- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-60-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- V. L., UAB „Barveža“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 4-asis notarų biurui, A. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-60-212/2015
2015 m. sausio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-94-500-2014 pagal J. L. ieškinį atsakovams V. L., V. L., UAB „Barveža“ tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 4-asis notarų biurui, A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2010-04-02 Vilniaus rajono 4-ojo notarų biure ieškovės pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo ji už atsakovams V. L. ir V. L. už atsakovo UAB „Barveža“ suteikiamą paskolą įkeitė jai priklausantį turtą, t. y. 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog hipotekos lakštą pasirašė tam, jog atsakovas V. L. su žmona gautų paskolą, tačiau šis lakštas buvo pasirašytas dėl suklydimo, t. y. dėl to, kad ji dėl savo amžiaus nesuprato galimų pasekmių, jei paskolą gavę atsakovai jos negrąžins.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo UAB „Barveža“ ir trečiojo asmens A. P. naudai po 1 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 33,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovė 2010-04-02 Vilniaus rajono 4-ojo notarų biure pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo ji už atsakovams V. L. ir V. L. atsakovo UAB „Barveža“ suteikiamą paskolą įkeitė jai priklausantį turtą, t. y. 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovę ir atsakovą V. L. siejo artimos giminystės ryšiai, t. y. atsakovas yra ieškovės sūnus. Ieškovės J. L. 2010-04-02 rašytame patvirtinime, kuriame ji nurodo, kad sutinka, kad jai priklausantis butas ir žemės sklypas būtų įkeistas už V. L. ir V. L. skolą, nurodyta, kad ji žino, kad jiems nesumokėjus paskolos butas ir žemė bus parduoti ir ji turės išsikelti. Šios aplinkybės patvirtino, kad ieškovė pasirašydama ginčijamą sutartinės hipotekos lakštą suvokė jos sudaromo sandorio esmę. Jokių įrodymų, kad ginčijamą sandorį ji sudarė dėl suklydimo, ieškovė teismui nepateikė, o taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jos valia, sudarant ginčo sandorį, galėjo būti neteisingai išreikšta. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė pareiškė tik po to, kai atsakovai V. L. ir V. L. negrąžino paskolos, užtikrintos ieškovei priklausančio turto įkeitimu, dėl ko skolos išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovei priklausantį turtą. Tačiau sandorio sudarymas ieškovei nenaudingomis sąlygomis, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus. Kadangi byloje teismas nenustatė, kad ginčijamą sandorį sudarė dėl suklydimo, ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-10-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiu 2010-04-02 Vilniaus rajono 4-ojo notarų biure ieškovės su atsakovais V. L., V. L., UAB „Barveža“ pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą. Nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jai virš 80 metų, kad yra senatvės pensininkė, silpnos sveikatos, sunkiai orientuojasi aplinkoje, kartais sunkiai suvokia elementariausius kasdieninius dalykus, jau nekalbant apie visokių dokumentų pasirašymą ir pan. Pasirašant sutartinės hipotekos lakštą jai nei sūnus nei dar kas nors neišaiškino kas yra hipotekos lakštas, ką jis reiškia ir pan. 2010-04-02 rašytinį patvirtinimą apeliantei diktavo atsakovas V. L., ji jo esmės iki galo nesuprato, tačiau pasirašė nesuprasdama kokią atsakomybę prisiima. Teismas visiškai nevertino jos 4 klasių išsilavinimo, visą gyvenimą dirbo siuvėja, jokių įkeitimo sandorių gyvenime nėra sudarinėjusi. Atsakovai V. L. ir V. L. visiškai nedalyvavo teismo procese ir nedavė teismui jokių paaiškinimų. Atsakovas V. L. įkalbėjo apeliantę pasirašyti ant sutartinės hipotekos lakšto, nes norėjo gauti paskolą, juo kaip sūnumi visiškai pasitikėjo. Tikrosios sandorio šalys buvo atsakovai V. L. ir V. L.; jie gavo paskolą, todėl jų veiksmuose įžvelgtina apgaulė ir noras pasinaudoti apeliantės turtu finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Mano, jog būtinas atsakovų elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu. Teismas turėjo įvertinti ar apeliantė suprato sudaromo sandorio esmę ir padarinius, ir ar atsakovai nepasinaudojo jos senyvu amžiumi, menku išsilavinimu. Tokio vertinimo teismas neatliko, o tik konstatavo, kad apeliantė veikė sąmoningai ir suprato faktines ir teisines laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Barveža“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog hipoteka įkeistas turtas jau yra parduotas. Abejonių, kad ieškovė norėdama padėti sūnui plėtoti prekybos verslą ir visiškai suvokdama savo veiksmų esmę bei galimas neigiamas to pasekmes, nekilo ne tik hipotekos sandorį tvirtinusiai notarei, tačiau ir atsakovo vardu hipotekos lakštą sudariusiam atsakovo atstovui: sandorio metu ieškovė buvo visiškai adekvati, gerai suvokė savo veiksmus, jų pasekmes ir esmę, elgėsi ramiai ir užtikrintai; be to, sandorio sudarymo metu visas ieškovei gresiančias neigiamas veiksmų pasekmes jai ne kartą išaiškino ir pakartojo sandorį tvirtinusi notarė. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik ieškovės paaiškinimais dėl galimo suklydimo ar galimo kitų atsakovų nesąžiningų veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų, jog sudarydama ginčijamą sandorį iš tiesų galėjo tinkamai nesuvokti savo veiksmų esmės ir galimų neigiamų padarinių, t. y. nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad ieškovė sandorio sudarymo metu turėjo sveikatos ar kitų problemų, lemiančių jos neadekvatų elgesį, ar jai buvo grasinta, tyčia bandoma nuslėpti galimas sandorio sudarymo rizikas. Ieškovės amžius pats savaime negali lemti sandorio pripažinimo negaliojimo. Iš ieškinio bei apeliacinio skundo matyti, jog ieškovė yra susipažinusi ne tik su civilinėmis teisėmis, bet ir gerai išmano LAT praktiką ar net Tarptautinės teisės unifikavimo instituto civilinės teisės principus. Pažymi, jog skolos išieškojimas užsitęsė daugiau kaip 3 metus, buvo skundžiami visi antstolio veiksmai ir vėliau buvo pateiktas šis ieškinys, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Mano, jog teismas objektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamą sutartinės hipotekos lakštą ji pasirašė dėl suklydimo. Kadangi ieškovę ir atsakovą V. L. sieja giminystės ryšys, todėl manytina, jog ieškovė veikė sąmoningai ir suprato faktines ir teisines laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Tai patvirtina ir Vilniaus rajono notaro biuro pateikti įrodymai. Ieškovė pasirašydama ginčijamą sutartinės hipotekos lakštą suvokė jos sudaromo sandorio esmę. Jokių įrodymų, kad ginčijamą sandorį ji sudarė dėl suklydimo, ieškovė teismui nepateikė, o taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jos valia sudarant ginčo sandorį galėjo būti neteisingai išreikšta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad UAB „Barveža“ 2010-04-02 suteikė 39 800 Lt paskolą atsakovams V. L. ir V. L., kuris yra ieškovės sūnus. Atsakovė J. L., užtikrindama paskolos grąžinimą, 2010-04-02 įkeitė jai nuosavybės teisė priklausantį 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Suteiktos paskolos atsakovai negrąžino, todėl pradėtas skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Ieškovė ginčija 2010-04-02 sutarinės hipotekos lakštą CK 1. 90 straipsnio pagrindu, teigdama, kad suklydo, pasirašydama įkeitimo lakštą.
Įstatymas reglamentuoja, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog: buvo suklysta; suklydimas buvo esminis; buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-10 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-213/2013). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Be to, sprendžiant, ar asmuo suklydo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2012-11-26 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-518/2012, kt.).
Apeliantė teigia, kad teismas visiškai neįvertino jos amžiaus, menko išsilavinimo, silpnos sveikatos, dėl kurios sunkiai orientuojasi aplinkoje, kartais sunkiai suvokia elementariausius kasdienius dalykus. Sutikti su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo. Kaip žinia, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos silpną sveikatą, blogą orientavimąsi aplinkoje, išsilavinimą ir pan. Ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo atsakyti į klausimą apie ieškovės turimą išsilavinimą, nepatvirtino, jog ieškovė yra ligota, duomenų apie jos sveikatą neteikė ir neprašė teismo tokiu įrodymus išreikalauti.
Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.).
Apeliantė teigia, kad teismas turėjo įvertinti suklydimą ir protingumo aspektu, nes būdama apdairi ir atidi, nesudarytų tokio sandorio. Ieškovė neneigia, kad hipotekos lakšte yra jos parašas, kad 2010-04-02 raštą, kuriame teigia, jog žino, kad V. ir V. L. nesumokėjus paskolos butas ir žemė bus paduoti ir ji turės iš buto išsikelti (b.l. 30). Teiginys, kad šį tekstą padiktavo sūnus V. L., kuriuo, kaip teigia pati apeliantė, visiškai pasitikėjo, kad jo veiksmuose yra apgaulė, taip pat neparemtas jokiais įrodymais.
Atsakovai V. ir V. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevyko. Ieškovės atstovas neprašė pripažinti atsakovų dalyvavimą būtinu, neprašė išreikalauti papildomų įrodymų ir pan. (b. l. 49-50, 58-59), sutiko, kad bylą galima nagrinėti jiems nedalyvaujant. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas turėjo vertinti ar atsakovai nepasinaudojo jos amžiumi ir menku suvokimu apie sandorį. Kad apeliantė suprato sudaromo sandorio esmę įrodo jos pačios parašytas raštas, nes priešingų įrodymų nepateikta. Ieškovė į teismo posėdžius nevyko, paaiškinimų teismui nedavė, jos atstovas visų aplinkybių, kuriomis grindžia apeliacinį skundą, neatskleidė. Teismas negali įvertinti aplinkybių, kurios neparemtos jokiais įrodymais, todėl kolegijos nuomone, apeliantės argumentai atmestini, kaip deklaratyvūs.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.