- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-516-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00335-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025-04-17 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3363-1027/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. U. (toliau – ir atsakovas) 2 700 Eur negrąžintos paskolos, 259,03 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2024-08-11 iki 2024-12-18, 742,13 Eur administravimo mokestį, 136,73 Eur nuostolių atlyginimo, 22 proc. nuostolių atlyginimo, 290,03 Eur sutarties sudarymo mokestį, 18,46 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2025 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (šeimos nariui), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2025-04-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2 700 Eur negrąžinto kredito, 259,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 128,20 Eur administravimo mokesčio, 136,73 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, 22 proc. nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025-03-18 iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028-07-10), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 1 072,94 Eur sumos, 31,76 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 18,46 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3274,18 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2025-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatęs ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, pažeidė sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 700 Eur negrąžintos paskolos pripažino pagrįstu ir tenkino. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 259,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2024-08-11 iki 2024-12-18.
5. Nurodė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek aptarta teismo praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 136,73 Eur nuostolių atlyginimo teismas pripažino pagrįstais. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė pagal negautas pajamas, kurias sudaro Sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024-12-19 iki 2025-03-16), ir 22 proc. nuostolių atlyginimą kaip pagal Sutartį negautas pajamas, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025-04-15) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2028-07-10), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Sutarties įmokų grafike, neviršijant bendros 1 072,94 Eur sumos.
6. Atsižvelgęs į teismų praktiką, įvertinęs administravimo mokesčio apibrėžimą bei tai, kad nutraukus Sutartį išnyko sutarties administravimo objektas, teismas sprendė ieškovės reikalavimą priteisti 742,13 Eur administravimo mokestį tenkinti iš dalies, atmetant reikalavimą priteisti administravimo mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, priteisiant tik nesumokėtą 128,20 Eur administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2024-12-19).
7. Teismas nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta 2024-12-19, todėl nuo šios datos šalių nebesieja sutartiniai santykiai, o Sutartį pažeidusiam atsakovui taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškiniu prašytas priteisti Sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės dėl Sutarties nutraukimo patirti nuostoliai. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 290,03 Eur sutarties sudarymo mokestį tenkinamo iš dalies, atmetė reikalavimą priteisti šį mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo ir priteisė 31,76 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2024-12-19).
8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktu, iš atsakovo priteistina 18,46 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025-04-17 sprendimo dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti 290,03 Eur Sutarties sudarymo mokestį; priteisti 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skudną. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktu, o taip pat netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti Sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6¹ dalimi.
9.2. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6¹ įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei kaip platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti Paskolos sutartyje, apie juos Paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti.
9.3. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.18 bei 4.4. punkte įtvirtintu Paskolos gavėjo išankstiniu suteiktu įgaliojimu bendrovei paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje, Paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis kaip dalis organizatoriui (šiuo atveju apeliantei) mokamo atlygio vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi.
9.4. Bendrovės, kaip Skolintojo (Platformoje suteiktas indentifikacinis Nr. I-(duomenys neskelbtini) investuota suma į su atsakovu sudarytą Sutartį L-(duomenys neskelbtini) buvo 360 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 325,33 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 34,67 Eur Sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Teikiant įrodymus teismui buvo pateikti papildomi duomenys, įrodantys, jog Bendrovė investavo ne tik į su atsakovu sudarytą Sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną išduotas paskolas.
9.5. Bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad Sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteista visa likusi negrąžinta 290,03 Eur Sutarties sudarymo mokesčio suma remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi.
9.6. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui atliekant mokėjimus po paskolos išmokėjimo, Sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 6,04 Eur) buvo paskirstyta investuotojams kaip investuotos paskolos sumos dalis.
10. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Bylos duoemnys rodo, kad ieškovė UAB “Finansų bitė” ir atsakovas V. U. 2024 m. liepos 12 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt, suteikė atsakovui 2 990,03 Eur paskolą (2 700 Eur paskolos suma ir 290,03 Eur sutarties sudarymo mokestis) 48 mėnesių laikotarpiui. Paskolos suteikimo metu 290,03 Eur sutarties sudarymo mokestis pagal atsakovo (paskolos gavėjo) pavedimą buvo įskaitytas į ieškovės sąskaitą, o 2 700 Eur paskola buvo tiesiogiai pervesta į atsakovo asmeninę banko sąskaitą. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.3.5 - 2.3.7 punktus, Specialiųjų sąlygų 2.3-2.5 punktus atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, kad sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį. Bylos duomenys rodo, kad minėtų pareigų atsakovas nevykdė, todėl ieškovė 2024 m. gruodžio 19 d. vienašališkai nutraukę Sutartį dėl atsakovo kaltės.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 290,03 Eur Sutarties sudarymo mokestį patenkintas iš dalies, šio mokesčio dalį (31,76 Eur) priteisiant tik iki Sutarties nutraukimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apeliaciniu skundu neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas neapsisakys.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
14. Nustatyta, kad Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 290,03 Eur Sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 31,76 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2024-12-19). Taigi, byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 258,27 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatytos sutarties pabaigos, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.21 punktas). Paskolos gavėjas – fizinis asmuo, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus Lietuvos Respublikos pilietis ir/arba rezidentas, kuris yra tinkamai pasirašęs ir pateikęs paraišką per portalą ir kurio paraišką Portalas patvirtino, kuris sudaro Sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.19 punktas).
16. Pagal šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė nei 0.
17. Portalo www.finbee.lt naudojimo sutarties 10.4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka Sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal Paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius ir Specialiosiose sąlygose bei paskolos grąžinimo grafike nurodytą tvarką. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis sumokamas pagal paskolos grąžinimo grafike nurodytą tvarką. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jeigu taip nurodyta Specialiosiose sąlygose.
18. Pagal paskolos Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos Specialiosiose sąlygose ir paskolos grąžinimo grafike nurodyta tvarka. Tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos visos organizatoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, išieškojimu ir pan. Tik padengus šias išlaidas, pradedamos dengti netesybos ir įsiskolinimas pagal aukščiau šiame punkte nustatytą tvarką.
19. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 9,7 proc. (bendra suma 290,03 Eur), skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + Sutarties sudarymo mokestis) sudaro 2 990,03 Eur, paskolos suma – 2 700 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 6,04 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį (paskutinį mėnesį – 6,15 Eur), iš viso už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas turėjo sumokėti 290,03 Eur.
20. Aptartos sutarčių nuostatos patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas Sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o Sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas.
21. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje (galiojusioje ginčo sutarties sudarymo metu 2024-07-12) numatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma. Vadinasi, pagal Sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą tik iki 25 procentų tarpusavio skolinimosi platformos operatoriaus atlygio dalies galėjo būti mokama iš karto po Sutarties sudarymo.
22. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
23. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-27 sprendimu Nr. 241-69, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Tai reiškia, kad išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui: tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan.) arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų, nesvarbu, kad tokiais atvejais tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos (Gairių 44.6 punktas).
24. Apeliantė nurodo, kad jai, kaip skolintojai, platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-(duomenys neskelbtini). Ji pagal Paskolos sutartį L-(duomenys neskelbtini) suteikė paskolos gavėjui (atsakovui) 360 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 325,33 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 12,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 34,67 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ieškovės vertinimu, šie pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nustatyta išimtimi.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta, nes ji, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 742,13 Eur administravimo mokesčio (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas) ir 290,03 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, todėl bendra jos atlygio suma sudaro 1 032,16 Eur (742,13 Eur + 290,03 Eur). Iš šios sumos Sutarties sudarymo mokestis sudaro apie 28 procentus (290,03 Eur / 1 032,16 Eur x 100 proc) ir viršija VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, 25 procentų ribą. Sutarties mokesčio mokėjimo tvarka, kuria remiasi apeliantė, šios išvados taip pat niekaip nepaneigia.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio, nes ieškovė pagal Sutartį turi tarpusavio teises ir pareigas tik su kredito gavėju (atsakovu), o jos įsipareigojimų paskolos davėjams vertinimas šios bylos šalių ginčui nėra reikšmingas.
27. Pažymėtina, kad nei VKĮ, nei kituose vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įvirtinta operatoriaus (ieškovės) teisė reikalauti viso likusio Sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Priešingai, Sutarties sudarymo mokestis (atlygis ieškovei) turi būti skaičiuojamas nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl Sutarties sudarymo mokesčio nuo paskolos Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025-04-17 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.