- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- AS-143-375-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. C.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Studijų
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukė bylą pareiškėjui E. C. (toliau – ir pareiškėjas) atsisakius skundo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos nepripažinimo.
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – ir atsakovas) 2008 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo turėtas 2 256,28 Lt dydžio išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad naudodamasis advokatų profesinės bendrijos Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis | SMA teisinėmis paslaugomis iš viso patyrė 1 654,95 Lt, įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), dydžio atstovavimo išlaidas, o dėl byloje esančių rašytinių įrodymų vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą iš viso patyrė 601,33 Lt, įskaičiuojant PVM, dydžio vertimo išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo 2 256,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies turėtas išlaidas. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai byla nėra išnagrinėjama iš esmės, t. y. kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pažymėjo, jog administracinėje byloje Nr. I-2677-331/2008 pareiškėjas atsisakė savo skundo, nepaisydamas to, kad atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras nepatenkino jo reikalavimų. Proceso šalys yra lygios, todėl, teismo nuomone, atsakovas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, t. y. į išlaidų atlyginimą tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimus. Kadangi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis suteikia pareiškėjui teisę gauti išlaidų atlyginimą net ir tada, kai administracinė byla neišnagrinėjama iš esmės, todėl pagal įstatymo analogijos, teisingumo principus taip pat turėtų būti sprendžiama ir atvirkštinė situacija. Teismas nurodė, kad atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Teismo nuomone, remiantis 2008 m. kovo 6 d. PVM sąskaita faktūra SMA Nr. 969, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita Nr. 3 prie S-F SMA Nr. 969, pagal kurias atsakovas advokatų profesinei bendrijai Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis | SMA sumokėjo 1 654,95 Lt, vertintina, kad atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų dydžių. Taip pat dėl byloje esančių rašytinių įrodymų vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą atsakovas patyrė 601,33 Lt dydžio išlaidas (2008 m. vasario 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis žodis“ (toliau – UAB „Naujasis žodis“) PVM sąskaita faktūra serija AKV Nr. 0003926). Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo priteistinos atsakovui 2 256,28 Lt bylinėjimosi išlaidos.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylos nutraukimas jam atsisakius skundo, jokiu būdu nereiškia teismo sprendimo priėmimo atsakovo naudai, nes skundas sprendžiamas iš esmės apskritai nebuvo. Nesant bylos sprendimo iš esmės, neįmanoma ir priimti teismo sprendimo kažkurios šalies naudai. Skundo atsisakymo atveju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.
2. Teismo pozicija, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai byla nėra išnagrinėjama iš esmės, todėl taikant analogiją ta pati teisė pritaikytina ir atsakovui, yra klaidinga. Tokiu atveju teismas, plečiamai aiškindamas procesinius teisės aktus, viršija savo konstitucinius įgaliojimus, nes tik įstatymų leidžiamoji valdžia turi teisę priimti teisės normas, kuriomis vyksta teismo procesas. ABTĮ 44 straipsnyje yra išvardinti visi atvejai, kada yra atlyginamos šalių išlaidos, naujų atvejų teismas sukurti negali.
3. Teismo taikoma analogija su civilinio proceso normomis yra apskritai netinkama. Kadangi administracinio proceso šalys nėra lygios, nes viena iš šalių yra Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja įgaliotos institucijos, įstatymų leidėjas nustatė ir skirtingą išlaidų atlyginimo reglamentavimą.
4. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas sumokėjo valstybės nustatytą žyminį mokestį, kurio valstybė skundo atsisakymo atveju negrąžina (ABTĮ 42 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas išsprendė ir atsakovo išlaidų atlyginimo klausimą.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nustatė rekomendacines sumas civilinėse, o ne administracinėse bylose. Atsakovas yra valstybės institucija, kuri turi teisininko etatą, bet jis nesinaudoja savo teisininko pagalba, o kreipiasi į advokatus. Tokia valstybės institucijos praktika prieštarauja sąžiningumo, valstybės institucijų paskirties ir teisingumo principams.
6. Šios kategorijos bylose advokatai atsakovo vardu pateikia šabloninius atsiliepimus, o vertimas atliktas ne tik šiai bylai, dokumentai išversti bereikalingai.
7. Nurodytų sumų priteisimas yra ne šalies patirtų išlaidų atlyginimas, o atsakovo siekimas nubausti pareiškėją už tai, kad dėl pažeistų teisių gynybos jis kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Įstatymų leidėjas, ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinęs taisyklę, pagal kurią tik pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, kai byla nėra išnagrinėjama iš esmės, ne apribojo atsakovo teises lyginant jas su pareiškėjo teisėmis, o nesureguliavo teisinio santykio įstatymo normomis. Esant teisės spragai, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis numato galimybę taikyti įstatymo analogiją. Pareiškėjas ir atsakovas administraciniame procese teikdami prašymus dėl išlaidų atlyginimo yra lygūs ir negali būti diskriminuojami (ABTĮ 53 str. 1, 2 d.). Institucija taip pat turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, t. y. į išlaidų atlyginimą tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimus. Kitokiu atveju būtų sudarytos prielaidos pareiškėjams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstus skundus ir vėliau jų atsisakant.
2. CPK iš viso nereglamentuoja atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimo tais atvejais, kai ieškovas atsisako skundo ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą. Kadangi CPK šis procesinis santykis nesureglamentuotas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. balandžio 10 d. konsultacijoje Nr. A3-26 nurodė, kad ,,<...> atsakovas turi teisę reikalauti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šios išlaidos atsakovui atsirado dėl ieškovo veiksmų. Kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą“. Žyminiu mokesčiu siekiama padengti bent dalį teismų patiriamų administracinių ir kitų kaštų, o ne atlyginti atsakovų (valstybės institucijų) patirtas išlaidas. Žyminis mokestis nekompensuoja valstybės institucijų patirtų išlaidų. Neatlyginus šių išlaidų, valstybės biudžetui būtų padaryta žala. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, pagrįstai taikė CPK ir Rekomendacijose įtvirtintas taisykles (ABTĮ 1 str. 2 d., 44 str. 6 d.).
3. Teikiant prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo siekiama ne nubaudimo, o kompensacinio tikslo. Prašomas atlyginti atstovavimo išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovas turi tik vieną teisininko (vyriausiojo specialisto) etatą visoms teisinėms funkcijoms atlikti, todėl dėl didelio krūvio teisės aktų nustatyta tvarka naudojasi atstovų pagal pavedimą paslaugomis. Oficialių dokumentų vertimai daryti vykdant teismo įpareigojimą pateikti visą su ginču susijusią medžiagą ir įgyvendinant ABTĮ 9 straipsnį. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, kartu su trimis savo kursiokais pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą skundą, priversdamas jį teikti atsiliepimą, visą medžiagą, susijusią su sprendimo priėmimu, ir patirti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
4. Atsakovas įrodė naudojimosi atitinkamomis paslaugomis ir apmokėjimo už jas faktą.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 11 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. AS502-352/2008 ir Nr. AS442-353/2008 išsprendė jo patirtų išlaidų atlyginimo klausimą pagal kartu su pareiškėju pateikusių skundus ir vėliau jų atsisakiusių pareiškėjų atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis nutarta atlyginti jo patirtas oficialių dokumentų vertimo ir atstovavimo išlaidas. Teismas šias nutartis panaikino, nurodydamas, kad valstybės institucija neturi teisės į išlaidų atlyginimą, nes administracinės bylos nebuvo išnagrinėtos iš esmės ir sprendimas atsakovo naudai nebuvo priimtas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-27/2008, pažymėdamas, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis aiškinama griežtai, nenutolstant nuo pradinės lingvistinės formuluotės. Tačiau pastaroji administracinė byla nėra analogiška nurodytoms administracinėms byloms, todėl ja negalėjo būti remiamasi formuojant administracinių teismų praktiką valstybės institucijų patirtų išlaidų atlyginimo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjo atskirajame skunde ginčijant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį pateikiamos trys argumentų grupės. Pirmoji argumentų grupė susijusi su poreikiu viešojo administravimo subjektams pasitelkti advokatus savo pozicijai ginti ir galimybe gauti iš pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimą. Antroji argumentų grupė susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kai pareiškėjas atsisako skundo ir byla nutraukiama ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino skundą. Trečioji argumentų grupė susijusi su šioje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl kiekvienos iš šių argumentų grupių.
V.
Dėl galimybės viešojo administravimo subjektams gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).
Teisė į teisminę gynybą nėra vien procesinio pobūdžio teisė, kuri galėtų būti tapatinama su teise kreiptis į teismą. Teisė į teisminę gynybą apima ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę, kad teismas priimtų procesinį sprendimą, atitinkantį tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir procesinę padėtį byloje. Teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų.
Teisė į teisminę gynybą administraciniame procese užtikrinama įvairiais procesinio pobūdžio principais ir normomis. Teisė į teisminę gynybą būtų pažeista, jei bylą nagrinėjantis teismas nebūtų nepriklausomas ir nešališkas, jeigu būtų pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas, jeigu bylą išnagrinėtų nekompetentingas teismas ir pan. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis.
Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Kita vertus, žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tačiau tuo pačiu šis prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.
Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008. Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14). P. 109-124). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Tuo tikslu Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalis numato, kad „Atstovaujant valstybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui.“
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir aukščiau pateiktus argumentus, turi būti sprendžiamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Pažymėtina, kad panašius kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, nustato ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios Rekomendacijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Taigi viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai pareiškėjas atsisako skundo ir byla nutraukiama ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino skundą
Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo ne remdamasis tuo, kad atsakovas geruoju jį patenkino, o administracinė byla nutraukiama. Administracinių bylų teisenos įstatyme aptariami tik atvejai, kai bylą laimėjusi proceso šalis reikalauja atlyginti jai atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 6 d.), ir atvejai, kai pareiškėjas reikalauja išlaidų atlyginimo, nes pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju patenkinus jo reikalavimus (ABTĮ 44 str. 3 d.).
Tačiau neginčytina, kad ir tada, kai pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju jo nepatenkinus, iki tol, kol pareiškėjas atsisako skundo ir teismas nutraukia bylą, atsakovas gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, Administracinių bylų teisenos įstatyme egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todėl, užpildant šią spragą, taikytina įstatymo analogija (ABTĮ 4 str. 6 d.). Pagal analogiją pirmiausia taikytinos tą patį teisės institutą, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, reglamentuojančios normos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu niekada nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 101 str. 2 p.). Tiek pareiškėjui atsisakius skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, tiek teismui sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama.
Remdamasi šiais argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui atsisakius skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju jo nepatenkina, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas. Norminis tokių atstovavimo išlaidų priteisimo pagrindas yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, taikant ją kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi.
Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. balandžio 10 d. konsultacija Nr. A3-26).
Dėl šioje byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas patyrė 2 256,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 601,33 Lt sudaro dokumentų vertimo išlaidos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir 1 654,95 Lt atstovavimo išlaidos (T 3, b. l. 63-67). Šią sumą pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi priteisė iš pareiškėjo. Detalizuojant atstovavimo išlaidas, nurodoma, kad 2 valandas užėmė pareiškėjo skundo ir su tuo susijusios medžiagos analizė, 6 valandas –atsiliepimo į skundą parengimas ir 0,5 valandos – atsiliepimo į skundą priedų parengimas (T 3, b. l. 63).
Vertinant atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro vidinius administravimo pajėgumus, turi būti atsižvelgiama į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas nepasižymi didele struktūra, neturi savarankiško juridinio skyriaus ir turi tik vieną teisininko etatą visoms teisinėms funkcijos atlikti. Tačiau, vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje keliama problematika nėra nauja. Pats atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose buvo suformuota ir viešai prieinama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1144/2007, 2008 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-85/2008, 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-594/2008, 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-584/2008). Pareiškėjas studijavo toje pačioje aukštojoje mokykloje, kaip ir pareiškėjai minėtose bylose, kuriose jų įgytą kvalifikaciją jau anksčiau buvo atsisakyta pripažinti. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, taigi byla nebuvo sudėtinga. Pats pareiškėjas byloje nebuvo atstovaujamas advokato. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis teikė identiškus atsiliepimus į pareiškėjo skundą tiek šioje administracinėje byloje, tiek ir kai kuriose kitose administracinėse bylose pagal pareiškėjų D. K., Ž. P., Č. A. skundus atsakovui.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, o ypač įvertinusi bylos sudėtingumą ir atsakovo atstovo darbo sąnaudas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pareiškėjo vidaus administravimo struktūra ir suteikė pagrindą jam pasitelkti advokatus atstovauti teisme, tačiau bylos pobūdis leidžia teigti, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 500 Lt.
Pareiškėjas taip pat ginčija vertimo išlaidų, kurias patyrė atsakovas, sumokėdamas UAB „Naujasis žodis“ už dokumentų vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, pagrįstumą. Pasak pareiškėjo, vertimai buvo atlikti ne tik šiai bylai, ir šie dokumentai buvo išversti bereikalingai, neprotingai didinant bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo argumentas, kad atsakovo pateikti dokumentai buvo išversti ne tik šiai bylai, atmestinas. Iš byloje esančių dokumentų turinio (T 3, b. l. 5-40) matyti, kad jie susiję tik su pareiškėju, todėl buvo išversti šiai bylai (pareiškėjo studijų sutartis, diplomas, diplomo priedai, studijų knygelė). Duomenų, kad tie patys vertimai buvo panaudoti ir kitose bylose, pareiškėjas nepateikė. Iš byloje esančio PVM sąskaitos faktūros nuorašo (T 3, b. l. 65) matyti, kad 601,33 Lt vertimo išlaidų susiję būtent su pareiškėjo dokumentų vertimu. Pareiškėjui atsisakius skundo, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išnagrinėti bylos iš esmės ir įvertinti, ar šie dokumentų vertimai buvo būtini, bei aptarti jų įrodomosios reikšmės teismo sprendime. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą matyti, kad šie dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, o jų tiksli įrodomoji reikšmė galėtų būti įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad negalima teigti, jog pateikti dokumentų vertimai nėra susiję su nagrinėjama byla, į tai, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, jog atsakovas UAB „Naujasis žodis“ už dokumentų vertimą sumokėjo per didelę sumą, iš pareiškėjo pagrįstai priteista visa 601,33 Lt vertimo išlaidų suma.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis pakeičiama, sumažinant priteisiamą atsakovui sumą atstovavimo išlaidoms atlyginti iki 500 Lt, priteisiant iš pareiškėjo E. C. bendrą 1 101,33 Lt (500 Lt + 601,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. C. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjo E. C. atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro naudai 1 101,33 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto vieno lito trisdešimt trijų centų) sumą bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.