- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- AN2-8-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00233-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 170 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams nubausta už tai, kad ji 2020 m. rugpjūčio 24 d., 11.18 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairuodama automobilį lenkė kitą transporto priemonę per sankryžą, pažymėtą „Šalutinis kelias iš dešinės“, kai tai pagal kelių eismo taisykles daryti draudžiama, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu J. P. skundu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus prašydama, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jai administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo ar skirti šią poveikio priemonę trumpesniam terminui.
Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi J. P. skundas atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-12-08 nutartį ir pakeisti Telšių AVPK 2020-09-29 nutarimą netaikant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui.
Teigia, kad teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, nevertino ir netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Nurodo, kad ji 2020-09-25 pateikė protokolą surašiusiai institucijai prašymą dėl švelnesnės nuobaudos taikymo bei prašymą pagrindžiančius įrodymus, taip pat prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant pateikti papildomus paaiškinimus, nurodyti papildomas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą tiek dėl paties pažeidimo padarymo aplinkybių, tiek ir dėl nuobaudos paskyrimo. Tačiau jai galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, nurodyti papildomas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą tiek dėl paties pažeidimo padarymo aplinkybių, tiek ir dėl nuobaudos paskyrimo priimant nutarimą nebuvo suteikta, kadangi nutarimas jai atvykus į paskirtą nusižengimo nagrinėjimą nustatytu laiku, jau buvo surašytas, į 2020-09-25 pateiktą prašymą ir jame nurodytas aplinkybes bei papildomus duomenis visiškai nebuvo atsižvelgta, pareigūnė šių jos pateiktų dokumentų neturėjo. Dėl to apeliantė teigia, kad buvo pažeistos ANK 616 straipsnio 3 dalies, 630 straipsnio, 632 straipsnio 4 dalies nuostatos. Apylinkės teismas šių įstatymo nuostatų pažeidimų neįvertino ir esant ANK 630 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio nagrinėjimo tvarka, skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, dėl to teismas, neišklausęs jos, netinkamai įvertino pažeidimo pobūdį bei kaltės formą ir rūšį, deklaratyviai nurodė, kad padarytas pažeidimas yra tyčinis ir pavojingas.
Nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jos važiavimo greitis nebuvo didelis, tuo metu lijo, o priekyje važiavęs nepažymėtas policijos pareigūnų automobilis, važiuodamas nedideliu greičiu priekyje, galimai užstojo kelio ženklą, žymintį šalutinį kelią, dėl to ji galėjo kelio ženklo nepastebėti lenkimo manevro metu. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jos tyčios, veiksmų esmės ir veikimo sąmoningumo.
Apeliantė skunde teigia, kad teismas visiškai nevertino ir jos asmenybės. Nurodo, kad ji automobilį vairuoja jau 4 metus, anksčiau nebausta už KET pažeidimus, jokių neigiamų pasekmių dėl jos padaryto pažeidimo nekilo, pažeidimo padarymą galimai įtakojo priekyje lėtai važiavęs ir galimai kelio ženklą užstojęs nežymėtas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Taip pat nurodo, kad ji yra vieniša mama, kartu su ja gyvena du jos vaikai - nepilnametis sūnus M. bei sūnus T., nepilnametis sūnus M. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, sūnus T. dirba IĮ (duomenys neskelbtini) firmoje šaltkalviu ardytoju, ji pati dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologe, jos darbas tiesiogiai susijęs su darbuotojų apmokymu kituose objektuose visoje Lietuvoje, darbovietės yra charakterizuojama tik teigiamai, vertinama kaip kruopšti ir pareiginga darbuotoja, kiekvieną rytą pareiškėja veža savo nepilnametį sūnų M. į mokyklą, sūnų T. į darbą, jai, vienintelei turinčiai šeimoje teisę vairuoti transporto priemones, netekus teisės vairuoti automobilį, šeimai kiltų ir finansinių sunkumų, vykdyti prievoles pagal kredito sutartį turimam vieninteliam būstui, ji netektų ir suteikto tarnybinio, šeimai taip reikalingo, automobilio, ji netektų galimybės ne tik nuvežti vaikus į mokymosi įstaigą ar darbą, bet ir galimybės, esant būtinybei - pvz. ligai, suteikti šeimai reikiamą pagalbą, o tai ypač aktualu pastaruoju laiku (koronaviruso plitimo laikotarpiu). Dėl to nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama. Teigia, kad teismas taip pat neįvertino, kad šiuo atveju nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo sukelta pavojinga situacija, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Be to, teismų praktikoje taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra atsižvelgiama ir į tai, kad pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Pažeidimas padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, o tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių ar žmogiško neatidumo, to sąmoningai nesiekiant. Kadangi ji anksčiau nebuvo bausta už KET pažeidimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji būtų linkusi daryti tokio pobūdžio nusižengimus, dėl padaryto nusižengimo gailisi. Teigia, kad per visą nusižengimo tyrimą ir teisminį pažeidimo nagrinėjimo procesą ji pajuto neigiamas padaryto pažeidimo pasekmes, didelį stresą, išgyvena dėl to, kas vyksta. Dėl to mano, kad net ir minimali nuobauda (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) tokiam ilgam terminui - 3 mėnesiams, nėra proporcinga administracinio poveikio priemonė už jos padarytą vienkartinį, atsitiktinį pažeidimą, todėl yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių AVPK Telšių rajono policijos komisariatas prašo J. P. paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Teigia, kad J. P., vairuodama automobilį, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, sankryžoje buvo priešingoje eismo juostoje, taip sukeldama pavojingą situaciją tuo metu sankryžoje galėjusiems būti kitiems eismo dalyviams, kurių pati būtų galėjusi ir nepastebėti dėl priekyje jos važiavusio lenkiamo automobilio. Teigia, kad J. P. padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nepaisant to, kad lenkimo metu sankryžoje nebuvo kitų eismo dalyvių, išskyrus jos ir policijos tarnybinį automobilius, o padarytas pažeidimas nesukėlė rimtų pasekmių. Apeliantės padarytas pažeidimas yra tyčinis ir pavojingas, nes pažeidėja suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, sukeldama grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Tokiu elgesiu J. P. ignoravo KET reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jos tyčinių veiksmų galėjo žūti arba būti sužaloti žmonės. Nurodo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu bei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje J. P. pripažino padariusi nusižengimą, gailėjosi dėl savo elgesio, tai buvo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat teigia, kad J. P. skiriant administracinio poveikio priemonę, tinkamai buvo įvertintas pažeidimo pobūdis, pažeidėjos asmenybė, kitos aplinkybės ir buvo paskirta adekvati bausmė. Teigia, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Skunde J. P. nurodo, kad tiek priimant skundžiamą nutarimą, tiek ir apylinkės teismo nutartį buvo pažeistos jos procesinės teisės – teisė būti išklausyta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamus procesinius sprendimus ir atsižvelgęs į skunde nurodytus apeliantės argumentus dėl padarytų procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ir apylinkės teismas, nagrinėdamas J. P. skundą, pažeidė J. P. teisę būti išklausytai (ANK 571 straipsnis, 616 straipsnio 3 dalis, 630 straipsnis, 633 straipsnis), dėl to skundžiami procesiniai sprendimai turėtų būti panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Tačiau panaikinus sprendimus ir grąžinus iš naujo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai ar apylinkės teismui, bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, todėl, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas J. P. skundą dėl jai paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo išnagrinėja iš esmės, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir apeliantės pateiktus duomenis.
Skundžiamu nutarimu J. P. nubausta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <…>. Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesius arba skirti trumpesniam nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytas minimalus šios poveikio priemonės terminas.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Skundžiamu 2020-09-29 nutarimu J. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Byloje nustatyta J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos matyti, kad J. P. per 5 metus administracine tvarka buvo bausta tik 2019-01-15 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (paliko stovėti automobilį stovėjimo vietoje ilgiau nei numato kelio ženklas). Taigi, anksčiau už tokios pat rūšies ar pobūdžio nusižengimą, už kurio padarymą yra nubausta skundžiamu nutarimu, J. P. nebuvo bausta. Nors J. P. padarytas administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia (sąlygotas valingo apeliantės veikimo (sąmoningai lenkiant priekyje važiavusią transporto priemonę nesant idealioms oro sąlygoms (lijo lietus), neįsitikinus, jog lenkimas leidžiamas pagal KET reikalavimus) ir yra pavojingas (nepriskiriamas mažareikšmiams nusižengimams), tačiau vertinant anksčiau J. P. padaryto administracinio nusižengimo ir nusižengimo, už kurį ji nubausta skundžiamu nutarimu, pobūdį, matyti, kad jie nėra itin šiurkštūs KET pažeidimai. Iš pažymos apie apeliantės baustumus matyti, kad ji nėra linkusi nesilaikyti KET reikalavimų. Dėl to laikoma, kad jos padarytas administracinis nusižengimas, už kurį ji nubausta skundžiamu 2020-09-29 nutarimu, buvo atsitiktinis. Už anksčiau padarytą administracinį nusižengimą paskirtą nuobaudą J. P. yra įvykdžiusi. Taigi, naujo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo ir laikoma administracine tvarka nebausta. Duomenų, patvirtinančių, kad J. P. būtų padariusi naujų administracinių nusižengimų, byloje nėra. Šie paminėti duomenys leidžia manyti, kad ji padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų.
Taip pat iš bylos matyti, kad J. P. išsituokusi (b. l. 12-14, 23), viena augina nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (b. l. 17, 22). Taip pat kartu su apeliante gyvena ir jos pilnametis sūnus T. P., kuris dirba IĮ (duomenys neskelbtini) firmoje šaltkalviu-ardytoju (b. l. 16-20). Taip pat iš bylos matyti, kad J. P. nuo 2014-12-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020-08-01 toje pačioje įmonėje pradėjo dirbti technologe (b. l. 9-11), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 27). Pateiktoje J. P. charakteristikoje nurodyta, kad J. P. darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones, kadangi jos darbo pobūdis yra susijęs su darbuotojų apmokymu kituose objektuose, kad pagal sudarytą maršrutą J. P. kiekvieną dieną turi pravažiuoti įmonės picerijas ir jas prižiūrėti. Taigi, atsižvelgiant į šioje charakteristikoje nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, apeliantė nebegalės atlikti tiesioginių savo pareigų. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad apeliantei netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams tektų į mokymo įtaigą ar darbą vykti visuomeniniu transportu, o atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną dėl COVID-19 ligos plitimo, kiltų rizika užsikrėsti minėtu virusu.
Be to, iš teismui pateiktų apeliantės dokumentų matyti, kad J. P. turi finansinių įsipareigojimų bankui – 2008-05-15 buvo suteiktas 65 000 Eur kreditas buto pirkimui ir vartojimo kredito refinansavimui ir šį kreditą pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-03-17 sprendimą turi vykdyti J. P. (b. l. 12-14, 24-26). Iš J. P. darbo sutarties matyti, kad jai nustatytas darbo užmokestis yra 1229,16 Eur per mėnesį. Įvertinus finansinių įsipareigojimų bankui dydį, į apeliantei nustatytą darbo užmokestį, akivaizdu, kad J. P. netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji galimai netektų ne tik darbo, bet ir pragyvenimo šaltinio, būtų nepajėgi ne tik vykdyti savo finansinių įsipareigojimų bankui, bet ir išlaikyti nepilnametį vaiką.
Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (eismo įvykio metu nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, žala eismui nebuvo padaryta), į tai, kad J. P. padarytas administracinis nusižengimas nėra itin šiurkštus KET pažeidimas, labiau atsitiktinis nusižengimas, į tai, kad apeliantė naujų nusižengimų nepadarė, taip pat atsižvelgiant į J. P. charakterizuojančius duomenis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju J. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei apeliantės asmenybės. Be to, byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. P. už jos padarytą administracinį nusižengimą taikant tik baudą, neskiriant administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas šių paminėtų aplinkybių visumos nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo J. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies (nutartyje nurodoma ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatų. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir skundžiamas nutarimas keičiamas, apeliantės atžvilgiu taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neskiriant J. P. administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą:
pakeisti Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį J. P. paskirtą nuobaudą sušvelninti ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.