- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- I-522-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, susipažinęs su pareiškėjos G. S. skundu,
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos G. S. skundas atsakovei Kauno rajono savivaldybei, kuriame prašoma panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimą Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono bendrojo plano patvirtinimo“.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pareiškėja nesutinka su Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtų asmenų grupei.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika 4).
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Tokie teritorijos vystymo bei naudojimo principai, privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, buvo nustatyti ir pareiškėjos skundžiamame Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ yra norminis administracinis teisės aktas, kadangi jis atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtus bendruosius norminio akto požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17- 301/2007).
Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjos teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikytina, kad ji neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka.
ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjai), prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šiuo atveju, G. S. nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jos teisės pažeidimo. Jos reikalavimai susieti tiesiogiai su Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinami iš jo, todėl tokie reikalavimai nepatenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja yra netinkamas subjektas paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl G. S. skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teisėjas
nutar i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjos G. S. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.