- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e1-990-675/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
ALGIRDAS GYLYS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), pagalbinis darbuotojas, teistas:
1) 2005 m. lapkričio 18 d.Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – 8 m. laisvės atėmimo;
2) 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1m.;
3) 2015 m. spalio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto;
4) 2016 m. vasario 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178straipsnio 2 dalį – 4mėn. laisvės atėmimo;
5) 2016 m. balandžio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178straipsnio 2 dalį – 4mėn. laisvės atėmimo;
6) 2019 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2020 m. birželio 19 d., apie 17 val. 30 min.,bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, šalia įėjimo į svetainę durų, konflikto metu tyčia rankos kumščiu du kartus sudavė savo sugyventinei J. Č. į veidą ir tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai J. Č. fizinį skausmą.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis nėra gydytas gydytojo psichiatro, neserga jokiomis psichikos ligomis, neturi priklausomybių, nors kartais alkoholio išgeria. Supranta, kad smurtavo prieš savo sugyventinę J. Č. jų namuose. Su sugyventine J. Č. gyvena kartu jau keturis metus jai priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena iš jos pirmos santuokos sūnus L. Č., ir jų bendras kūdikis T. G.. Jo sugyventinė J. Č. turi psichikos sutrikymų, todėl gydosi pas gydytoją psichiatrą J. G.. Taip pat ji ne kartą buvo išvežta gydytis į (duomenys neskelbtini). J. Č. geria įvairius vaistus. Abu žino, kad alkoholio vartoti jai negalima, tačiau alkoholio ji nevengia, geria kartu, geria dažniausiai stirpų alų.Todėl, kai jie būna abu neblaivūs, ir kyla konfliktai. Prieš sugyventinę smurtavo ir 2019 m., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020 m. birželio 19 d., apie 14 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), abu su sugyvenyine J. Č. pradėjo gerti stiprų alų „Mėgėjų“ 7,5 proc. stiprumo, išgėre kokius 5 1 litro talpos butelius. Namuose buvo ir vaikai. Kūdikis miegojo vežimėlyje, o L. Č. buvo kitame kambaryje prie kompiuterio su ausinuku. Apie 17 val. 34 min. jis rūkė balkone, o J. Č. atsinešė kūdikį į balkoną ir pasodino į kėdę. Besodindama kūdikį ji netyčia užgavo jam rankytę, vaikas pradėjo verkti. Tada jis papriekaištavo jai, kad kūdikis verkia. J. Č. atsakė: „eik nachui, paverks ir nustos“. Jis tada paėmė kūdikį ir nunešė jį į kambarį ir paguldė į vežimėlį. Grįžo į balkoną ir pasakė sugyventinei: „mažiau gerk, tau negalima“. Tada sugyventinė ėmė jį stumdyti, jis susinervimo ir norėdamas, kad ji nusiramintų, sudavė vieną kartą kumščiu jai į veidą, o sudavė gal ir du kartus. J. Č. tuo metu stovėjo tarpduryje, daugiau koridoriuje prie svetainės durų, iš kurios einant yra balkonas. Jam atrodo, kad jis jai sudavė nestipriai. Gerai nežino, ar vienu kumščiu abu kartus sudavė jai į veidą, ar abejais kumščiais po vieną kartą. Jie ginčijosi, ji rankomis jį pastūmė į šalį, kažką šaukė ir pati iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams abiems buvo nustatyti girtumai (b. l. 47-50).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios J. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-29), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 11-17) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b. l. 13-16) bei visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji 2020 m. birželio 19 d. penktadienį po pietų su sugyventiniu A. G. ir vaikais buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo labai karšta diena. Ji pati nupirko du litrus sidro ir abu su A. G. namuose išgėrė. Girta nesijautė. Ji su A. G. ir vaiku nuėjo į balkoną, kur vaiką įsodino į kėdutę, apkabintą žaislais. Vos nuėjus į virtuvę ji išgirdo vaiko verksmą ir atbėgusi pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė, kad sūnus guli vežimėlyje jau svetainėje, o A. G. ją pasitiko tarpduryje einant iš koridoriaus į svetainę. Ji stovėjo koridoriuje šalia tarpdurio, kada A. G. jai du kartus kumščiu sudavė į abu smilkinius veide. Jai atrodo, kad sudavė po kartą abejomis savo rankomis, kumščiais. Ji labai išsigando, negriuvo. Tada ji A. G. stūmė rankomis į šoną nuo savęs ir įbėgo į svetainę, pribėgo prie vežimėlio su jame gulinčiu sūnumi. A. G. jai papriekaištavo, kad ji išsuko vaikui ranką, nes buvo kreivai pasodinusijį į kėdutę, dėl to vaikas verkė. Ji netikėjo, kad pasodino vaiką blogai. Gal vaikas siekė paimti žaislo, gal pradėjo dėl to verkti. Ji pasakė A. G., kad kvies policiją. Ji bijojo, kad A. G. jos daugiau nemuštų, nes matė iš jo veido, kad jis buvo supykęs ir agresyvus. Todėl ji išsikvietė policijos pareigūnus, o A. G. paėmęs sūnų ji nervingai nešiojo ir supo. Daugiau A. G. jos nemušė. Tai įvyko 17 val. 30 min. A. G. laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės, ji nenori, kad jis grįžtų į namus, nes jaučiasi skriaudžiama, išnaudojama. Nenori gyventi kartu. Po įvykio ligoninėje nesilankė, rimtų sužalojimų nepadaryta. Naktį jautė skausmą smilkiniuose, bet kraujosrūvų nebuvo (b. l. 26-29).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini), yra namo (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, koridorius, iš kurio pasukus į kairę kambarys, iš kurio yra išėjimas į balkoną. Iš koridoriaus pasukus į dešinę – patalpa Nr. 2, t. y. kambarys. Koridoriaus dėšinėje – virtuvė. Grumtynių pėdsakų neužfiksuota (b. l. 4; 13-16).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t. y. 2020 m. birželio 19 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir sutuoktinis, sugyventinis (BK 248 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 38 straipsnis), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. G. dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją J. Č., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalye (Lituvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), t. y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).
Kaltinamojo A. G. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.
Įvertinus byloje esančius įrodumus, tiek atskirai,tiek jų visetą,teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, tai nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kurie leidžia pagrįsti A. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – arešto bausme (b. l. 103-105; 107).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmjės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. G. prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atskomybę sunkinančia aplinkybe nustatytna tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas ricidyvistu. Byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamasis A. G. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į auščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuoojančius duomenis pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad baužiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažinio visiškai, A. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos duoemnų nustatyta, kad A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 19 d. 18 val. 00 min. iki 2020 m. birželio 20 d. 10 val. 37 min. (vieną dieną), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. G. asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2020 m. birželio 20 d. nutarimu (b. l. 61-62) A. G. skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilins ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeskso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. G. sulaikymą nuo 2020 m. birželio 19 d. 18 val. 00 min. iki 2020 m. birželio 20 d. 10 val. 37 min. (viena diena), 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo dienos.
Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose atlikus arešto bausmę per 9 (devynis) mėnesius išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.