)“ banko įėjimo, prie jo prieina du vyriškiai, jam iš dešinės pusės stovintis vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm - 180 cm ūgio, apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos džinsais, juodos spalvos striuke. Jam iš kairės pusės stovintis vyriškis apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos džinsais, sportinėmis kelnėmis pilkos spalvos, su baltomis juostomis iš abiejų šonų, juodos spalvos striuke, su rankine per petį. 20:38:15 val., jis nueina nuo abiejų vyriškių, vaikštinėja, žiūri į „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų, stovi lauke iki 20:42:55 val. Po to, įeina i „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų. 20:50:17 val., jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, jis pribėga prie vidutinio kūno sudėjimo vyriškio, kurio ūgis apie 165 cm - 170 cm, apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke su kapišonu, ant striukės kapišono yra rudos spalvos kailiukas ir abu nueina link autobusų stoties pusės. 20:50:25 val., jaunuolis grįžta nuo autobusų stoties pusės, įeina į „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų. 20:56:13 val., jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, kažką rankose laiko, dairosi. Jis prieina prie dviejų vyriškių, jiems kažką sako. Po to, 20:56:55 val., jis nuo jų nueina. 20:57:08 val., jaunuolis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ banką. 20:57:46 val., jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, kelis kartus darinėja duris. 20:58:11 val., vėl prieina prie tų pačių minėtų vyriškių, kalba su jais. 20:58:19 val., jie nuo jo nueina, jis stovi, žiūri. 20:59:00 val., nueina su vyriškiu tolėliau nuo kitų, vyriškis liekno kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, apsirengęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, baltos spalvos sportiniais batais. 20:59:20 val., jis nueina prie kitų minėtų vyriškių, kurie stovi trise, po to vėl atskirai nuėjo su juo kalbėti. 21:00:29 val., kartu su tuo vyriškiu įeina į „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų. „(duomenys neskelbtini)“ banke būna iki 21:07:05 val., jis išeina iš banko, vaikštinėja šaligatviu. 21:07:15 val., pradeda kalbinti dvi stovinčias merginas, liekno kūno sudėjimo, apie 160-170 cm ūgio. 21:07:50 val., minėtos merginos nueina link geležinkelio stoties pusės. 21:07:55 val., prie jaunuolio prieina vyriškis, aukštas, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke su kapišonu, kapišoną užsidėjęs ant galvos, tamsiai mėlynos spalvos džinsais, juodos spalvos batais. 21:07:48 val., nuo geležinkelio stoties pusės pasirodo J. S., eina link „(duomenys neskelbtini)“ banko pusės, priėjęs prie banko automobilių stovėjimo aikštelės, atsistoja prie pilkos spalvos automobilio. Iš minėto automobilio išlipo moteris rudos spalvos kailiniais, juodos spalvos kelnėmis, trumpų, tamsiai rudų plaukų, su savimi turėjo juodos spalvos rankinę. 21:08:55 val., jaunuolis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ banką. 21:08:50 val., jis išeina, prieina prie J. S., jam kažką sako. 21:08:58 val., jaunuolis kaire koja spyrė J. S. į galvą (veido sritį). J. S. nukrito ant nugaros. 21:09:08 val., J. S. spyręs jaunuolis paliko jį gulėti ir pats nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ banką. J. S. guli ant žemės, pats neatsistoja. Šį įvykį matė A. G., stovintis iš dešinės pusės, ir V. B., stovintis iš kairės pusės. 21:09:55 val., vienas iš jaunuolių, apsirengęs sportinio stiliaus striuke ir mėlynos spalvos kelnėmis, J. S. pakelia, parklupdina ant kelių, jis jį bando pastatyti ant kojų, tačiau šis lieka klūpėti. 21:11:00 val., J. S. spyręs jaunuolis įėjo į „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų. 21:11:56 val., J. S. spyręs jaunuolis išeina iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, nueina link autobusų stoties pusės. 21:12:00 val., prie J. S. prieina du vyriškiai. 21:12:38 val., matosi, kad vienas iš vyriškių, apsirengęs juodos spalvos drabužiais, kažkam skambina mobiliojo ryšio telefonu. Taip pat prieina V. B., kuris matė įvykį ir J. S. pakelia nuo žemės. 21:13:40 val., V. B. ir A. G. nueina nuo jo link autobusų stoties pusės. 21:14:40 val., mobiliojo ryšio telefonu skambinęs vyriškis nueina į „(duomenys neskelbtini)“ banko vidų. 21:25:00 val., į automobilių stovėjimo aikštelę, prie „(duomenys neskelbtini)“ banko, privažiuoja Greitosios medicinos pagalbos automobilis.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato tyrėjos 2013-08-07 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 107) nurodyta, kad patikrinimo metu 2013 m. balandžio 15 d. peržiūrėjus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus lauko kameros vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaizdo įrašuose nurodytas laikas yra netikslus, t. y. vaizdo įrašuose laikas nurodytas viena valanda vėliau, negu įvyko 2013 m. kovo 26 d. įvykis, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie minėto banko įėjimo, automobilių stovėjimo aikštelėje.
Iš Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūno 20123-08-13 tarnybinio pranešimo “Dėl asmenų tapatybės nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje”, jo priedų - fotonuotraukų (t. 1, b. l. 108-115), Vilniaus miesto ir rajono policijos komisariatams buvo persiųstos tapatybės nustatymui, asmenų, užfiksuotų 2013 m. kovo 26 d. vaizdo įraše prie “ (duomenys neskelbtini)” banko užfiksuotų asmenų fotonuotraukos.
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tyrėjo 2013-08-08 tarnybinio pranešimo ir jo priedo – fotonuotraukos (t. 1, b. l. 117-118) matyti, kad pagal gautą aplinkraštį dėl asmens tapatybės nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog tarp nuotraukose pateiktų asmenų yra užfiksuotas nepilnametis berniukas, vilkintis šviesios spalvos kelnėmis, striuke, šviesia apykakle, kuris yra V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis berniukas ne kartą buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ąjį PK dėl vagysčių ir kitų pažeidimų.
Iš Vilniaus apskrities VPK NTV NNTS ORP pareigūno 2013-08-08 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 119) matyti, kad pagal gautą aplinkraštį dėl nuotraukose pateiktų asmenų atpažinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus pateiktas nuotraukas, nustatyta, jog jose buvo atpažintas vienas vaikinas, neaukšto ūgio, kuris vilkėjo šviesiomis kelnėmis, trumpa languota striuke su šviesia apykakle, su kepure. Šis vaikinas yra romų tautybės - V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pastarąjį atpažįsta iš bendrų bruožų, ūgio, aprangos, kaip asmenį linkusį daryti smulkius nusikaltimus Vilniaus mieste. V. S. dažnai lankosi Vilniaus geležinkelio, autobusų stotyje, prie banko „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Iš Vilniaus apskrities VPK NTV NNTS ORP pareigūno 2013-08-12 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 120) matyti, kad pagal gautą aplinkraštį dėl nuotraukose pateiktų asmenų atpažinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjęs gautas prie aplinkraščio nuotraukas, buvo atpažintas neaukšto ūgio vaikinas, kuris vilkėjo šviesiomis kelnėmis, trumpa languota striuke su šviesia apykakle, su kepure. Šis vaikinas yra romų tautybės nepilnametis - V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Pastarąjį atpažįsta iš bendrų bruožų: ūgio, kūno sudėjimo, aprangos, kaip asmenį linkusį daryti smulkius nusikaltimus Vilniaus mieste. V. S. dažnai būna Vilniaus miesto geležinkelio, autobusų stotyse, prie banko „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Iš 2013-11-28 Vaizdo įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 127-129) matyti, kad V. S. motinai A. S. pateikus peržiūrėti dalies vaizdo įrašo gauto iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko stoties klientų aptarnavimo skyriaus lauko kamerų apie 2013 m. kovo 26 d. įvykį, A. S. vaizdo įraše pamatė, atpažino ir patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas jos sūnus V. S., vilkintis šviesiomis sportinėmis kelnėmis, trumpa languota striuke, su kepure. Tame pačiame įraše matosi, kaip A. S. atpažintas jos sūnus V. S. koja spiria vyriškiui į galvą, nuo ko pastarasis aukštielninkas nukrenta ant asfalto.
Tokiu būdu teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko nustatytu, kad V. S. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kadangi jis tyčia spyrė J. S. koja vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas kairės akies išoriniame kampe, kairiame žande, nosies lūpos raukšlės projekcijoje, viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, ko pasėkoje J. S. nugriuvo, atsitrenkdamas kūnu į asfaltuotą dangą, tuo nukentėjusiajam padarydamas kraujosruvas sėdmens dešinėje pusėje pereinant į šlaunies išorinį paviršių, dešinės alkūnės srityje, kairio kelio sąnario srityje, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, galvos sumušimą pasireiškusį muštine žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir kraujosruva minkštuose audiniuose momens srityje dešinėje pusėje, hematoma po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, nuo ko nukentėjusysis J. S. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė.
Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2013-09-10 charakteristikoje (t. 2, b. l. 29) nurodyta, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokėsi šioje mokykloje nuo 2011 metų. 2011-2012 mokslo metais mokyklos visai nelankė, todėl buvo paliktas kartoti kurso. 2012-2013 mokslo metais berniuko dažnai nebūdavo mokykloje, jis praleido daug pamokų. 2013 metais kovo mėnesį jis visiškai nelankė mokyklos. Pateikti išsamesnės charakteristikos negali, nes berniuką mokytojos bei spec. personalas matė tik kelis kartus. Vaiko motina mokslais visiškai nesidomėjo, į nuolatinius skambučius neatsakydavo, į mokyklą neatvykdavo.
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170) matyti, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2016 m. vasario 11 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Pagrindinė diagnozė pagal TLK 10 kodą, F71.8 Vidutinis protinis atsilikimas, yra kiti elgesio pakitimai (IQ-40 balai).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177) nurodyta, kad V. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2-8) matyti, kad atlikus V. S. ambulatorinę, kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad V. S. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikai, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. S. taip pat konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. S. nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jam teisingai suprasti labai konkrečiais faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Byloje nėra duomenų apie fiziologinio afekto būsenai būdingus požymius. Objektyvių duomenų apie patologinio girtumo būsenai būdingus požymius byloje nėra.
V. S. protinis išsivystymo lygis atitinka vidutinį protinį atsilikimą. Su V. S. dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, kitų elgesio sutrikimų negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose.
Kadangi V. S. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, jo elgesys yra neprognozuojamas, todėl jis yra socialiai pavojingas ir jam reikalingas priverstinis gydymas.
V. S. reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, t. y. priverstinį stebėjimą VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Ramunė Drazdauskienė patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2-8) bei paaiškino, kad kartu su kolege psichologe eksperte 2013 m. spalio 16 d. atliko V. S. tyrimą. Iš V. S. tėvų paaiškinimo buvo nustatyta, kad dėl vaiko psichinės sveikatos į psichiatrus jie kreipėsi tik 2013 metais. Atlikus tyrimą, V. S. yra konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. Nustatyta, kad dėl vidutinio intelekto jis neturi elementariausių žinių, nežinojo kokiu adresu gyvena, nieko negalėjo paaiškinti apie bylos aplinkybes, neigė padaręs nusikalstamą veiką, aiškino, kad jis neatsimena, kad gal tai padarė kas nors kitas. Tai buvo įvertinta kaip primityvi vaiko gynyba, nes neprisiminimas nėra protinis atsilikimas. Vaikas verkė, gailėjosi mamos. Buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos juridinės reikšmės jis nesupranta. Tiek įvykio metu, tiek šiuo metu jis negalėjo ir negali suprasti savų veiksmų. Todėl buvo rekomenduota jam taikyti priverstinio pobūdžio medicinos priemones bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Ten jam būtų geriausia. V. S. yra socialiai pavojingas, nes dėl vidutinio protinio atsilikimo jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jo elgesys yra neprognozuojamas. (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje jis nebus gydomas dėl protinio atsilikimo, nes protinis atsilikimas nėra gydomas. Ligoninėje jis bus gydomas dėl elgesio sutrikimų, kurie eina kartu su protiniu atsilikimu.
Lietuvos Respublikos BK 17 str. numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikytina Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Civilinis ieškovas Č. S. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 59), kuriuo prašo iš kaltininko priteisti 25 000,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl J. S. mirties, atlyginimo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala dėl sūnaus laidotuvių yra 5000,00 Lt, taip pat dėl sūnaus netekties patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 20 000,00 Lt.
Taip pat byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 45-48), kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 37,47 Lt J. S. gydymo išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Taigi, neturtinė žala siejama su nusikaltimu, žalą padariusio asmens kalte. Tačiau, kaip minėta aukščiau, V. S. veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo kaltės, o ir paties nusikaltimo nėra. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos BPK normos.
Lietuvos Respublikos CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. tėvai A. S. ir A. S. žinojo tą aplinkybę, kad jų sūnui nuo 2013 m. vasario 21 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nurodant pagrindinę diagnozę - vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio pakitimai. Vienok, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu – 2013 m. kovo 26 d., jiems nebuvo žinoma aplinkybė, kad jų sūnus V. S. dėl savo psichinės ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ši aplinkybė buvo nustatyta tik atlikus V. S. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimą (2013-11-26).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos.
Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:
„1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“.
Kaip matosi, įstatyme, reglamentuojant šiai bylai tinkamą sprendimą, ir kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 2 dalis taip pat nevartoja termino „nusikalstama veika“. Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis ir 16 straipsnis apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. S. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Taigi, byloje nėra nustatyta, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, kadangi 2013 m. kovo 26 d. įvykio metu jis dėl savo psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl taikyti šioje byloje Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius negalima. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Dėl šios priežasties Č. S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tai neužkerta kelio civiliniams ieškovams pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nutarčiai įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių 19, Vilniuje), perduoti pagal Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini)-ojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2013-04-08 nutarimą (t. 1, b. l. 41), 2013-04-09 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42) – vokas su J. S. dokumentais – administracinių teisės pažeidimų protokolais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), asmens paaiškinimu, administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), informaciniu lankstinuku grąžintinas Č. S., nukentėjusiojo J. S. drabužiai – striukė, džinsinės kelnės, džinsinis švarkas, kojinės, batai, sunaikintini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
taikyti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, bendro režimo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Iki nutarties įsiteisėjimo V. S. laikyti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Č. S. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių 19, Vilniuje), perduotus pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2013-04-08 nutarimą (2013-04-09 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) – voką su J. S. dokumentais – administracinių teisės pažeidimų protokolais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), asmens paaiškinimu, administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), informaciniu lankstinuku grąžinti Č. S., nukentėjusiojo J. S. drabužius – striukę, džinsines kelnes, džinsinį švarką, kojines, batus sunaikinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.