Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. ir atsakovų K. B., N. E. B., A. Š., D. Š., A. Š., AB „Panevėžio keliai“, trečiųjų asmenų I. P., M. V., AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams R. J., R. J., K. B., N. E. B., AB „Panevėžio keliai“, V. Š. teisių perėmėjams A. Š., D. Š., A. Š., tretiesiems asmenims I. P., D. Š., M. V., AB „Panevėžio statybos trestas“, institucijai, teikiančiai išvadą, – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra dėl prievolės pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcinės bendrovės smulkiųjų akcininkų akcijas.

Ieškovas M. V. 2003 m. rugpjūčio 14 d. ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias balsavimo teisę.

Ieškovas nurodė, kad jis yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkas ir turi 1 678 603 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 1 litas, viena akcija suteikia vieno balso teisę (iš viso bendrovė yra išleidusi 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų). Akcijos yra įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, ieškinio pateikimo metu turėję 54,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų (akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, jiems priklauso nuosavybės teise ir (ar) balsai įgyti veikiant pagal įgaliojimus), taigi pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį turi pareigą per 30 dienų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas, tačiau to nepadarė. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (40 proc. balsų) peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kada Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki 40 proc. ribos (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylos iškėlimo metu 30 dienų terminas jau yra praėjęs, tai atsakovai, kurie laikytini solidariai atsakingais, turi tik vieną galimybę – skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusiųjų AB „Panevėžio statybos trestas“ smulkiųjų akcininkų akcijas, nes šie yra netekę realios įtakos valdant bendrovę ir taip sudaromos prielaidos jų turtinėms ir neturtinėms teisėms pažeisti. Ieškovo teigimu, atsakovai, tęsiantis tokiai padėčiai, nors ir neturi AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamos balsavimo teisės, tačiau pažeisdami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nepagrįstai naudojasi ir balsuoja visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkas, turintis 1 678 603 paprastąsias vardines akcijas, vienos nominali vertė 1 Lt. Atsakovai ir tretieji asmenys taip pat yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkai ir, ieškovo teigimu, 2003 m. balandžio 29 d. valdė 54,73 proc. akcijų. Atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. yra ir AB „Panevėžio keliai” stebėtojų tarybos nariai bei valdybos nariai ir visi šie asmenys laikytini AB „Panevėžio keliai” vadovais. Pagal 2003 m. balandžio 29 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ visuotinio akcininkų susirinkimo duomenis, R. J. turėjo 1,84 proc., K. B. – 2,38 proc. (kartu su 0,88 proc. N. E. B. balsų), V. Š. – 0,79 proc. (valdomų pagal D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus), AB „Panevėžio keliai“ – 49,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų.

Atsakovas R. J. 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo turėtus balsus perleido savo sutuoktinei atsakovei R. J. Ši sutartis nenuginčyta ir yra galiojanti. Atsakovas K. B. nebėra akcininkas ir balsų neturi. Akcininkas K. B. pagal CK 2.89 straipsnį ir Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turėjo teisę perleisti savo akcijų suteikiamus balsus sutuoktinei, todėl šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių subjektų pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Pagal CK trečiosios knygos normas (3.92, 3.94 straipsniai) sutuoktiniai santuokiniu turtu disponuoja bendru sutarimu ir gali pavesti jį tvarkyti vienam iš sutuoktinių savo nuožiūra, todėl ieškovo teiginys, kad balsavimo teisės perleidimas yra neteisėtas ir nesukelia jokių pasekmių, yra nepagrįstas. Ieškovas reikalauja pateikti oficialų pasiūlymą ir kitiems smulkiesiems akcininkams, tačiau neturi įgalinimų reikšti reikalavimus jų vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio l dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuojamosios dalies II skyriaus 2 punkte nurodė, kad akcininkų teisių gynimas yra viešasis interesas. Ieškovas neįgalintas ginti viešąjį interesą.

Teismas nurodė, kad pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį akcininkas ar kartu veikianti grupė, įgijusi daugiau kaip 40 procentų balsų suteikiančių akcijų, privalo per 30 dienų nuo jų įgijimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas arba perleisti akcijas, viršijančias nustatytą ribą. Ieškovas pareiškė reikalavimą tik dėl vienos iš alternatyvų – įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti vertybinius popierius. Tai pažeidžia atsakovų teises ir suteikia bylos šalims nelygiavertę padėtį. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kaip buvo pažeistos jo teisės. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje nenustatyta akcininko teisės reikšti ieškinį teisme, jis tik gali prašyti padidinti pasiūlytą kainą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo M. V. apeliacinis skundas tenkintas ir nutarta:

,,Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo M. V. ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovus R. J., R. J., K. B., N. E. B., A. Š., D. Š., A. Š. ir akcinę bendrovę „Panevėžio keliai“ Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatyta tvarka pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB ,,Panevėžio statybos trestas“, vertybinius popierius - paprastąsias vardines akcijas“.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Įstatyme nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais. Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę reikalauti bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Ieškovas turi teisę reikšti ieškinį gindamas savo subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą. Pagal oficialų pasiūlymą smulkieji akcininkai turi teisę, o ne pareigą perleisti turimas akcijas.

Atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, jų turimų AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiami balsai yra sumuojami, taip peržengta Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta 40 proc. balsų riba. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje įmonės stebėtojų tarybos narys laikomas emitento vadovu. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalyje preziumuojama, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, įskaičiuojant ir sutuoktinių turimus balsus. Dėl to atsakovų R. J. ir K. B. akcijų perleidimas sutuoktinėms reiškia, kad visų jų turimų akcijų suteikiamos balsavimo teisės sumuojamos.

Įstatyme įvardytam asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Atsakovams neįgyvendinus vienos iš alternatyvių pareigų, ieškovas, kaip smulkusis akcininkas, įgijo teisę reikalauti oficialaus pasiūlymo paskelbimo dėl likusių AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vertybinių popierių, suteikiančių teisę balsuoti, supirkimo (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dalis atsakovų akcijų, viršijančių 40 proc. ribą, yra perleistos praleidus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, dėl to jiems teko pareiga teikti privalomą oficialų pasiūlymą.

Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Šiuo atveju kiekvienas smulkusis akcininkas turi teisę reikšti ieškinį teismui gindamas turimą subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Individuali akcininko teisė sutampa ir su oficialaus privalomo instituto, kurio paskirtis yra ginti smulkiųjų akcininkų teises, viešojo intereso gynimu.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Šią bylą kasacine tvarka nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 27 d. nutartyje nurodė, kad įstatyme suteikta alternatyva atsakovams pasirinkti: teikti privalomą oficialų pasiūlymą arba perleisti kitiems asmenims viršijančias nustatytą balsų skaičių akcijas. Skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje, kaip nurodo kasatorius, teismas neatsižvelgė į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nes konstatavo tik vieną iš alternatyvų – pareigą teikti privalomą oficialų pasiūlymą, atmesdamas akcijų perleidimo galimybę. Kasatoriaus teigimu, tokia Panevėžio apygardos teismo nutarties išvada neatitinka Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies normos, kurioje aiškiai nustatyta galimybė atsakovams pasirinkti alternatyvų elgesio variantą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarime konstatavo, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi stambiesiems akcininkams suteikiama elgesio alternatyva yra ekonominės teisinės pusiausvyros smulkiųjų akcininkų teisių gynimo atžvilgiu garantas. Ši alternatyva užtikrina, kad nebus pažeistas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo ir teisės laisvai pasirinkti verslą principas. Paneigdamas atsakovų galimybę perleisti turimas akcijas Panevėžio apygardos teismas nukrypo ir nuo nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimų. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad praėjus 30 dienų išnyksta teisė perleisti akcijas, nes tokių pasekmių nenumatyta Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

2. Priimtoje 2007 m. birželio 27 d. nutartyje kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad byloje reikia nustatyti, ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovai turėjo akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 proc. balsų. Dėl to Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai buvo perleidę akcijas, kurių suteikiami balsai viršija 40 proc. ribą, ir įpareigojo skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcijas.

3. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad R. J., K. B. ir V. Š. balsai AB ,,Panevėžio statybos trestas“ visuotiniame akcininkų susirinkime sumuojami pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad šie asmenys - AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vadovai. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. 2003 m. balandžio 29 d. buvo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ valdybos narys, tačiau nėra duomenų, kad tuo metu K. B. ir V. Š. buvo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vadovai. Panevėžio apygardos teismas nesiaiškino, nors turėjo pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį, aplinkybių, ar yra pagrindas R. J., K. B. ir V. Š. balsus skaičiuoti kartu.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo R. J. kasacinio skundo atsakovas AB ,,Panevėžio keliai“ sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. kasacinį skundą ieškovas M. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Dėl R. J., K. B. ir V. Š. kaip tarpusavyje susijusių asmenų byloje ieškovas įrodinėjo, kad jiems priklausančių AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiami balsai sumuotini vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai sumuojami balsai akcijų, priklausančių kontroliuojamam (AB ,,Panevėžio keliai“) ir kontroliuojantiems asmenims (R. J., K. B. ir V. Š.). Byloje įrodyta, kad nurodyti fiziniai asmenys kontroliuoja AB ,,Panevėžio keliai“ įmonę, o visi nurodyti asmenys kartu su kitais atsakovais - AB ,,Panevėžio statybos trestas“.

2. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas 30 dienų terminas, viršijus 40 proc. balsų ribą, pasirinkimo teisei įgyvendinti – ar perleisti viršijančius 40 proc. balsų ribą vertybinius popierius, ar pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius emitento suteikiančius balsavimo teisę vertybinius popierius. Jeigu kartu veikiantys asmenys per 30 dienų nesumažina turimų balsų skaičiaus, tai jie turi pateikti privalomą oficialų pasiūlymą. Nors balsavimo teisės buvo perleistos sutuoktiniams, tačiau tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes išliko prievolė teikti oficialų privalomą pasiūlymą.

Atsakovų AB „Panevėžio keliai“, K. B., N. E. B., V. Š. teisių perėmėjų A. Š., D. Š., A. Š., trečiųjų asmenų I. P., M. V., AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Panevėžio apygardos teismo nutarties išvada, kad atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, faktiškai valdę 2003 m. balandžio 9 d. 54,72 proc. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų, padaryta neteisingai įvertinus bylos įrodymus, nes AB ,,Panevėžio keliai“ 2002 m. prospektas-ataskaita apie akcininkų sudėtį Vertybinių popierių komisijai taisytas vėliau du kartus, į šios klaidos taisymą apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsižvelgė (CPK 177, 185 straipsniai). Taip pat neatsižvelgta į byloje pateiktą AB DnB NORD banko 2007 m. rugsėjo 21 d. pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovai perleido AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijas, jų turi tik AB ,,Panevėžio keliai“.

2. Vėlesnės Vertybinių popierių rinkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies redakcijos, skirtingai nei 2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcijos 19 straipsnio 1 dalis, nenustatė 30 dienų termino, per kurį asmuo turi pasirinkti: a) teikti privalomą oficialų pasiūlymą ar b) perleisti vertybinius popierius, viršijančius 40 proc. ribą. 2007 m. vasario 8 d. įsigaliojus Vertybinių popierių įstatymui, Vertybinių popierių rinkos įstatymas neteko galios. Atsakovams perleidus akcijas, jie įvykdė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (galiojančio Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnyje) nustatytą alternatyvią pareigą.

3. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmens turimais balsais laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi asmens kontroliuojami juridiniai asmenys. Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiama kontrolės sąvoka ir atvejai, pagal kuriuos ieškovo ir apeliacinės instancijos teismo nurodyti atsakovai, tretieji asmenys ir kiti asmenys nėra asmenys, kontroliuojantys AB ,,Panevėžio keliai“ finansinę ir ūkinę veiklą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartyje nurodyta apeliacinės instancijos teismui išsiaiškinti aplinkybę, kurios šis teismas nenustatinėjo, kada asmenys, veikdami savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgijo daugiau kaip 40 proc. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijų, nes pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį tiems savarankiškai ar kartu veikiantiems asmenims, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną (t. y. 2002 m. balandžio 1 d.) turėjo daugiau kaip 40 proc., tačiau ne daugiau kaip 50 proc. balsų atskaitingo emitento akcijų suteikiamų balsų, pareiga skelbti oficialų pasiūlymą atsiranda, jeigu jie įgyja daugiau kaip 50 proc. balsų.

5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas yra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir šis pagrindas taikytinas, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas turi būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-452/2008). Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodė, dėl kurių byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktų ir teisinių argumentų sutinka su apeliacinio skundo motyvais, nutartyje nenurodė motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus vertina nepagrįstais ir neteisėtais, taip pat, nustatęs nutarties priėmimo dieną buvusias faktines aplinkybes, jų nevertino, tačiau vertino ankstesnes, 2003 m. buvusias, aplinkybes. Be to, teismas nevertino ir neanalizavo aplinkybės, kad V. Š. yra miręs, nepagrįstai netaikė CK 5.1 straipsnio nuostatų, nes jo turtinių ir kai kurių neturtinių teisių perėmėjai yra A. Š., A. Š. ir D. Š., kurie nepaveldėjo bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos nario teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas priėmė ir sąlyginį sprendimą, nes rezoliucinėje dalyje nurodė paskelbti oficialų pasiūlymą asmenų grupei, kurios nebėra, padėtis iš esmės yra pasikeitusi. Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sąlyginius sprendimus.

Atsiliepimu į atsakovų AB „Panevėžio keliai“, K. B., N. E. B., V. Š. teisių perėmėjų A. Š., D. Š., A. Š., trečiųjų asmenų I. P., M. V., AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kasacinį skundą ieškovas M. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą asmens turimais balsais šiame įstatyme laikomos ir balsavimo teisė, kurias valdo to asmens sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Sutuoktinių balsai, nepaisant to, kuris iš jų juos valdo, skaičiuojami kartu, dėl to R. J. sutuoktinei perleisti balsai skaičiuojami kartu, nes vienas sutuoktinis turi ir kito sutuoktinio balsus. Pagal CK 3.88 straipsnį akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to Panevėžio apygardos teismas teisingai taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nustatytą balsų skaičiavimo prezumpciją, pagal kurią sutuoktinis turi kito sutuoktinio balsus ir juos reikia skaičiuoti kartu.

2. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje išdėstyta teisės norma aiškintina taip, kad jeigu kartu veikiantys asmenys per 30 dienų nesumažina turimų balsų skaičiaus, neviršijančio įstatyme nurodytos 40 proc. ribos, tai turi pateikti oficialų pasiūlymą. Šis terminas įstatyme nustatytas tikslingai, dėl to perleidus akcijas po to, kai šis terminas yra suėjęs, atsakovams išlieka pareiga skelbti oficialų pasiūlymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prievolės skelbti oficialų privalomą pasiūlymą supirkti akcinės bendrovės vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teises

Teisminis ginčas byloje kilo dėl prievolės atsakovams pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti atskaitingo emitento AB ,,Panevėžio statybos trestas“ smulkiųjų akcininkų akcijas.

Pagal bylos įrodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai ir tretieji asmenys yra AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcininkai, 2003 m. balandžio 29 d. šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime valdę 54,73 proc. akcijų suteikiamų balsų. Nurodytu laiku privalomo oficialaus pasiūlymo teikimo tvarka buvo reglamentuota 1996 m. sausio 16 d. Vertybinių popierių rinkos įstatyme (Nr. I-1169) (šio įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. balandžio 1 d.), kuris taikytinas ginčo teisiniams santykiams.

Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

Konstitucinis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime byloje Nr. 20/02 ir 2006 m. sausio 17 d. nutarime byloje Nr. 25/04, įvertindamas Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą privalomo oficialaus pasiūlymo teisinio reglamentavimo konstitucingumą, išaiškino, kad šio įstatymo normos dėl privalomo oficialaus pasiūlymo atitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, skirtas įstatyminei nuosavybės teisių apsaugai garantuoti. Šiuose nutarimuose konstatuota, kad įstatyme įtvirtintu privalomo oficialaus pasiūlymo institutu siekiama apsaugoti smulkiųjų akcininkų teises, visų pirma – nuosavybės, tais atvejais, kai kuris nors subjektas (akcininkas) vienas arba kartu su kitais subjektais įgyja tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą ir dėl to smulkiųjų akcininkų galimybės daryti įtaką tos bendrovės veiklai sumažėja, tad gali sumažėti ir jiems priklausančių akcijų vertė; privalomo oficialaus pasiūlymo institutas leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar kuriam nors subjektui (vienam ar kartu su kitais subjektais) įgijus tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos bendrovės veiklą, savo akcijas parduoti ir pasitraukti iš bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartyje M. V. v. AB ,,Panevėžio keliai“ byloje Nr. 3K-3-176/2007 išaiškinta oficialaus privalomo pasiūlymo esmė ir paskirtis: privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t. y. 2/3 arba 3/4 balsų, priėmimą. Įstatymo leidėjo nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Ši priežastis, taip pat sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas gali nulemti akcijų nuvertėjimą. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.

Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Šiuo atveju kiekvienas smulkusis akcininkas turi teisę reikšti ieškinį teismui gindamas turimą subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Individuali akcininko teisė tiesiog sutampa ir su oficialaus privalomo instituto, kurio paskirtis - ginti smulkiųjų akcininkų teises, viešojo intereso gynimu. Ieškiniui dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, kuriuo ginama ieškovo subjektinė teisė, reikšti nėra kliūtis ta aplinkybė, kad ieškovas neįgaliotas kitų smulkiųjų akcininkų. Šis ieškinio reikalavimas neprieštarauja kitų smulkiųjų akcininkų interesams, priešingai, gina visų smulkiųjų akcininkų interesus. Ieškovo privataus intereso teisinės gynybos forma individualiu ieškiniu kartu apsaugo viešąjį interesą į visų smulkiųjų akcininkų interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis M. V. v. AB ,,Panevėžio keliai“ byloje Nr. 3K-3-176/2007).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų pasinaudoję įstatyme nustatyta alternatyva perleisti AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vertybinius popierius kitiems asmenims, kurie su atsakovais nebūtų laikomi kartu veikiančiais asmenimis Vertybinių popierių rinkos įstatymo prasme. Byloje pateikti sandoriai dėl atsakovų turimų vertybinių popierių perleidimo jų sutuoktiniams nedaro įtakos balsų skaičiavimui, nes Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuota, kad asmens turimais balsais yra laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi asmens sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Byloje nepateikta įrodymų, kad būtų sudarytos vedybų sutartys su jose įtraukta nurodyta sąlyga. Atsakovų kasacinio skundo argumentas, kad jie perleido AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijas AB ,,Panevėžio keliai“ įmonei, nedaro įtakos prievolei skelbti privalomą oficialų pasiūlymą, nes atsakovai yra kontroliuojantys AB ,,Panevėžio keliai“, dėl to visi šie asmenys laikomi kartu veikiančiais asmenimis pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Įstatyme įvardytam asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Atsakovams neįgyvendinus vienos iš alternatyvių pareigų, ieškovas, kaip smulkusis akcininkas, įgijo teisę reikalauti oficialaus pasiūlymo paskelbimo dėl likusių AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vertybinių popierių, suteikiančių teisę balsuoti, supirkimo (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas turi teisę reikalauti tik įpareigojimo pateikti oficialų pasiūlymą.

Dėl kito kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė, kada asmenys, veikdami savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgijo daugiau kaip 40 proc. AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijų, nes pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį tiems savarankiškai ar kartu veikiantiems asmenims, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną (t. y. 2002 m. balandžio 1-ąją) turėjo daugiau kaip 40 proc., tačiau ne daugiau kaip 50 proc. balsų atskaitingo emitento akcijų suteikiamų balsų, pareiga skelbti oficialų pasiūlymą atsiranda, jeigu jie įgyja daugiau kaip 50 proc. balsų, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pareiga įrodyti tokią aplinkybę teko atsakovams, nes šie turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieškinį (CPK 178 straipsnis). Atsakovai kasaciniame skunde negali remtis nurodytame argumente išdėstyta aplinkybe, kuri atsakovų neįrodyta ir byloje teismų nenustatyta, dėl to vertintina tik kaip prielaida (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis nagrinėjamoje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties privalomais išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas nutartyje, laikydamasis CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, nustatė bylos įrodymais patvirtintas aplinkybes ir neprivalėjo nustatyti tų aplinkybių, kurių buvimo šalys neįrodinėjo civiliniame procese leistinais įrodymais.

Bylos baigčiai ir kasacine tvarka peržiūrimos Panevėžio apygardos teismo nutarties teisėtumui nedaro įtakos atsakovų kasacinio skundo teiginys, kad vienas iš bendraatsakių (V. Š.) yra miręs ir dėl to pasikeitė kartu veikiančių asmenų grupė, kuriai tenka prievolė skelbti privalomą pasiūlymą. Į bylos nagrinėjimą yra įtraukti šio asmens procesinių teisių perėmėjai, paveldėję palikėjo turėtas akcinės bendrovės akcijas (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

Teisiškai nepagrįstas, dėl to atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nepakankamai motyvuota ir šia nutartimi priimtas sąlyginis teismo procesinis sprendimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo nutartyje pagal bylos įrodymus nustatytos aplinkybės ir pateiktas jų teisinis įvertinimas, nurodant įstatymus ir pateikiant teisinius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalis), dėl kurių nurodyta nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados priimtos remiantis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Priimta Panevėžio apygardos teismo nutartis negali būti vertinama kaip sąlyginis teismo procesinis sprendimas, nes nutarties rezoliucinėje dalyje be sąlygų ir išlygų nurodytas nedviprasmiškai suprantamas įpareigojimas išvardytiems atsakovams pateikti privalomą oficialų pasiūlymą.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas priimta nutartimi teisingai išsprendė ginčą, ši nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.