- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-56-66-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresele Kazlauskiene (pirm.), Audrone Kartaniene, Arunas Kisielius
- Nuteistasis
- D.D.
Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-56/2010
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2010 m. birželio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D.D. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir nuteistas 60 paru areštu, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir nuteistas 6 menesiu laisves atemimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., D.D. paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine bausme – 6 menesiai laisves atemimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D.D. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 1 metams ir 6 menesiams, ipareigojant D.D. per atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone – imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda – 10 MGL (1300 Lt) dydžio imoka, ja sumokant per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo.
Šiuo nuosprendžiu D.V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., pagal jo tevo – J.V. laidavima ir baudžiamoji byla D.V. atžvilgiu nutraukta. D.V. nustatytas dvieju metu laidavimo terminas. Laiduotojui J.V. nustatytas 3000 Lt dydžio užstatas, užstata inešant isiteisejus nuosprendžiui. D.V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda – 10 MGL (1300 Lt) dydžio imoka, ja sumokant per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
D.D. nuteistas už tai, kad budamas Vilniaus miesto VPK 1 PK VP Žirmunu nuovados tyreju, 2007 m. lapkricio 27 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), kartu su policijos pareigunu Vilniaus miesto VPK 1 PK VP Žirmunu nuovados tyreju D.V., atejo pas S.L. i namus, paaiškino, kad po jo sesers S.L. mirties likes palikimas, parode 4120 Lt, iš kuriu nukentejusiajam atidave 2620 Lt, 1500 Lt pasilikdami sau, suraše dokumenta „Pakvitavima“, kuriame nurode neteisinga data – 2007 m. lapkricio 16 d. bei tikroves neatitinkancius faktus, kad S.L. sesers S.L. 2007 m. rugpjucio menesi paskolintus 4120 Lt gavo, ir liepe S.L. pasirašyti ant šio dokumento, tokiu budu pagamino netikra dokumenta ir žinomai netikra dokumenta panaudojo – prijunge prie baudžiamosios bylos Nr. 12-1-3226-07.
Šiais savo veiksmais D.D. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Taip pat D.D., budamas valstybes tarnautoju – policijos pareigunu – Vilniaus miesto VPK 1 PK VP Žirmunu nuovados tyreju, kartu su policijos pareigunu Vilniaus miesto VPK 1 PK VP Žirmunu nuovados tyreju D.V., piktnaudžiaudami tarnybine padetimi 2007 m. lapkricio 27 d. apie 16 val., budami pas S.L., adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad po jo sesers S.L. mirties likes palikimas, parode 4120 Lt, iš kuriu nukentejusiajam atidave 2620 Lt, 1500 Lt pasilikdami sau, tokiu budu siekdami turtines naudos igijo 1500 Lt. Tokiais veiksmais pažeide 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. „valdžios istaigos tarnauja žmonems“ bei 28 str. „igyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvemis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, nevaržyti kitu žmoniu teisiu ir laisviu“, 2000 m. spalio 17 d. LR Policijos veiklos istatymo Nr. VIII-2048 3 str. „Policija veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais istatymais“, 4 str. 2 d. „Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisems, humanizmo, visuomenes morales, teisetumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik butinais atvejais ir jos proporcingumo principais, 16 str. 2 d. „Policijos pareigunai, vykdydami jiems suteiktus igaliojimus, vadovaujasi tik istatymais“, 21 str. 1 d. 1 p. „Policijos pareigunas privalo gerbti ir ginti žmogaus oruma, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves“, 21 str. 1 d. 2 p. „Policijos pareigunas privalo gaves pranešima apie daroma nusikalstama veika ar kitoki teises pažeidima arba pats budamas ivykio liudininku, imtis neatideliotinu priemoniu užkirsti kelia daromai nusikalstamai veikai ar kitam teises pažeidimui, ivykio vietai bei irodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti i policijos istaiga asmeni, padariusi istatymu uždrausta veika bei pranešti apie tai policijos istaigai“, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto LR 2003 m. balandžio 29 d. istatymu Nr. IX-1538 12 str. 2 d. – pareiguno priesaika, ir sumenkino policijos institucijos prestiža, padarydamas didele žala valstybes interesams ir nukentejusiajam S. L..
Šiais savo veiksmais D.D. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis D.D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio dali, kuria jis pripažintas kaltu del BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytu nusikaltimu padarymo ir šioje dalyje jo atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi, nesant jo veiksmuose BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytu nusikaltimu požymiu. Nurodo, kad paprašytas D.V., pastaraji nuveže pas nukentejusiuoju pripažinta S.L. Prieš vykstant pas S.L., kurio varda ir pavarde jis sužinojo tik nuvykus pas ji, D.V. jam tik paaiškino, kad reikia paimti 4120 Lt iš seifo, kurie buvo laikomi jam (D.D.) priskirtame tarnybiniame seife, ir kad važiuos šiuos pinigus atiduoti žmogui. Išvykos tiksla pas S.L. teisiamojo posedžio metu patvirtino D.V. Važiuojant pas S.L. su D.V. nebuvo jokios kalbos apie kokius nors neteisetus veiksmus S. L. atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad nuvykus pas S. L., S. L. nurodžius, kad niekam neskolino 4120 Lt, bet nepaneigus giminystes ryšiu su mirusiaja S. L., D. V. sumane pasilikti dali pinigu iš 4120 Lt sumos bei pasiule S. L. iš šios sumos pasiimti 2620 Lt, S. L. su šiuo pasiulymu sutiko. Teismas nustate, kad D. V. jo ir S. L. tarpusavio susitarima del pinigu pasidalinimo sugalvojo užmaskuotai, t.y. nurodant, kad visi pinigai buvo perduoti S. L., iforminti S. L. apklausos protokolu ir pakvitavimu. Tai, kad mineto susitarimo iforminimo buda S. L. pasiule D. V., patvirtina paties D. V. parodymai. Su pasiulytu pinigu perdavimo (pasidalinimo) iforminimu sutiko ir pats S. L., tai patvirtinta tiek D. V. parodymais, tiek S. L. parašu pakvitavime. Nuteistasis D. D. nurodo, kad jis nuo pat bylos pradžios teige, kad pakvitavimas buvo surašytas jo ranka S. L. prašymu, kadangi pastarasis negalejo jo surašyti del Parkinsono ligos. Nuteistasis teigia, kad pakvitavima suraše ne savo iniciatyva, o kito asmens prašymu ir suraše ji tokio turinio, kokio praše tas asmuo (tvirtina, kad pakvitavimo esme jam nurode S. L., t.y. nurode parašyti, kiek pinigu jam buvo perduota). Tai, kad pakvitavime jis (D. D.) suraše ne savo sugalvota teksta, o S. L. norima ir jo padiktuota, t.y. kad S. L. buvo perduoti 4120 Lt, patvirtina paties S. L. laisva valia paimti 2620 Lt. Išreiškes valia gauti 2620 Lt, S. L. suprato, kad juos gaus, jei bus vykdomas D. V. jam pasiulytas planas – pakvitavimo surašymas. Pakvitavime padarytas irašas, jog S. L. gavo 4120 Lt, buvo paties S. L. laisva valia padiktuotas ir tai nebuvo jo (D. D.) tycios suklastoti dokumenta išraiška. Konstatuoti tycia suklastoti dokumenta butu pagrindas tik tuomet, jei jis (D. D.) butu suvokes, kad S. L. diktuojamas tekstas neatitinka tikroves, taciau tai suvokti jis neturejo pagrindo, kadangi vykstant pas S. L. D. V. ketinimai buvo atiduoti visus pinigus S. L., su S. L. apie 4120 Lt gražinima kalbejosi tik D. V., jis (D. D.) ju pokalbyje nedalyvavo ir neklause, apie ka jie konkreciai tariasi, kadangi tai buvo ne jo byla ir ju pokalbis jo visiškai nedomino. Nuteistasis D. D. nurodo, kad jis, girdejo D. V. ir S. L. pokalbi, taciau nesigilino i pokalbio esme ir turini, todel niekaip negalejo suprasti, ka konkreciai susitare S. L. ir D. V., tuo paciu negalejo suvokti, kad pakvitavime nurodydamas fakta, jog S. L. gavo 4120 Lt, iraše tikroves neatitinkancius duomenis.
Nuteistasis D. D. skunde nurodo, kad iki prašymo surašyti pakvitavima tarp jo ir D. V. nebuvo jokio susitarimo užvaldyti dali 4120 Lt sumos ir suklastoti dokumentus. S. L., D. V. melagingai nurodes, kad turejo seseri S. L., priemes iš D. V. dali mirusiajai priklausiusiu pinigu, atliko sukciavimo sudeti atitinkancius veiksmus. Pakvitavimo suklastojimas, t.y. suvokimas, kad jis (D. D.) i ji iraše tikroves neatitinkancius duomenis ir dalies 4120 Lt sumos, t.y. 1500 Lt pasisavinimas grindžiamas tik ji (D. D.) kaltinancia D. V. ir S. L. parodymu dalimi, visiškai nevertinant ju visumoje su kitomis bylos aplinkybemis ir jas patvirtinanciais irodymais. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. teige, kad važiuojant pas S. L. ir byla, ir pinigus paeme jis (D. D.), kad jis pinigus atidave, ir kad jo veiksmai pasireiške tik tuo, kad jis suraše pakvitavima. Be to, D. V. netvirtino, kad jis (D. D.) girdejo, apie ka konkreciai jis (D. V.) kalba su S. L.. S. L. 2007-11-28 apklausos metu ikiteisminiame tyrime taip pat nenurode, jog jis (D. D.) atsineše pinigus, atskaiciavo jam (S. L.) 2620 Lt ir 1500 Lt pasiliko, jog nuolat jis (D. D.) taresi su D. V.. Šioje apklausoje S. L. nurode, kad jog jis (D. D.) tik suraše pakvitavima ir tik praejus 5 menesiams antrosios papildomos apklausos metu, 2008-04-28 S. L. kažkokiu budu pradeda prisiminti, jog be pakvitavimo surašymo jis (D. D.) atsineše pinigus ir atskaiciavo jam (S. L.) 2620 Lt bei 1500 Lt pasiliko, nuolat jis (D. D.) taresi su D. V. kaip pildyti pakvitavima. Teismas visiškai nesiaiškino, del kokiu priežasciu S. L. šiu itin svarbiu bylos aplinkybiu negalejo nurodyti ikiteisminio tyrimo pradžioje, ir kokios priežastys ji paskatino tokias aplinkybes nurodyti praejus 5 menesiams po jo pirmosios apklausos. Teismas, vertindamas D. V. parodymus kaip patikimus, nesiaiškino, kodel jis ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu pinigu paemimo iš nuovados ir turejimo su savimi bei perdavimo veiksmus priskyre sau, o teisiamajame posedyje pripažindamas savo kalte del nusikaltimu padarymo, paemimo iš nuovados ir turejimo su savimi bei perdavimo veiksmus priskyre jam (D. D.). Teismas jo kalte grisdamas D. V. ir S. L. parodymais, motyvuotai nepašalino šiu parodymu esminiu prieštaravimu.
Nuteistasis skunde nurodo, kad D. V. patvirtino, jog S. L. nurode turis seseri vardu Stefanija. Tuo tarpu S. L. teisiamojo posedžio metu kategoriškai neige nurodes D. V., kad turi seseri vardu Stefanija. Teismas nuosprendyje i ši D. V. ir S. L. parodymu neatitikima visiškai neatsižvelge. Teismas, leisdamas S. L. bylos nagrinejimo metu dalyvauti nukentejusiojo statusu, nuosprendyje nenurode, kaip konkreciai ir nuo ko šis asmuo nukentejo, ir kokia žala jam buvo padaryta. Teismas nesiaiškino pakvitavimo surašymo ir pinigu pasidalinimo aplinkybiu ir apsiribojo tik D. V. ir S. L. nurodytais faktais, kad jis (D. D.) paskaiciavo pinigus, 2620 Lt padave S. L. ir 1500 Lt pasiliko sau, kuriuos automobilyje per puse pasidalino su D. V.. Teismas visapusiškai neivertino skirtingai D. V. ir S. L. papasakotos pinigu perdavimo S. L. aplinkybes. Teismas padare akivaizdžiai nepagrista išvada, jog D. V. ir S. L. parodymai neprieštarauja vienas kitam ir esa juos patvirtina kiti byloje surinkti irodymai.
Nuteistasis D. D. teigia, kad teismas išsamiai neištyre net D. V. nurodytos pinigu pasidalinimo tarp jo (D. D.) aplinkybes. D. V. nurode, jog automobilyje per puse su D. D. pasidalino 1500 Lt, t.y. po 750 Lt. 4120 Lt suma sudare 20 banknotu po 200 Lt, vienas 100 Lt banknotas ir vienas 20 Lt banknotas. S. L. prieme 2620 Lt (13 banknotu po 200 Lt ir viena 20 Lt banknota), o 1500 Lt suma, kuria sudare 7 banknotai po 200 Lt ir vienas 100 Lt banknotas, pasidalino D. V. ir D. D.. Anot D. V., iš šiu banknotu sudaryta 1500 Lt suma jie automobilyje pasidalino po 750 Lt ir tokiu budu, kad be jam (D. D.) priklausanciu dalies 200 Lt banknotu jis pasiliko vieno 100 Lt banknota, kad butu po lygiai, t.y. po 750 Lt, D. V. iš savo kišenes padave 50 Lt. Taciau tokiu budu iš 7 banknotu po 200 Lt ir vieno 100 Lt banknoto sudarytos 1500 Lt sumos neimanoma padalinti po lygiai, t.y. po 750 Lt, kadangi lieka vienas nepasidalintas 200 Lt banknotas. Remiantis D. V. nurodyta pasidalinimo formule, pas viena iš ju turejo likti 850 Lt, o pas kita – 700 Lt. Todel D. V. parodymai del pinigu pasidalinimo neatitinka ne tik elementarios logikos, bet ir yra melagingi. Teismas nuosprendžiu šiuos melagingus parodymus iteisino ir nuosprendyje be jokio pagrindo ir paaiškinimo nurode, kad 1500 Lt sudare tik vieno 100 Lt banknotai.
Nuteistojo D. D. teigimu, teismas remesi parodymais tu asmenu, kurie negaletu buti vertinami kaip teigiamos asmenybes, nes D. V. iki nusikaltimu padarymo buvo baustas tarnybine nuobauda del žmogaus pareikštame skunde nurodytu tarnybiniu pažeidimu, jis nepasižymi tarnybiniu lojalumu vadovybei, o S. L., siekdamas turtines naudos, panaudojo apgaule ir melagingai nurode turis seseri vardu Stefanija, ir tik sunaus raginamas bei bijodamas prarasti didesnes vertes turta (žeme), kreipesi i policija bei gražino neteisetai igytus 2620 Lt.
Nuteistasis nurodo, kad neteisingos datos pakvitavime irašymo teismas neturejo vertinti kaip netikro dokumento pagaminimo veiksmo. Neteisingos datos irašymo fakto jis (D. D.) neneige, kadangi apklausiamas apie šia aplinkybe pamane, kad galbut per klaida iraše neteisinga data. Neteisingos datos pakvitavime irašymas tebuvo apmaudi klaida, o ne tycios pagaminti netikra dokumenta išraiška. Fakta, jog neteisingai irašyta data tera apmaudi klaida, patvirtina ir D. V. parodymai, kuriuose jis nurode, kad neteisinga data pakvitavime iraše pažiurejes i jo surašyto S. L. apklausos protokole nurodyta data. Remiantis tiek D. V., tiek ir jo (D. D.) parodymais del neteisingos datos pakvitavime irašymo, akivaizdu, kad tarp jo ir D. V. nebuvo jokio susitarimo irašyti butent 2007-11-16 data ir ši data buvo irašyta spontaniškai, atsižvelgus i D. V. surašyto protokolo data, nesigilinant, ar tai iš tiesu yra toji diena. Tuo tarpu S. L. parodymai apie tai, jog jis (D. D.) su D. V. nuolat taresi, kokia data irašyti, teismo turejo buti atmesti kaip neatitinkantys bylos aplinkybiu jau vien del to, jog S. L. net keliose apklausose nurode esa jis (D. D.) su D. V. taresi del rugpjucio 16 d. irašymo pakvitavime. 2007-11-16, o ne 2007-11-27 datos, kuri byloje buvo nustatyta kaip teisinga data, nurodymas pakvitavime neturi jokios teisines reikšmes. Pakvitavimu buvo tvirtinamas pinigu gavimo faktas ir tik šio fakto nurodymas turi juridine reikšme – S. L. perejo perduotu pinigu valdymo teise, o D. V., kaip perdavusiam pinigus asmeniui, išnyko pareiga užtikrinti šiu pinigu saugojima. 2007-11-16, o ne 2007-11-27 datos nurodymas neturejo jokios reikšmes S. L. bei D. V., kaip perdavusio pinigus asmens, teisems ir pareigoms bei kitu asmenu teisems ir pareigoms. Neteisingas juridiškai nereikšmingos informacijos nurodymas nesudaro BK 300 str. numatytos nusikalstamo veikos sudeties, juolab, kad ši tikroves neatitinkanti informacija buvo irašyta spontaniškai, nesant nusikalstamos tycios, nurašant nuo apklausos protokolo. Nera pagrindo vien del neteisingos datos nurodymo pakvitavime pripažinti, jog jis padare BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltima. Nuteistojo nuomone, teismas, vadovaudamasis prieštaringais, nenuosekliais ir kitu byloje esanciu irodymu neatitinkanciais D. V. ir S. L. parodymais, nepašalines visu abejoniu del kaltes irodytumo, padare esminius BPK pažeidimus, sutrukdžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir nepagristai pripažino ji (D. D.) kaltu del BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytu nusikaltimu padarymo.
Teismo posedžio metu nuteistasis D. D. ir jo gynejas praše jo apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore praše nuteistojo D. D. apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio dali, kuria jis pripažintas kaltu del BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytu nusikaltimu padarymo ir šioje dalyje jo atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi, nesant jo veiksmuose nusikaltimu požymiu.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadare. Visos bylos aplinkybes ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagristas teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, atitinkanciais BPK reikalavimus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino D. D. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyre jam adekvacia jo padarytiems nusikaltimams bausme.
Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde smulkiai išdesto pinigu perdavimo S. L. aplinkybes, pakvitavimo surašymo aplinkybes, taip pat nurodo, ka konkreciai kuriuo metu dare tiek nukentejusysis S. L., tiek D. V., tiek ir jis pats (D. D.). Nuteistasis skunde nurodo, jog jis pripažista, kad pakvitavimas buvo surašytas jo ranka S. L. prašymu, kadangi pastarasis negalejo jo surašyti del Parkinsono ligos. Nurodo, kad pakvitavima suraše ne savo iniciatyva, bet kito asmens prašymu ir tokio turinio, kokio praše tas asmuo. Nuteistasis teigia, kad pakvitavime parašytas irašas, jog S. L. gavo 4120 Lt, buvo paties S. L. laisva valia padiktuotas ir tai nebuvo jo (D. D.) tycios suklastoti dokumenta išraiška.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, nukentejusiojo S. L., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes D. V. parodymais, sprendžia, kad netiketi tiek nukentejusiojo S. L., tiek ir D. V. parodymais nera pagrindo. Minetu asmenu parodymai yra nuoseklus ir logiški, vienas kitam neprieštaraujantys. Tam tikri parodymu netikslumai, atsižvelgiant i nukentejusiojo S. L. amžiu, nelaikytini nenuosekliais, išgalvotais, tuo klaidinanciais teisma. Tiek nukentejusysis, tiek ir D. V. vieningai teige, kad S. L. buvo perduoti ne visi pinigai, o tik ju dalis, t.y. 2620 Lt, likusia pinigu dali pasidalino D. V. ir D. D.. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad D. V., nurodydamas, kad pinigus pasidalino su D. D., tokiu budu bando ji apkalbeti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaltinamuju parodymu, ju santykiai nebuvo priešiški, jie kartu atvažiavo pas S. L. i namus. D. V. pokalbio su S. L. metu kartu buvo ir D. D.. Nors nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ju pokalbyje nedalyvavo ir neklause, apie ka konkreciai taresi D. V. ir S. L., nes nesigilino i pokalbio esme ir turini, kolegija vertina tokius nuteistojo D. D. argumentus kritiškai. Kolegijos nuomone, nera pagrindo manyti, kad D. D., budamas kartu su S. L. ir D. V. vienoje patalpoje (virtuveje) ir girdedamas ju pokalbi, nesuprato pokalbio esmes ir turinio, juolab, kad D. V. nuosekliai ir išsamiai nurode, kokiu budu po pokalbio su S. L. buvo pasidalinti su D. D. pinigai. Be to, D. D. net ir negincijo, kad savo ranka suraše pakvitavima del 4120 Lt perdavimo S. L., taip pat mate, kad S. L. laisva valia paeme 2620 Lt. Todel akivaizdu, kad D. D., surašydamas pakvitavima ir matydamas, jog ne visi pinigai bus perduoti S. L., turejo suvokti, kad yra daroma nusikalstama veika.
Nors nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad iki prašymo surašyti pakvitavima tarp jo ir D. V. nebuvo jokio susitarimo užvaldyti dali 4120 Lt sumos ir suklastoti dokumentus, kolegija sprendžia, kad jei išankstinio nusikalstamo sumanymo tarp D. V. ir D. D. ir nebuvo, taciau tai nepaneigia pinigu pasidalinimo tarp D. V. ir D. D. fakto, nes jei sumanymas užvaldyti dali pinigu buvo kiles ir D. V. iniciatyva, D. D. tokiems D. V. veiksmams neprieštaravo, nesutrukde D. V. realizuoti savo nusikalstamo sumanymo, tuo prisidejo prie nusikaltimo padarymo, be to, gavo dali nusikalstamu budu gautu pinigu. Tiek D. V., tiek ir S. L. patvirtino, kad S. L. buvo perduota tik dalis atskaiciuotu pinigu. Be to, S. L. apklausos metu parode, kad parašius pakvitavima D. D. ištrauke pinigus ir atskaiciavo jam 2620 Lt, o likusius pasiliko. S. L. patvirtino, kad pinigus skaiciavo ir jam i rankas dave D. D., nurode, kad D. D. nuolat taresi su D. V. kaip pildyti pakvitavima. Nors S. L. papildomos apklausos metu nurode papildomu aplinkybiu del pakvitavimo surašymo ir pinigu jam perdavimo fakto, kolegija neturi pagrindo manyti, kad tokie S. L. parodymai yra neteisingi ir iš esmes skirtusi nuo pirminiu S. L. parodymu. Kolegijos nuomone, nera pagrindo manyti, kad S. L., anksciau nebudamas pažistamas su D. D., del kokiu nors priežasciu turetu tiksla ji apkalbeti ir duoti melagingus parodymus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. V. visiškai prisipažino padares jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išdeste visas nusikaltimu padarymo aplinkybes, nurode kiekvieno iš ju veiksmus, kuomet buvo surašomas pakvitavimas del pinigu perdavimo bei išdeste pinigu pasidalinimo aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad D. V. ir S. L. parodymai neprieštarauja vienas kitam ir tokius ju parodymus patvirtina kiti byloje surinkti irodymai.
Nors D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas išsamiai neištyre D. V. nurodytos pinigu pasidalinimo tarp jo (D. D.) aplinkybes, taciau apklausos apeliacines instancijos teisme metu D. V. patikslino, kokiomis kupiuromis buvo pinigai ir kaip jie buvo pasidalinti, t.y. kiekvienam po 750 Lt. D. V. patvirtino, kad tam, kad butu pinigai pasidalinti po lygiai, jam 50 Lt dave D. D. iš savo pinigu. Esant nurodytoms aplinkybems kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pinigu pasidalinti po lygiai nebuvo galimybiu.
Kolegija sprendžia, kad neteisingos datos pakvitavime irašymo faktas pirmosios instancijos teismo buvo pagristai vertintas kaip netikro dokumento pagaminimo veiksmas. Neteisingos datos pakvitavime irašymas negali buti laikomas klaida, kadangi D. D. su D. V. taresi, kokia data reikia pakvitavime nurodyti. Jei D. D. nebutu turejes tikslo pakvitavime irašyti neteisingos datos, t.y. nebutu turejes tikslo pagaminti netikro dokumento, jam nebutu kile abejoniu del pakvitavimo surašymo datos, kadangi butu surašes realia pakvitavimo surašymo data, o ne ta data, kuria jie su D. V. susitare nurodyti. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad D. D. neturejo tikslo irašyti tikroves neatitinkancios informacijos. Priešingai, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad surašant neteisinga pakvitavimo data, buvo siekiama pagaminti netikra dokumenta, šio dokumento pagrindu perduoti S. L. jam nepriklausancius pinigus, o dali pinigu pasidalinti tarpusavyje su D. V..
Kolegija daro išvada, kad nuteistojo D. D. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai irodyta bylos faktiniais duomenimis: nukentejusiuju ir liudytoju parodymais, specialisto išvadomis, D. V. visišku kaltes pripažinimu ir jo duotais parodymais. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad D. D., budamas valstybes pareigunas, veikdamas kartu su D. V. bendrininku grupeje, piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir viršijo savo igaliojimus siekdamas turtines naudos sau, šiuo tikslu suklastojo dokumentus. Tai, kad pakvitavime ir apklausos protokole buvo nurodyta neteisinga data, t.y. pagamintas netikras dokumentas, patvirtina ir tai, kad D. D. ir D. V. buvo atvyke pas S. L. ne 2007 m. lapkricio 16 d. (pakvitavimo ir apklausos protokolo surašymo data), bet 2007 m. lapkricio 27 d., tai patvirtino liudytojas A. L. (S. L. sunus), kuris nurode, kad jam buvo žinoma, jog pas jo teva 2007 m. lapkricio 27 d. lankesi policijos pareigunai. Be to, D. D. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra irodyta 2007-11-28 S. L. protokolu pareiškimu, kuriuo jis kreipesi i Vilniaus miesto 3 policijos komisariata, S. L. savanorišku 2600 Lt pateikimu, 2008-11-28 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog 2007-11-16 pakvitavima S. L. vardu suraše D. D.. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog D. V. parodymai visiškai atitinka nukentejusiojo S. L. parodymus, kuris nurode kokiomis aplinkybemis gavo iš D. V. ir D. D. 2620 Lt. S. L. ir D. V. parodymai patvirtinti ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybemis bei liudytoju parodymais, o butent liudytojo A. L. parodymais, specialisto išvadomis del S. L. apklausos protokolo bei pakvitavimo S. L. vardu.
Kolegija sprendžia, kad nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nežinojo apie D. V. veiksmus ir ketinimus gauti turtines naudos, jis pats neklastojo dokumento, kadangi buvo paprašytas pakvitavima surašyti, vertintini kaip D. D. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai, atsižvelgdamas i byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad D. D., veikdamas tiesiogine tycia, suvokdamas savo veiksmu pobudi ir ju pavojinguma, suklastojo dokumenta (pakvitavima) ir piktnaudžiavo tarnybine padetimi siekdamas sau turtines naudos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai D. D. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pats S. L., siekdamas turtines naudos, panaudojo apgaule ir melagingai nurode turis seseri vardu S. Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teiseta ir pagrista pirmosios instancijos teismo nuosprendi, kadangi S. L. veiksmai, kuomet jis kreipesi i policija del gautu pinigu gražinimo, patvirtina, kad jis neturejo jokio tikslo sukciauti ir nepagristai praturteti, nes savanoriškai gražino gautus pinigus ir paaiškino šiu pinigu gavimo aplinkybes.
Kolegijos nuomone, kiti nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia savo nekaltuma, iš esmes nera reikšmingi sprendžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristumo klausima, todel kolegija smulkiai del kiekvieno skundo argumento nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. D. bausme, pagristai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikaltimai buvo padaryti bendrininku grupeje. D. D. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. D. D. padare dvi nusikalstamas veikas (apysunki ir nesunku nusikaltima), esant idealiajai nusikalstamu veiku sutapciai, taciau jis anksciau neteistas, dirba, todel pirmosios instancijos teismas pagristai jam paskyre bausme, nesusijusia su laisves atemimu, vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant paskirtos 6 menesiu laisves atemimo bausmes vykdyma 1 metams 6 menesiams, nustatant tam tikrus ipareigojimus.
Kolegijos nuomone, D. D. paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus.
Esant nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, ji naikinti nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo D. D. (D. D.) apeliacini skunda atmesti.
Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo.