Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 2022 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį 3 000 Eur bauda, paskirtos baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., mušdamas savo šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą:

jis, 2025 m. liepos 07 d., apie 00.01 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 3,47 promilių neblaivumas) tarpusavio konflikto metu trenkė kumščiu 5 kartus į galvą savo šeimos nariui – tėvui R. B., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Iš įtariamojo V. B. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais R. B. ir V. B. adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 6 d., apie 18.00 val., jie trise šventė Valstybės dieną, vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Buvo vos kelios minutės po vidurnakčio, kai susiruošė eiti miegoti; tėvas ir mama jau gulėjo lovoje. Jam, būnant tėvų kambaryje, tėvas pradėjo kabinėtis prie mamos – žodžiais reiškė įvairias pretenzijas. Jis nesusilaikė ir priėjęs prie lovoje gulinčio tėvo trenkė jam kumščiu į galvos sritį; kiek kartų trenkė, neprisimena. Tėvas iškart paskambino 112, o jis išėjo į savo kambarį. Po 15 min. atvyko policijos pareigūnai, kurie išvežė jį į policijos komisariatą. Su tėvu sutaria neblogai, nesmurtauja prieš vienas kitą. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, negali paaiškinti savo poelgio, jo neteisina. Pasižada tėvo atsiprašyti ir daugiau niekada nesmurtauti.

Iš 2025 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, V. B., kuriam nustatytas 3,47 promilių neblaivumas, konflikto metu penkis kartus rankos kumščiu trenkė lovoje gulinčiam savo tėvui R. B., kuriam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, į galvos sritį taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Iš 2025 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto aplinkoje atvejo ir dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d. 00.12 val., dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja, iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad namuose tarp pranešėjo ir jo neblaivaus sūnaus vyksta konfliktas, sūnus trenkė pranešėjui į galvą. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. B. paaiškino, jog 2025 m. liepos 7 d., apie 00.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir gulint lovoje, į kambarį įėjo neblaivus sūnus V. B., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, be jokios priežasties penkis kartus trenkė jam į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. R. B. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. V. B. paaiškino, kad jai būnant miegamajame R. B. pradėjo prie jos kabinėtis, vadinti necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti. Tai išgirdęs sūnus V. B. įėjo į kambarį ir vieną kartą trenkė tėvui taip ją užstodamas. V. B. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Bendraujant su V. B. šis neigė smurtavęs prieš tėvą R. B. ir nurodė, kad miegojo, o 2025 m. liepos 7 d., apie 00.00 val., atsikėlus tėvas pradėjo kabinėtis prie jo ir kaltinti, kad neva jis trenkė jam penkis kartus į galvą ir dėl to iškvietė policiją. V. B. nustatytas 3,47 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje apžiūrėtas R. B., ant kurio akivaizdžių sužalojimų nebuvo, medikų pagalbos atsisakė.

Iš 2025 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. liepos 7 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas nukentėjusysis R. B., kurio kaktos srityje, virš kairiojo antakio, buvo matoma sukrešėjusi, kelių dienų žaizda, daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. parodė, kad 2025 m. liepos 6 d. jis su žmona ir sūnumi V. B. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 00.01 val. nuėjo miegoti, kai beveik miegant į kambarį atėjo V. ir nieko nesakęs kumščiu trenkė jam 5 kartus į galvą. Už ką jis jam trenkė, nežino; dėl neblaivumo nepamena, kad būtų konfliktavęs su žmona ar panašiai. V. anksčiau prieš jį nėra smurtavęs, tai atsitiko pirmą kartą; sūnui jokių pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. atsisakė duoti parodymus apie savo sūnų V. B..

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis V. B., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – tėvą R. B., sukėlė jam fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – tėvą. Kaltinamasis anksčiau teistas, per pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. B. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 7 d. 00.46 val. iki 2025 m. liepos 7 d. 14.48 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginti trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.