- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- e1-1940-1135/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39894-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.24.15.1Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas (BK 277 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U., esant teigiamam 2020 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) laboratorinio tyrimo rezultatui, kuriuo jam patvirtinta SARS-CoV-2 viruso sukelta COVID-19 liga, ir būdamas nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo supažindintas su 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų įtariamų, kad serga COVID-19 (koronaviruso infekcija) ir asmenų, turėjusių sąlytį izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose“ taisyklių 11 punkto reikalavimais bei 1996 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įsakymo Nr. I-1553 2-ojo skirsnio 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, 2020 m. spalio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilaikė saviizoliacijos bendraudamas su A. K., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2020 m. spalio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilaikė saviizoliacijos, lankėsi viešose vietose, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 spalio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilaikė saviizoliacijos, lankėsi viešose vietose, esančioje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sistemiškai ir piktybiškai sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga.
Kaltinamasis V. U. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos šiuo laiku jau nebepamena, jis susirgo, jam vakarais pakildavo kūno temperatūra apytiksliai iki 38 laipsnių, skaudėjo nugarą. Jis atvyko į Raseinių miestą ir jam buvo atliktas testas. Rytojaus dieną jis gavo trumpąją žinutę į savo mobilaus ryšio telefoną, kad jo testo atsakymas yra teigiamas, jis serga koronaviruso infekcija. Jam paskambino jo šeimos gydytoja ir dar kartą jį informavo, kad jo testo atsakymas dėl koronaviruso infekcijos yra teigiamas, kad, jei gerai pamena, dvi savaites jis turi izoliuotis namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kartu su savo mama, jai taip pat dėl jo susirgimo reikėjo izoliuotis namuose. Abu buvo informuoti, kad net namuose bendraudami vienas su kitu turi nešiotis apsaugines veido kaukes. Blogai jautėsi, tai yra ligos simptomus jis jautė, apytiksliai keturias dienas, o jo mama iš viso nejautė ligos simptomų, dėl jos testo rezultatų nėra visiškai tikras, ar jai buvo teigiami ar neigiami, nesidomėjo. Nebejausdamas ligos simptomų, jis dar kurį laiką leido namuose, niekur iš jų neidamas. Paskui pagalvojo, kad jei ligos simptomų nejaučia, jei išeis vienas su apsaugine veido kauke, kuri dengs nosį ir burną, grybauti į netoli nuo namų esantį mišką, taip pat pažvejos, netoli nuo namų esančioje Dubysos upėje, nieko nenutiks. Abiem atvejais jis nesutiko žmonių, tad galvojo, kad nesielgia labai blogai. Taip pat jis buvo skolingas pažįstamam A. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pinigų, tuo momentu kaip tik turėjo pinigų, tad nuėjo ir skolą grąžino, A. K. namuose galėjo užtrukti iki 5 minučių laiko, kol kartu parūkė ir pakalbėjo. A. K. jo pasiteiravo, ar jis nebeserga koronavirusu, kadangi jis ligos simptomų nejautė, jam pasakė, kad niekuo neserga, nors tai nebuvo patvirtinta oficialiai, nebuvo praėję dvi savaitės saviizoliacijos nuo koronaviruso patvirtinimo. Tikslių datų, kuomet jis buvo išėjęs iš namų ir nesilaikė saviizoliacijos, jis pats pasakyti negalėtų, jų nefiksavo ir nepamena, sutinka su nurodytomis įtarime datomis. Kartą, jam nebūnant namuose, buvo atvykę policijos pareigūnai pasižiūrėti, kaip jis laikosi saviizoliacijos, ir jo namuose nerado, apie tai jam pasakė mama. Tačiau dėl priežasčių, kurių jis paaiškinti negali, jis ir toliau nesilaikė saviizoliacijos ir antrą kartą buvo patikrintas policijos pareigūnų. Po kurio laiko, tai jau tikriausiai praėjus saviizoliacijos laikui, jam paskambino šeimos gydytoja ir informavo, kad reikia nuvykti ir pasidaryti antrąjį testą dėl koronaviruso infekcijos, gal jis jau pasveiko. Pasidarius testą jis gavo žinutę, kad jo atsakymai dėl koronaviruso infekcijos yra neigiami. Gavus neigiamus atsakymus, jam vėl paskambino šeimos gydytoja ir informavo, kad po dviejų parų reikia pasidaryti trečiąjį testą, jei jis bus neigiamas, tuomet jis sveikas, jam nereikia laikytis saviizoliacijos taisyklių (b. l. 51-53).
Liudytoja Z. U. parodė, kad V. U. yra jos jauniausias sūnus, kuris veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtauja, jis gauna neįgalumo pašalpą 94 eurus, turi 3 neįgalumo grupę, niekur nedirba, yra jos išlaikomas, gyvena kartu su ja. 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje V. pakilo temperatūra, kuri laikėsi 3 dienas. Tad susisiekus su šeimos gydytoja V. buvo pasiųstas pasidaryti tyrimą dėl koronaviruso. Nustačius V. teigiamą testo rezultatą, jie su V. buvo informuoti, kad turi izoliuotis namuose, tai jiems telefonu paaiškino šeimos gydytoja. Ji sąžiningai laikėsi saviizoliacijos taisyklių, niekur iš namų nėjo, nes po V. ir jai buvo atliktas tyrimas dėl koronaviruso, kuris taip pat buvo teigiamas, po kurio laiko atliktas antrasis, kuris jau buvo neigiamas, ji ligos simptomų nejautė. V. saviizoliacijos nesilaikė, ji jam sakė, kad jis iš namų išeiti negali, tačiau jis jai pasakė, kad namuose išbūti negali. V. nerado ir keletą kartų atvykę policijos pareigūnai. V. jai sakė, kad buvo išėjęs žvejoti ir grybauti, parnešė ir grybų, sakė, kad žmonių sutikęs nebuvo, ji supranta, kad tai nieko nekeičia. Kuriuo tiksliai laiku V. buvo išėjęs iš namų jau nebepamena, bet tuo laiku, kuomet ir atvyko policijos pareigūnai (b. l. 33-35).
Liudytojas A. K. parodė, kad V. U. yra jo draugas, nors yra asocialaus gyvenimo būdo, nuolat girtaujantis, tačiau jie bendrauja, per savaitę susitinka du arba tris kartus. Jis gyvena vienas, tad susitikę jie kartais vartoja alkoholį, kartais tik kalbasi ir žiūri televizorių. Visą laiką jis ateina pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Jis pas V. į svečius neina, kadangi jis gyvena kartu su mama, kuri yra labai griežta ir V. pažįstamų bei draugų į namus neįsileidžia. Žinojo, kad V. sirgo koronavirusu, nežino tiksliai datų, kada jis susirgo, kur tuo virusu užsikrėtė, nežino ir kada jis tiksliai pasveiko. Paskutiniu laiku susitikę nebuvo, jį paskutinį kartą matė apytiksliai prieš dvi savaites. Tiksliai datos nepasakė, bet šio mėnesio pradžioje pas jį lankėsi policijos pareigūnai, kurie ieškojo V.. Tą dieną jo pas jį nebuvo, jis pas jį buvo lankęsis vakar, jie kartu vartojo alkoholį. Jis V. klausė dėl koronaviruso, jis jam pasakė, kad jau yra pasveikęs, tad jis nieko nebijodamas su juo ir bendravo, įsileido į savo namus. Tik apklausos metu, t.y. šiandien, jis sužinojo, kad V. kuomet lankėsi pas jį, pasveikęs dar nebuvo. Jis dėl jo apsilankymo, nors ir sergančio, koronavirusu nesusirgo, tad tiki, kad jis jau gal pasveikęs buvo (b. l. 38-40).
2020 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl saviizoliacijoje esančio asmens patikrinimo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 10.35 val., buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad reikia patikrinti (duomenys neskelbtini), V. U., apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris serga COVID-19 ir nesilaiko saviizoliacijos. Nuvykus nurodytu adresu ir bandant susisiekti nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su V. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefonas buvo išjungtas. Pabendravus su V. U. motina Z. U., gimusia (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad šiuo metu sūnaus namuose nėra ir jis yra išėjęs į (duomenys neskelbtini) m. Kur tuo metu galėtų būti V. U., Z. U. nurodyti negalėjo (b. l. 12).
2020 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl saviizoliacijos nesilaikymo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 14.00 val., buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad reikia patikrinti (duomenys neskelbtini) gyvenantį V. U., apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris serga COVID-19 ir nesilaiko saviizoliacijos, kuris galimai gali būti šiuo adresu. Nuvykus nurodytu adresu, namai buvo užrakinti, namuose nieko nebuvo. Pabendravus su praeiviais jie nurodė kitą adresą - (duomenys neskelbtini), kur galimai gali būti V. U.. Nuvykus praeivių nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bei pabeldus į duris, prie durų priėjo asmuo prisistatęs A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurio paklausus ar nėra pas jį namuose V. U., šis teigė, kad nėra, o paklausus, kada paskutinį kartą matė jį, jis paaiškino, kad V. U. matė vakar, nes kartu su juo vartojo alkoholį. Paklausus A. K., ar nejaučia jokių sirgimo simptomų, jis teigė, kad nejaučia, o paklausus A. K. gal žino, kur šiuo metu galėtų būti V. U., A. K. nurodyti negalėjo (b. l. 13).
2020 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) raštu bei prie jo pridėtais 2020 m. rugsėjo 26 d., 2020 m. spalio 11 d. bei 2020 m. spalio 11 d. laboratorinio tyrimo rezultatų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 23 d. sukarščiavęs, telefonu pasikonsultavus su šeimos gydytoju, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo siųstas į Raseinių mobilųjį punktą Covid-19 ligos tyrimui atlikti, tyrimo rezultatas – teigiamas. Diagnozavus Covid-19 viruso ligą, su pacientu šeimos gydytojas susisiekė telefonu, informavo apie diagnozuotą ligą, pacientas buvo supažindintas ir informuotas apie izoliavimo namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), kur gyvena pas mamą, tvarką. Nuo spalio 1 d. ligos simptomų ligonis jau nejautė, todėl 2020 m. spalio 10 d. ir 2020 m. spalio 13 d. buvo užsakyti dar du Covid-19 tyrimai, abu viruso SARS-CoV-2 tyrimo rezultatai buvo neigiami (b. l. 23-27).
2020 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl saviizoliacijos nesilaikymo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 9 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), pabendravus su tuo metu ten buvusia Z. U., gim. (duomenys neskelbtini), pro namo virtuvės langą, pastaroji paaiškino, kad jos sūnaus V. U., gim. (duomenys neskelbtini), namuose nėra, jis yra išėjęs žvejoti į netoliese esančią Dubysos upę. Daugiau informacijos Z. U. nesuteikė (b.l. 28-30).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 277 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Objektyviai ši veika pasireiškia pavojaus kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlimu – atsakomybei pagal BK 277 straipsnio 1 dalį kilti nereikalinga nustatyti, kad kas nors dėl neteisėto elgesio būtų realiai užsikrėtęs pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Taip pat turi būti nustatyta, kad pats pavojų sukėlęs asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga ir buvo medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą bei įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujos pavojingos užkrečiamosios ligos – Koronaviruso (COVID-19), plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją Raseinių rajono savivaldybėje ir sveikatos apsaugos ministro ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teikimą, paskelbė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje lokalų karantiną nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val. (kuris buvo pratęstas 2020 m. lapkričio 6 d. 24:00 val). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad COVID-19 yra ypač pavojinga užkrečiamoji liga, apie kurios pavojingumą, ligos plitimą bei apsaugos priemones nuo 2020 m. kovo 14 d. buvo nuolat viešai teikiama informacija tiek tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, tiek Nacionalinės visuomenės sveikatos centro, tiek žiniasklaidos atstovų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neseniai pasibaigęs valstybės lygiu paskelbtas ne vieną mėnesį trukęs karantinas, galiojo paskelbta ekstremali situacija, bei daugėjant atvejų Raseinių rajone, buvo paskelbtas lokalus karantinas Raseinių rajone, todėl kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kad COVID-19 yra labai pavojinga užkrečiamoji liga ir kad sirgdamas šia liga, asmuo privalo laikytis griežtų saugumo priemonių – izoliacijos, juo labiau, kad apie tai buvo įspėtas ir gydytojos.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo prisipažinimu, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. U., esant teigiamam 2020 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) laboratorinio tyrimo rezultatui, kuriuo jam patvirtinta SARS-CoV-2 viruso sukelta COVID-19 liga, nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojui jį supažindinus su 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų įtariamų, kad serga COVID-19 (koronaviruso infekcija) ir asmenų, turėjusių sąlytį izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose“ taisyklių 11 punkto reikalavimais bei 1996 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įsakymo Nr. I-1553 2-ojo skirsnio 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, jis 2020 m. spalio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilaikė saviizoliacijos bendraudamas su A. K., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2020 m. spalio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilaikė saviizoliacijos, lankėsi viešose vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2020 spalio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesilaikė saviizoliacijos, lankėsi viešose vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sistemiškai ir piktybiškai sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga.
Pats kaltinamasis pripažino, kad jis buvo informuotas apie užsikrėtimą COVID-19 virusu ir kad jam buvo išaiškinta apie būtinybę izoliuotis nuo kitų žmonių, išaiškinta apie tai, kad būdamas užsikrėtęs COVID-19 virusu jis kelia didelį pavojų aplinkiniams užsikrėsti šia liga. Kaltinamasis, žinodamas, kad serga COVID-19, žinodamas apie šios ligos pavojingumą ir žinodamas apie būtinybę nekontaktuoti su kitais asmenimis, taip pat perspėtas motinos, su kuria buvo izoliacijoje namuose, laikytis saviizoliacijos taisyklių, sąmoningai šį reikalavimą pažeidė: 2010 m. spalio 4 d., spalio 5 d. ir spalio 9 d. išėjo iš saviizoliacijos vietos (namų) ir ėjo pas draugą A. K. į namus bei vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis, veikdamas netiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėdamas, bet sąmoningai leido jiems atsirasti – sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga – COVID-19.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 277 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis sutiko, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (laisvės apribojimus) ir jos dydžiu.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 58-60), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 61), nedirba, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme, jos dydžiu bei įpareigojimais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, nedirba, daug laiko praleidžia namuose. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų (BK 48 straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. U. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-57), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti V. U. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. U. per visą bausmės vykdymo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų.
V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.