Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. V., Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio atstovei Tatjanai Kabajevai-Borodich, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio viršininko K. Š. 2009 01 08 nutarimu V. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1500lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 206² str. 1d. padarymą.

V. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis nuo 2003 09 20 iki 2008 12 16 savo namuose ( duomenys neskelbtini ), suteikė gyvenamąjį plotą neteisėtai Lietuvoje esančiai Ukrainos pilietei N. V..

V. V. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jis paaiškino, kad butas adresu ( duomenys neskelbtini ), jo įsigytas iš motinos N. V. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties papildoma sąlyga buvo ta, kad motina turi teisę būti šiame bute jos atvykimo į Lietuvą laikotarpiu. Suteikiant galimybę būti bute jai buvo išduotas laiptinės ir buto durų raktų komplektas. Buvimo bute periodiškumą ir trukmę motina nusistatinėjo pati. Pareiškėjas pabrėžė, kad su motina praktiškai nustojo bendrauti, ryšium su jos aplaidžių požiūriu į butą, o taip pat todėl, kad ji buvo įsilaužus į pareiškėjo kambarį tris kartus, vieno įsilaužimo metu motina pavogė šešis šimtus dešimt eurų. Po pinigų vagystės aš buvau iškvietęs policiją iškraustyti motiną, bet policininkai jokių veiksmų nesiėmė, kadangi nebuvo parašytas policijai pareiškimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis dirbo Maskvoje, į Lietuvą atvykdavo laisvu nuo darbo metu, o motina atsisakė pranešti bet kokią informaciją kaip apie savo atvykimų į Lietuvą datas, taip ir apie savo buvimo teisėtumą, jis neturėjo galimybės pranešti policijai apie galimą teisės pažeidimą.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2008 11 07 kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrį su prašymu patikrinti ar Ukrainos pilietė N.V., gimusi 1939 04 10 Baltarusijoje, išvyko iš Lietuvos. 2008 12 11 N. V. kviečiama atvyko į Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrį. Ji pateikė Ukrainos piliečio pasą, kuriame buvo Lietuvos Respublikos viza LR308648, galiojusi nuo 2002 09 19 iki 2003 09 19, būti Lietuvoje 90 dienų ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2008 10 09 sprendimą Nr. 20-12-SP3-1 dėl jos įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą per 15 dienų. N. V. paaiškino, kad neįvykdė įpareigojimo išvykti dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Lietuvoje gyvena pas sūnų V. V., gimusį 1975 02 20, adresu ( duomenys neskelbtini ). Atstovė mano, kad V. V., suteikęs gyvenamąjį plotą neteisėtai Lietuvoje esančiai užsienietei, įvykdė pažeidimą, numatytą LR ATPK 206² str. 1 d.

Nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

ATPK 206² str. 1d. numato administracinę atsakomybę už gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

V. V. kaltinamas tuo, jog jis nuo 2003 09 20 iki 2008 12 16 savo namuose ( duomenys neskelbtini ), suteikė gyvenamąjį plotą neteisėtai Lietuvoje esančiai Ukrainos pilietei, savo motinai N. V..

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad butas ( duomenys neskelbtini ), pagal 2003 01 18 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso pareiškėjui ir šį butą pareiškėjas įsigijo iš savo motinos N. V., kuri iki 2003 09 19 turėjo vizą būti Lietuvoje. Tokiu būdu, po 2003 09 23 suteikdamas gyvenamąjį plotą N. V. ( duomenys neskelbtini ), pareiškėjas galimai pažeidė ATPK 206² str. 1d.

ATPK 284 str. nurodyta, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išsiaiškinti ar asmuo kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame V. V. nėra akcentuota pažeidimą padariusio asmens kaltė, tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jis leido savo motinai gyventi ( duomenys neskelbtini ), po 2003 09 23, nors byloje nesurinkta duomenų, jog V. V. po 2003 09 23 buvo Lietuvoje, o pažymoje dėl baudos išieškojimo nurodyta, kad V. V. į Lietuvą atvyko 2008 09 30 ir išvyko 2008 10 18 (bl. 42).

Pažymėtina ir tai, kad kaltės neakcentavimas palieka kilusį neaiškumą, kokių konkrečių veiksmų šioje situacijoje turėjo imtis pareiškėjas, kad išvengtų kaltinimo pažeidus ATPK 206² str. 1d. Ši aplinkybė svarbi ta prasme, jog ETT yra konstatavęs, kad nepaisant trečiosios šalies piliečio neteisėtos padėties pagal nacionalinius imigracijos įstatymus priimant sprendimą dėl jo statuso valstybėje reikia atsižvelgti į šeimos gyvenimo gerbimą pagal EŽTK 8 straipsnį (žr. 2003 m. rugsėjo 23 d. ETT sprendimą A. (C?109/01, Rink. p. I?9607). Pripažintina, kad šį šeimos vientisumo kriterijų ETT palieka taikyti konkrečiu atveju nacionaliniam teismui. Ne kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o 1995 m. gruodžio 22 d. nutarime tas pats teismas nurodė, jog teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.

Tokiu būdu, Institucijos atstovė pati, savo iniciatyva, padarė išvadas dėl pareiškėjo kaltės, kuri ginčijamame nutarime nėra detalizuota ir išnagrinėjo administracinę bylą neapibrėžto kaltinimo ribose. Tačiau toks sprendimas žeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, todėl darytina išvada, kad Institucija neįvykdė pareigos nurodyti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę.

Kaltinimo abstraktumas, kaltės nedetalizavimas, esminis procesinės teisės pažeidimas, suponuojantis ginčijamo nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes teismas šių trūkumų savo iniciatyva ištaisyti negali. Tačiau grąžinus bylą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėtų būti nutraukta ATPK 250 str. 1d. 7 p. pagrindu, o esant tokiai situacijai, ginčijamas nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina ABTĮ 124 str. 1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.