Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-405/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
1-33-405/2013
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00220-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Nukentėjusysis
A. J., R. M.
Kaltinamasis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-405/2013Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00220-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; (S) 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorui Janui Paškevičiui (Jan Paškevič),nukentėjusiesiems A. J., R. M.,kaltinamojo gynėjui adv. padėjėjui Egidijui Vosyliui,vertėjoms Violetai Kazlienei, Valentinai Necvetnajai,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,kurioje

L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „Markučiai“, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M. pažeidė viešąją tvarką: 2012-05-20 apie 13 val. viešoje vietoje – miško masyve, esančiame VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“ Švenčionių girininkijos 393 kvartalo 77 sklype, prie Šilinių ežero Švenčionių r., matant pašaliniams asmenims, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - tyčia sudavė A. J. vieną kartą medine lazda į nosį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, tuo A. J. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiu sudavė R. M. du kartus į veidą, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. L. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Taip pat L. M. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą: darydamas minėtą nusikaltimą, nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tyčia sudavė A. J. vieną kartą medine lazda į nosį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, tuo nesunkiai sutrikdydamas pastarajam sveikatą. L. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis L. M. neprisipažino padaręs nusikaltimus, paaiškino, kad 2012-05-20 kartu su kaimynu J. M., savo sūnumi M., sūnaus broliu S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas) ir jo draugu, su E. S., V. Š. važiavo prie ežero. Važiavo kaimyno J. M. vairuojamu automobiliu. Nuvažiavus prie ežero, sustojo atokiau nuo jo, nes kelias buvo užstatytas automobiliu „VW Passat“. Jis su sūnumi nuėjo prie ežero ant liepto. Juos pasitiko nukentėjusysis A. J., jau iš tolo sakydamas, kad tai privati teritorija ir ant liepto jiems negalima būti. Nukentėjusysis, rankoje laikydamas pagalį, priėjo prie jų, pagaliu mojavo ir varė juos nuo liepto. Jis pabandė pagalį ištraukti iš nukentėjusiojo rankų, tuo metu nukentėjusysis jam du kartus sudavė pagaliu per ranką. Jis vis tik pagalį atėmė ir išmetė. Tuo metu valtimi plaukioję du vyriškiai sušuko, kad įstumtų juos į vandenį, tuo pačiu metu išgirdo šaukiant S. M., kuris klausė, kas čia vyksta. Tuomet nukentėjusysis A. J. pradėjo nuo jų bėgti ir bėgdamas pargriuvo ant liepto. Jis prasilenkė su S. M., kuris atbėgo prie jo su vaiku ir jų paklausė, kas atsitiko. Sūnui pasakius, kad dėdė norėjo mušti, nusivijo nukentėjusįjį, o jis su sūnumi liko ant liepto. Jis palaukė, kol ant kranto išlipo du valtimi plaukioję vyriškiai, nes norėjo pasižiūrėti, kas jie tokie. Vyriškiai išsitraukė pagalius ir nuėjo automobilių link. Jam su vaiku dar būnant prie ežero, toje pusėje, kurioje stovėjo automobiliai, išgirdo triukšmą, kažkas dužo. Nuo ežero prie automobilių jis nuėjo kartu su sūnumi, priekyje jų ėjo dviese iš kartu su juo atvažiavusios kompanijos, vienas iš jų tikriausiai buvo V. Š., o kito asmens neprisimena. Nuėjęs į automobilių stovėjimo vietą, matė nukentėjusįjį A. J., kito nukentėjusiojo nematė, taip pat matė, kad automobilio „VW Passat“ išmušti vieno ar dviejų langų stiklai. Jis su vaiku atsisėdo į J. M. automobilį ir jie išvažiavo. Jis nematė, kas sumušė nukentėjusiuosius, apie tai su kartu važiavusiais nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino kaltu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų A. J., R. M., liudytojų A. D., V. Š., P. D., R. V., J. M., E. S. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2012-05-20 kartu su nukentėjusiuoju R. M. ir A. D. nuvažiavo prie Šilinių ežero. Jis važiavo apžiūrėti mišką, o R. M. su A. D. važiavo kartu su juo, norėjo patikrinti valtį. Prie ežero neprivažiavo, nes buvo blogas kelias, todėl automobilį paliko ant kelio. Jis apžiūrėjo mišką ir, išėjęs į miško pakraštį, laukymėje sutiko kaltinamąjį su vaiku. Kaltinamasis jo klausė, ko jis čia vaikšto, jis paaiškino, kad tai jo tetos miškas. Prie jų priėjęs, kaip jam vėliau tapo žinoma, S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas), pasakė „ne šitas“ ir nuėjo. Jis (nukentėjusysis) atėjo prie savo automobilio, pamatė stovintį raudonos spalvos džipą, pakalbėjo su jo vairuotoju. Bekalbant atbėgo S. M. su dar vienu vaikinu. S. M. kumščiu sudavė jam porą kartų į galvos sritį. Po smūgių, norėdamas atsitraukti, jis žengė atgal ir suklupo, tada S. M. spardė jį kojomis. Iš kišenės iškrito jo mobiliojo telefono aparatas „Nokia“, kurį S. M. paėmė. Kai jis atsistojo, S. M. jau kirviu daužė jo automobilį. Po kurio laiko atėjo R. M. ir A. D., jie sakė, kad automobilio nekliudytų, tada S. M. mojavo prieš juos kirviu. Jis pats tuo metu stovėjo tarp savo automobilio ir džipo, pasisukęs į džipą, prie kurio stovėjo jo vairuotojas J. M.. Tuo metu už nugaros išgirdo klausiant „na, kaip tau?“, atsisukęs pamatė kaltinamąjį, kuris sudavė jam lazda į nosį. Kas vyko iš karto po smūgio, jis neprisimena. Prisimena, kad iš nosies tekėjo kraujas, todėl jis nuėjo prie vandens telkinio nusiprausti. Kai sugrįžo, džipo jau nebuvo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jie paaiškino, kas atsitiko. Jis buvo blaivus, po įvykio važiavo į policijos komisariatą ir davė paaiškinimus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis kaltinamąjį pirmą kartą sutiko laukymėje prie miško, prie ežero nuėjęs nebuvo, kaltinamajam pagaliu negrasino ir nuo liepto jo nevarė.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2012-05-20 kartu su A. J. bei A. D. nuvažiavo prie ežero. Automobilį paliko ant keliuko, A. J. nuėjo apžiūrėti miško, o jis su A. D. – prie ežero patikrinti valtį. Išpylę iš valties vandenį, nusprendė ja paplaukioti. Jiems plaukiojant, ant liepto atėjo du vyrai su gumine valtimi, valtį įkėlė į vandenį ir plaukė link jų. Valtyje buvęs šviesus vaikinas jiems papriekaištavo, kad jie tikrina jų tinklus, tada jis paklausė, kas jiems leido tinklus statyti. Jie susikivirčijo, vaikinas pasakė, kad išsiaiškins, kai išlipsim į krantą, sakė, kad sudegins automobilį. Kai jis su A. D. plaukė į kitą ežerą, matė, kaip pakrante bėgo šviesiaplaukis vaikinas. Jie su A. D. nuplaukė atgal, išlipo ant kranto. Ant liepto stovėjo kaltinamasis, jis jo paklausė, kaip žuvys, o kaltinamasis atsakė, kad jis ne žvejoja, o poilsiauja. Jis (nukentėjusysis) pasiėmė pagalį pasiremti, nes skauda kojas, ir kartu su A. D. nuėjo prie automobilio. Einant girdėjosi triukšmas toje vietoje, kurioje buvo paliktas jų automobilis. Nuėję pamatė, kad šviesiaplaukis vaikinas kirviu kapoja A. J. automobilį. Pamatęs jį, mojuodamas kirviu, vaikinas liepė jam klauptis ant kelių. Jam buvo baisu, bet kadangi skauda kojas, negalėjo pabėgti į mišką. Vienu momentu, kai A. J. kalbėjo su džipo vairuotoju, jis pamatė kaltinamąjį su metro ilgio pagaliu. Šviesiaplaukis vaikinas vis mojavo prieš jį kirviu, todėl jis žiūrėjo, kad jam nesuduotų. Smūgio, suduoto A. J., nematė, tik išgirdo, kaip A. J. pasakė „ai“ ir matė, kaip jis, susiėmęs už nosies, suklupo ant kelių, o kaltinamasis, pasakęs „šitam irgi reikia duot“, pribėgo prie jo ir du kartus ranka sudavė į veidą. Jis pasitraukė į mišką ir ten sėdėjo, kol išvažiavo džipas.

Netikėti nukentėjusiųjų A. J. ir R. M. parodymais nėra pagrindo, kadangi nukentėjusieji iš esmės vienodus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 10-11, 12-13, 14, 38, 39), ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusieji visą laiką vienodai aiškino įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 20-23, 40-44), nukentėjusysis A. J. iš esmės tokius pačius parodymus davė ir akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 99-102). Apklausiami po įvykio, nukentėjusieji iš karto nurodė asmenis, sudavusius jiems smūgius. Nukentėjusysis A. J., apklausiamas 2012-05-20 iš karto po įvykio (b.l. 10-11), nurodė, kad iš pradžių jam sudavė šviesiaplaukis vaikinas, nuo smūgio pargriuvus, šis vaikinas jį spardė. Paskui, jam jau atsistojus, atėjo apie 50 m. amžiaus vyras, kuris, priėjęs iš už nugaros, jam beržine lazda sudavė į nosį ir jis vėl pargriuvo. N. A. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (b.l. 18-19) atpažino kaltinamąjį L. M. kaip asmenį, 2012-05-20 sudavusį jam medine lazda smūgį į nosį. Nukentėjusysis R. M., apklausiamas 2012-05-20 (b.l. 38), nurodė, kad jam du smūgius kumščiu į veidą sudavė pagyvenęs, apie 50 m. amžiaus, vyriškis. Ir nors nukentėjusysis R. M. neatpažino kaltinamojo pagal nuotrauką (b.l. 45-46), jo parodymai apie kaltinamojo padarytą veiką atitinka nukentėjusiojo A. J. parodymus, kitas nustatytas byloje aplinkybes, tokius pačius parodymus jis davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nenurodė ir byloje negauta jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusieji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį.

Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtino liudytojas A. D., nurodęs, kad, plaukiodami valtimi ežere, jis ir nukentėjusysis R. M. susiginčijo su valtimi plaukiojančiu šviesiaplaukiu vaikinu. Jiems su R. M. nuėjus prie automobilio, šis vaikinas kirviu daužė nukentėjusiojo A. J. automobilį, mojavo kirviu prieš juos. Jis, iš automobilio paėmęs savo telefoną, pabėgo į mišką ir iškvietė policijos pareigūnus. Skambindamas matė nuo ežero su kažkuriuo vaikinu ateinantį kaltinamąjį, kuris nešėsi beržinę lazdą. Jis nematė, kaip buvo sumušti nukentėjusieji, apie tai iš nukentėjusiųjų sužinojo grįžęs prie automobilio - R. M. buvo suduoti smūgiai kumščiu ir kastuvu, o nukentėjusiajam A. J. pagaliu buvo sužalota nosis. Liudytojas savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 63-65).

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. D. ir R. V. paaiškino, kad visas aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 70-71, 72-73) apklausti liudytojais P. D. ir R. V., taip pat P. D. tarnybiniame pranešime (b.l. 9) nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiojo A. J. nosis buvo sužalota, jis paaiškino, kad nosį sužalojo vyresnio amžiaus vyriškis – sudavė į nosį beržine lazda, kitam nukentėjusiajam taip pat buvo suduoti smūgiai. Liudytojai nurodė, kad įvykio vietoje stovėjo apgadintas automobilis „VW Passat“, kurį, kaip paaiškino įvykio vietoje buvę asmenys, sudaužė jaunesnis vyriškis. Vėliau, apie 19.30 val., pagal pranešimą nuvyko į Stanislavavo k., kuriame nukentėjusieji asmenys parodė automobilį, kuriuo buvo atvykę juos sumušę asmenys. Tai buvo automobilis „Ford“, v. nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie J. M. namų. Taip pat buvo nustatytas kitas prie ežero buvęs asmuo – V. Š., tačiau abu minėti asmenys buvo neblaivūs ir dėl to nebuvo galimybės juos apklausti apie įvykį.

Nukentėjusiųjų, liudytojo A. D. parodymai patvirtinami 2012-09-10 Specialisto išvadoje Nr. G 1731/12(01) (b.l. 27-28) esančiais duomenimis. Iš Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. J. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, kad 2012-05-20. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, kuriuo galėjo būti medinė lazda.

Iš Policijos registruojamų įvykių registre esančių duomenų nustatyta, kad 2012-05-20 13.39 val. Švenčionių RPK užregistruotas įvykis pagal A. D. pranešimą. Registre nurodoma, kad atviroje vietovėje lauke, esančioje prie ežero Stanislavavo vs. Švenčionių r., kilo konfliktas. Kaip ir. nurodė liudytojas A. D., apie įvykį buvo pranešta iš karto, t.y. 13.47 val.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą (b.l. 4-7) nustatyta, kad įvykio vieta yra miške, esančiame Švenčionių r., vykstant nuo Švenčionių m. link Stanislavavo k., pravažiavus už Šilinės k. apie 1 km 250 m. Įvykio vietoje stovi sudaužytas automobilis „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo L. M. paaiškinimai, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, paneigti ne tik nukentėjusiųjų, liudytojo A. D. parodymais, bet ir liudytojais apklaustų kartu su kaltinamuoju vykusių prie ežero asmenų paaiškinimais. Kaltinamasis nurodė, kad, jam su vaiku atėjus nuo ežero prie automobilių, čia jau viskas buvo nurimę ir jie iš karto išvažiavo, tačiau liudytojas J. M. nurodė matęs, kaip kaltinamasis atbėgo iš miško dar nepasibaigus triukšmui. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklausiamas J. M. paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, jas nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 66-67, 69) patvirtino, kad kaltinamasis L. M. prie automobilių atbėgo dar nepasibaigus triukšmui. Liudytojas nurodė, kad nematė, kas vyko toliau, nes pasitraukė į mišką. Kai sugrįžo, visi jo pažįstami sėdėjo automobilyje ir jie išvažiavo. Prie automobilio „VW Passat“ tuo metu nieko nebuvo. Šio liudytojo parodymais paneigiami kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad, jam sugrįžus nuo ežero, dalis atvykusių su juo asmenų sėdėjo automobilyje, o dalis buvo prie automobilio, jam įsėdus į automobilį, jie išvažiavo.

Liudytoju apklausiamas V. Š. paaiškino, kad, jam su S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas) plaukiojant valtimi, tarp S. M. ir valtimi plaukiojusio nukentėjusiojo R. M. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis su S. M. apsižodžiavo. Vėliau S. M. išlipo į krantą, o jis dar paplaukiojo valtimi kartu su E. S.. Jis nuo ežero nuėjo kartu su E. S., kuris jam padėjo nešti pripučiamą valtį. Liudytojas paaiškino, kad visas aplinkybes prisiminė ir jas tiksliau nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 90-91) liudytoju apklausiamas V. Š. nurodė, kad, paplaukiojus valtimi su E. S., išlipant į krantą girdėjosi triukšmas toje pusėje, kur buvo palikti automobiliai. Kai jie su E. S. priėjo prie automobilių, kiti kartu su juo atvažiavę vyrai buvo prie džipo, o prie automobilio „VW Passat“ nieko nebuvo. Kaltinamojo sūnus sėdėjo automobilyje, jis buvo išsigandęs.

Iš minėto liudytojo parodymų nustatyta, kad jis ir E. S. nuo ežero prie automobilių atėjo paskutiniai, čia rado kitus kartu su juo atvažiavusius vyrus, kaltinamojo sūnus sėdėjo automobilyje, todėl daroma išvada, kad, skirtingai nei nurodo kaltinamasis, jis nuo ežero atėjo anksčiau nei liudytojas V. Š..

Liudytojas E. S. paaiškino, kad, būdamas ant liepto prie ežero, girdėjo tarp S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas) ir nukentėjusiojo, plaukiojusių valtimis, kilusį konfliktą. Vėliau S. M. išlipo iš valties, o jis įsėdo ir plaukiojo kartu su S. M. draugu V. Š.. Paplaukioję 10-15 min., toje pusėje, kur stovėjo automobiliai, išgirdo triukšmą, jis išlipo į krantą ir nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. Kai nubėgo, jau nieko nevyko. S. M. pasakė, kad sudaužė nukentėjusiojo automobilį. Valtį, kuria jie plaukiojo, vėliau atnešė V. Š.. Liudytojas paaiškino, kad gerai neatsimena, kada prie automobilių atėjo kaltinamasis, nurodė, kad galėjo ateiti kartu su V. Š., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 81) liudytojas nurodė, kad kaltinamasis L. M. prie automobilių nuėjo anksčiau nei jis ir V. Š..

Nepagrįsta ir kaltinamojo gynybinė pozicija, kad nukentėjusieji jį nurodo padariusiu sužalojimus tik dėl to, kad, mirus S. M., nebūtų asmens, iš kurio gautų žalos atlyginimą. Nukentėjusysis A. J., pranešdamas apie įvykį, iš karto nurodė, kad jį sumušė du jam nepažįstami vyrai (b.l. 1), abu nukentėjusieji, apklausiami iš karto po įvykio (b.l. 10-11, 38), nukentėjusysis A. J. ir apklausiamas vėliau – 2012-05-24 (b.l. 12-13), nurodė, kad lazda į nosį sudavė vyresnio amžiaus vyriškis, apibūdino jo išvaizdą, nurodė, kad jis buvo su mažu vaiku. Nukentėjusysis minėtus parodymus davė tuo metu, kai S. M. buvo gyvas ir nukentėjusysis negalėjo numanyti, kad pastarojo atžvilgiu baudžiamasis procesas nebus pradėtas, be to, nors kartu su kaltinamuoju ir S. M. buvo daugiau asmenų, nukentėjusieji nenurodė, kad sužalojimus ir žalą padarė ir kiti kartu buvę asmenys, todėl manyti, kad nukentėjusieji kaltinamąjį nurodė sudavusiu jiems smūgius tik siekdami pasipelnyti, nėra pagrindo.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis L. M., neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, suduodamas nukentėjusiajam A. J. smūgį lazdą į nosį ir nukentėjusiajam R. M. du smūgius kumščiu į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis veiką padarė viešoje vietoje – atviroje teritorijoje netoli ežero ir maždaug 250 m atstumu nuo kaimo, kaltinamojo viešoje vietoje vartojamą smurtą matė ir galėjo pamatyti pašaliniai asmenys, konfliktas kilo ne nukentėjusiųjų iniciatyva, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A. J. padarė kūno sužalojimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamajam L. M. pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis viešąją tvarką pažeidė ir nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą veikdamas bendrai su S. M. (mirusiu 2012-07-31, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas), pastarajam tyčia suduodant A. J. vieną kartą kumščiu į kaktos sritį, nuo ko nukentėjusiajam pargriuvus, įspiriant jam gulinčiam ne mažiau kaip du kartus į krūtinės sritį, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei tyčia kastuvo kotu suduodant nukentėjusiajam R. M. vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į nugarą, tuo nukentėjusiajam sukeliant fizinį skausmą ir padarant poodines kraujosruvas dešiniajame žąste, dilbyje, užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, bei S. M. kirviu sudaužant A. J. teisėtai valdomą automobilį „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nenustatyta, kad minėtą veiką, veikdamas bendrai su S. M., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas, padarė kaltinamasis L. M.. Nukentėjusieji A. J. ir R. M. nurodė, kad, jiems atėjus prie automobilio, kaltinamojo nebuvo, nukentėjusiojo A. J. automobilį kirviu kapojo S. M.. Kaltinamasis atėjo vėliau, kai automobilis jau buvo sudaužytas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. D., nurodęs, kad, jam pasitraukus į mišką pranešti policijai apie tai, kad niokojamas automobilis, matė link automobilių stovėjimo vietos einantį kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 57) liudytojas A. D. taip pat iš karto nurodė, kad automobilį kirviu daužė šviesiaplaukis vaikinas, šį vaikiną atpažino pagal nuotrauką (b.l. 59-60). Aplinkybę, kad kaltinamasis prie automobilių atėjo tada, kai automobilis „VW Passat“ jau buvo sudaužytas, patvirtino ir liudytojai V. Š., E. S., J. M.. Nustatyta, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo R. M. ir S. M., kuris jau konflikto metu pasakė, kad sudegins jų automobilį, kaltinamasis šiame konflikte nedalyvavo, nukentėjusiajam R. M. ir liudytojui A. D. išlipus į krantą, kaltinamasis buvo ant liepto, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis viešąją tvarką pažeidė ir nukentėjusiajam A. J. kūno sužalojimus padarė turėdamas vieningą tyčią su S. M., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas, kad tuo metu, kai S. M. sudaužė automobilį, kaltinamasis jau siekė pažeisti viešėją tvarką, todėl kaltinimo dalis dėl bendro veikimo ir bendros tyčios su S. M. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nepradėtas) iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ir manoma, kad yra pagrindas kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą paskirti laisvės apribojimo bausmę. Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, subendrinamos jas apimant.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 30), prašė iš kaltinamojo L. M. priteisti 1500 Lt dydžio žalos atlyginimą dėl automobilio sugadinimo, 200 Lt dydžio turtinės ir 2500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl nosies sužalojimo. Nurodė, kad dėl nosies lūžio jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nosis liko stipriai deformuota, trukdo kvėpuoti, pirko gydymo priemones – vaistus nuo skausmo, tvarsliavą, tepalus, nes nosies paviršius buvo nubrozdintas.

Nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 54) kaltinamajam dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl S. M. (jo atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą) ir kaltinamojo L. M. veikos jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą.

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais nesutiko. Nustatyta, kad nukentėjusiesiems dalis žalos padaryta dėl kaltinamojo veikos, todėl civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies. Nustatant neturtinės žalos, priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiesiems A. J. ir R. M., dydį, atsižvelgiama į LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytą neturtinės žalos sampratą bei šio straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat į padarytos žalos pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbinei veiklai. Nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiųjų, kaip asmenų, neliečiamybės teises, suduodamas smūgius pažemino kaip žmones, sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą, nukentėjusiajam A. J. padarė kūno sužalojimus. Dėl fizinės prievartos nukentėjusieji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nukentėjusysis A. J. dėl sužalojimų kentė skausmą, patyrė su tuo susijusius nepatogumus, išliko sužalojimo pasekmės – sunkiau kvėpuoti, dažniau serga peršalimo ligomis. Nustatant nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajam A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis R. M. patyrė fizinį skausmą, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo iš dalies darbingas, į tai, kad nukentėjusiesiems žala padaryta tyčiniais veiksmais, šiuo metu nukentėjusieji darbingi, taip pat į tai, kad nukentėjusysis R. M. nurodė, jog prašoma priteisti neturtinė žala jam padaryta kaltinamojo ir asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. J. priteisiamas 2500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam R. M. – 800 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dalyje dėl 200 Lt dydžio turtinės žalos, patirtos dėl nosies lūžio, atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo pirko vaistus nuo skausmo, tepalus, tvarsliavą. Nukentėjusysis nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau manoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kūno sužalojimas, nukentėjusysis turėjo gydymosi išlaidas, laikomos protingomis ir pagrįstomis 100 Lt dydžio išlaidos. Šio dydžio išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo.

Nenustatyta, kad kaltinamasis padarė turtinę žalą, atsiradusią dėl automobilio sugadinimo, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas.

Iš kaltinamojo L. M. priteisiamos 22,50 Lt dydžio proceso išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str., 303 – 305 str., 307 str.,

nusprendž i a:

L. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams,

pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti iš L. M. A. J. 100 (vieno šimto) Lt dydžio turtinės ir 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

R. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti iš L. M. R. M. 800 (vieno tūkstančio) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Išieškoti iš L. M. 22,50 (dvidešimt du Lt 50 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Lisauskienė