- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-139-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- P. P.
- Atsakovas
- J. D.
- Advokatai
- Regina Kazlauskienė
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei P. P., jos atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovei J. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės P. P. ir atsakovės J. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. P. ieškinį atsakovei J. D. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12 000 Lt skolos, 2 925 Lt palūkanų ir 597,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 1999-09-23 buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė pasiskolino 12 000 Lt ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2000 m. sausio 1 d. notarų biure, tačiau skolos negrąžino iki šiol.
Atsakovė prašė skirti ieškovei baudą dėl aiškiai nepagrįsto ir nesąžiningo ieškinio pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovei pateikus teismui ieškovės rašytą raštą, jog ieškovė 12 000 Lt gavo, bei įvertinus ieškovės pasirašytas bei neginčytas 1999-06-23 notarinę paskolos sutartį, kuria buvo paskolinta 12000 Lt, 1999-10-14 prekybinės vietos įsirengimo sutartį, teismas nustatė, kad ieškovė paskolino 12000 Lt atsakovei, po to pasirašė „naminę“ sutartį, pagal kurią pinigų natūra įsipareigojo nereikalauti, jei bus perleistas paviljonas. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimą, kad ji 12 000 Lt sumokėjo ir pagal notarinę ir pagal „naminę“ sutartis bei sprendė, jog sutartis, kuria numatyta kam bus skirti 12 000 Lt (naminė) nėra paskolos sutartis, nes pinigų perdavimo momento atsakovei ieškovė neįrodė. Teismas nurodė, kad ieškovei 2000-04-25 atsakovė grąžino 12 000 Lt, kurie buvo skirti paviljono statybai ir tą pačią dieną įnešė į atsakovės individualios įmonės kasą už prekybos paviljono pirkimą. Ieškovės argumentą, kad paskola turėjo būti grąžinta notarinėje kontoroje, teismas laikė nepagrįstu, nes pinigų grąžinimas nesilaikant paskolos sutarties grąžinimo vietos, nepaneigia pačios prievolės įvykdymo. Ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už aiškiai nepagrįsto ir nesąžiningo ieškinio padavimą taip pat teismas atmetė, nes teismas neįžvelgė ieškovės tyčios ir nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą manydama, jog yra pažeistos jos teisės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Mano, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados pagrįstos prielaidomis, prieštarauja bylos aplinkybėms, materialinėms bei procesinėms teisės normoms. Nurodo, kad teismas neįvertino fakto, jog paskolos sutarties originalą turi kreditorius, o tai įrodo, kad paskola negrąžinta, taip pat teismas nenustatė, kad skolos grąžinimo prievolė yra pasibaigusi CK 6.123 – 6.128 straipsniuose numatytais pagrindais, todėl paskolos sutartis yra galiojanti. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – paskolos sutarties kopiją ir įrašus tos kopijos kitoje pusėje, nes visi nurodyti tekstai ir įrašai turėjo būti surašyti ieškovės ranka. Apeliantė teigia, jog teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, turėjo motyvuoti, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitus atmetė, tačiau to nepadarė ir pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus. Taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas pasisakydamas dėl prievolės įvykdymo vietos, nes vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas CK 177 straipsnio (1964 m. redakcija), CK 6.59 straipsnio nuostatos draudžia.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atsisakė skirti ieškovei baudą ir prašymą tenkinti, iš dalies pakeisti sprendimo motyvuojamąją dalį joje nurodant, kad ieškovei pagal 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutartį (registras RI-5792) už 16 952 Lt parduotos turgavietės „Marmantas“ prekybos paviljono 3E1 žp patalpos 1-2 (17,32 kv.m.) ir 1-3 (17,37 kv.m.). Mano, kad teismas, konstatavęs, jog ieškovės veiksmuose paduodant ieškinį, nėra tyčios, turėjo nustatyti ieškovės didelio neatsargumo požymius. Nurodo, jog šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir už tokius veiksmus teismas turėjo taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą atsakomybę – skirti baudą. Taip pat teigia, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovei papildomai atsakovės įmonei įmokėjus 4952 Lt, paviljonas buvo perduotas ieškovės nuosavybėn, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už perkamą patalpą ieškovė įmonei įmokėjo ne 4952 Lt, bet visą sumą – 16 952 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės J. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovės P. P. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl atsakovės J. D. apeliacinio skundo.
Atsakovė J. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį ir teismas už tokius veiksmus turėjo taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą atsakomybę. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės argumentacija ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo įgyvendinimo ir buvo įsitikinusi savo ieškinio reikalavimo teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovei kreiptis į teismą dėl jos pažeistos teisės gynimo suteikia CPK 5 straipsnis, o nenustačius ieškovės nesąžiningumo kreipiantis į teismą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.
Kitu apeliacinio skundo argumentu apeliantė prašė iš teismo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvą, kad ieškovei pagal 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutartį (registras RI-5792) už 16 952 Lt parduotos turgavietės „Marmantas“ prekybos paviljono 3E1 žp patalpos 1-2 (17,32 kv.m.) ir 1-3 (17,37 kv.m.). CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodytas apeliacinio skundo dalykas. Apeliacinio skundo dalykas turi atitikti vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo motyvo pašalinimas iš sprendimo negali būti apeliacinio skundo dalyku, todėl toks apeliantės prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl ieškovės P. P. apeliacinio skundo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1999 m. rugsėjo 23 d. ieškovė su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovės 12 000 Lt ir pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. sausio 1 d. Šalys sutarties 3 punkto sąlyga numatė, kad pinigai turi būti grąžinami Kauno 6-jame notarų biure. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovė paskolino atsakovei 12 000 Lt ir atsakovė pinigus grąžino. Atsakovė pinigus įnešė į įmonės kasą paviljono pirkimui. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus nagrinėjamoje civilinėje byloje bei duotus parodymus baudžiamojoje byloje, konstatavo, kad ieškovė paskolos grąžinimo fakto nenuginčijo. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su tokiomis teismo padarytomis išvadomis negali.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi prielaidomis, netinkamai įvertino įrodymus, sprendime nenurodė, kodėl vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų pakankamumo problema. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Be to, teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
Kaip jau buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovei paskolino 12 000 Lt ir paskolos grąžinimo terminas buvo nurodytas 2000 m. sausio 1 d. Šalių sudarytos sutarties sąlyga buvo numatyta paskolos grąžinimo vieta ir atsakovė pripažįsta, kad šios sutarties sąlygos nesilaikė. Nustatyta, kad šalių sudarytos paskolos originalą turi ieškovė, o joje nėra jokių įrašų apie skolos grąžinimą. Tai reiškia, kad kreditorius nėra skolininkui išdavęs jokių skolos dokumentų, kad prievolė įvykdyta tinkamai (CK 6. 123 straipsnio 2 dalis). Atsakovės pateiktas paskolos sutarties nuorašas ( t. 1, b.l. 98) ir kitoje nuorašo pusėje padaryti įrašai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės skolos grąžinimą ieškovei. Atsakovės aiškinimai dėl skolos grąžinimo aplinkybių gana neapibrėžti ir nenuoseklūs. Remiantis nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog faktai susiję su paskolos grąžinimu neegzistavo, negu egzistavo. Tokiu būdu, pripažintina, kad atsakovė skolos ieškovei negrąžino ir ją privalo grąžinti (CK 6. 873 straipsnis) bei pagal CK 6. 874 straipsnio 1 dalį sumokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės duotus paaiškinimus dėl skolos negrąžinimo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje, prieštaravimų tarp jų nenustatė. Ieškovės duoti parodymai baudžiamojoje byloje, kad jai žala nepadaryta ir, kad civilinio ieškinio ji nereikš bei kiti teiginiai, kuriuos sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, negali patvirtinti fakto, kad ginčo skolą atsakovė ieškovei grąžino. 2006 m. sausio 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadose nustatytos aplinkybės nėra turinčios reikšmės bylai faktinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija priimdama sprendimą jomis nesivadovauja.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apeliantės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Apylinkės teismas, padaręs nurodytus pažeidimus, netinkamai taikė ir materialinės teisės normas (CPK 339 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės P. P. apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovės J. D. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės P. P. ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės J. D. 12 000 Lt skolos ir 2 925 Lt palūkanų ieškovei P. P..
Iš atsakovės priteisti 597,75 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 43 Lt pašto išlaidų valstybei.
Iš atsakovės priteisti ieškovei 647,75 Lt turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų (200 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 447,75 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą).