Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-635-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-15
Bylos Nr.
2A-635-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Natalja Cikoto
Ieškovas
S. Š.
Atsakovas
I. K., V. K.
Advokatai
Jaunis Sventickas
Civilinė byla Nr. 2A-635/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. birželio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Renatai Vanagėlienei

dalyvaujant ieškovui S. Š.

ieškovo atstovui advokatui Jauniui Sventickui

atsakovei I. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovams I. K. ir V. K. dėl 15 000 Lt nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą atsakovams I. K. ir V. K. , prašydamas priteisti iš atsakovų jo naudai 15 000 Lt nuostolių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005-03-08 preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo iki 2005-05-01 pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį parduoti ieškovui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo šį sklypą nupirkti ir sumokėti 130 000 Lt. Abipusiu susitarimu sutartis buvo pratęsta iki 2005-05-16. Rengiant dokumentus, buvo kreiptasi į Nekilnojamojo turto registrą dėl pažymos pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti išdavimo, tačiau VĮ Registrų centro 2005-06-22 raštu Nr. S-17625 buvo atsisakyta išduoti šią pažymą, kadangi pagal LR Vyriausybės 1998-06-18 nutarimo Nr. 738 nuostatas, kai parduodamas žemės sklypas, įsigytas asmeniniam ūkiui, pirmumo teisę jį pirkti turi valstybė. Ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo leisti parduoti iš valstybės pirktą žemės sklypą, tačiau bylos nagrinėjimo metu sužinojęs, jog atsakovai ginčo sklypą 2006-01-30 žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. GŠ-727) pardavė kitam asmeniui, o 2006-05-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 1-1408) šis sklypas buvo perparduotas dar kartą, ieškinio atsisakė ir byla buvo nutraukta. Tiek prieš kreipiantis į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovui bendraujant su atsakovais šie neužsiminė apie ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar apie žemės pardavimą kitam asmeniui. Toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir būtent jie kalti dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, dėl ko jiems, vadovaujantis preliminarios sutarties 16 p., turėtų būti paskirta 15 000 Lt bauda, įpareigojant juos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas nurodė, jog iš kainos, už kurią atsakovai žemės sklypą pardavė trečiajam asmeniui, atėmus 2005-03-08 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą kainą, būtų gauti ieškovo patirti nuostoliai (190000 Lt – 130000 Lt = 60000 Lt). Ieškovas nurodė siekiąs, kad jam būtų atlyginti 2005-03-08 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 16 p. numatytų 15000 Lt netesybų dydžio nuostoliai.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-03-09 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš S. Š. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų I. K. ir 10 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų nuslėpę nuo ieškovo paaiškėjusią aplinkybę, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-06-18 nutarimu Nr. 738, sklypą, įsigytą asmeniniam ūkiui, pirmumo teisę pirkti turi valstybė. Todėl už sutarties 9.1.1 p. numatyto pardavėjo įsipareigojimo gauti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą sandoriui neįvykdymą nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovo naudai nuostolių atlyginimą. Atsakovai, o vėliau ir jų atsakovas advokatas M. G. kelis kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pažymos sandoriui sudaryti išdavimo, o apie kreipimosi rezultatus ieškovas žinojo. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovų įsipareigojimo, numatyto 9.1.1. p. nevykdymo, nėra atsakovų kaltės. Teismas sprendė, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių atsakovai negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu (sutarties 15 p.). Atsakovai tinkamai pranešė ieškovui apie iškilusias problemas ir darė viską, kad gautų pažymą pardavimui. Atsakovai dėjo pastangas, kad ieškovas neturėtų nuostolių ir realiai pasiūlė pirkti tame pačiame kaime atsakovei priklausantį kitą žemės sklypą. Esant pasibaigusiai rašytinei preliminariajai sutarčiai, ieškovas turėjo galimybę investuoti pinigus savo nuožiūra. Sutartis galiojo tik 2 mėnesius ir 18 dienų, dėl ko per tokį trumpą terminą didelių pakitimų rinkoje neįvyko. Atsakovai elgėsi sąžiningai iki metų pabaigos žadėdami ieškovui parduoti sklypą sutartomis sąlygomis ir tik po ieškovo spaudimo, t.y. neįvykus sandoriui, atsakovai tiek žodžiu, tiek raštu (2005-12-28 pareiškimas) pranešė ieškovui apie preliminarios sutarties nutraukimą ir pasiūlė ieškovui grąžinti visą jo pagal sutartį sumokėtą 15 000 Lt sumą, nors sutartis ir taip buvo pasibaigusi LR CK 6.165 str. 2 d. Nors ieškovas neigia gavęs jam per notarą siųstą pareiškimą adresu Bitininkų g. 2A-14, Vilniuje, tačiau būtent toks adresas nurodytas preliminarioje sutartyje ir apie adreso pakeitimus duomenų nėra. Teismas nustatė, jog pats S. Š. 2006-02-06 pas notarę R. V. parašė pareiškimą atsakovams, iš kurio turinio matyti, kad jis pripažino preliminarią sutartį esant pasibaigusią ir pareikalavo grąžinti avansą, baudą, nuostolius, viso sumoje 128 800 Lt. Bylos aplinkybės liudija, jog pats ieškovas nelaikė atsakovų kaltais dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, manydamas, kad VĮ Registrų centras ir Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė teisės normas, neišduodami pažymos, iki to laiko, kai sužinojo, jog atsakovai pardavė žemės sklypą kitiems asmenims. Teismas nustatė, kad atsakovai iš būsimo pirkėjo atstovo gavo kvalifikuotesnę teisinę konsultaciją – pasiūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti jų žemę už 130 000 Lt. Apskrities viršininko administracijai atsisakius pirkti šią žemę, VĮ Registrų centas turėjo teisę išduoti pažymą pardavimui. Teismas nurodė, jog tokios išeities atsakovai, neturėdami teisinio išsilavinimo, negalėjo žinoti. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokius jis nuostolius turėjo dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad pats ieškovas atsisakė pirkti atsakovų siūlomą kitą žemės sklypą bei 2005-04-27 nusipirko žemės sklypą iš kito asmens tame pačiame Lindiškių kaime.

Šalies argumentai

Ieškovas S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas neįvertino, kad atsakovai į Nekilnojamojo turto registrą dėl pažymos pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti išdavimo kreipėsi jau pasibaigus Preliminarios sutarties galiojimui, t.y. tik 2005-06-15. Ieškovas tuo metu šios aplinkybės neįvertino, nes tarp šalių buvo žodinis susitarimas siekti atsakovams priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nes ši sąvoka apima tas aplinkybes, kurios sudarant sutartį neegzistavo ir sutartį sudaranti šalis protingai negalėjo numatyti ar kontroliuoti jų atsiradimo. LR Vyriausybės 1998-06-18 nutarimo Nr. 738 nuostata, nustatanti valstybės pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemę preliminarios sutarties sudarymo metu jau galiojo. Dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, yra kalti atsakovai, nes nebuvo pakankamai apdairūs ir, kilus pirmoms kliūtims išduodant pažymą sandoriui sudaryti, neįsitikino, kad nėra daugiau kliūčių, sudarė preliminarią sutartį su ieškovu. Atsakovai sutarties 9.1.1. p. pagrindu prisiėmė pareigą gauti pažymą sandoriui sudaryti neįsitikinę, ar galės šią pareigą įvykdyti, ir, remiantis preliminarios sutarties 10 p., garantavo, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių šios sutarties negalima būtų įvykdyti. Tai, jog pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti skirtam terminui šalys ir toliau siekė gauti iš VĮ „Registrų centras“ leidimą sandoriui sudaryti, įrodo, kad tarp šalių toliau tęsėsi ikisutartiniai santykiai ir šalys toliau ketino sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui ieškovas galėjo investuoti savo pinigus kitur ir taip išvengti nuostolių, nes nors preliminarioji sutartis ir buvo pasibaigusi, ieškovas tikėjo, kad ji tebegalioja, ieškovas buvo sumokėjęs atsakovams 15 000 Lt, kuriuos bijojo prarasti, ir norėjo įsigyti būtent tą žemės sklypą, dėl kurio buvo sudaryta preliminari sutartis. Atsakovų ieškovui pasiūlytas įsigyti alternatyvus žemės sklypas buvo nepatrauklus, neatitiko ieškovo lūkesčių ir ieškovui buvo pasiūlytas tik 2005 m. gruodžio pabaigoje. Nurodo, jog preliminari sutartis tarp šalių buvo nutraukta ne 2005 m. gruodžio pabaigoje, bet pardavus sklypą trečiajam asmeniu. Tai patvirtina ir atsakovės I. K. pranešimas advokatui M. G. dėl 2005-07-18 atstovavimo sutarties nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad 2005-12-28 pareiškime Vilniaus miesto 15-ajam notaro biurui nurodyto turinio pareiškiamas dėl preliminarios sutarties nutraukimo buvo persiųstas ieškovui. Tik gavę ieškovo per notarą siųstą 2006-02-06 pranešimą, kuriuo atsakovai raginami imtis aktyvesnių veiksmų ir kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti žemės sklypą gavimo, atsakovai grąžino ieškovo pagal preliminarią sutartį įmokėtus pinigus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie atsakovų nuostatos ikisutartiniuose santykiuose pasikeitimą. Teismas nenurodė, kodėl prioritetą suteikė 2005-12-28 per Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarę G. Š. siųstam pareiškimui, apie kurio įteikimą ieškovui nėra duomenų. Tai, jog ieškovas 2006-02-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl leidimo sudaryti sandorį išdavimo, nors žemės jau buvo parduota kitiems asmenims, įrodo jos jis nežinojo apie atsakovų pozicijos pasikeitimą. Teismo išvada, jog atsakovai iš kito būsimo pirkėjo atstovo gavo kvalifikuotesnę teisinę pagalbą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad valstybė atsisakė pirkti žemės sklypą už atsakovų pasiūlytą kainą. Apeliantas nesutinka, jog nebuvo pateikta įrodymų dėl atsakovų kaltės ir nuostolių dydžio. Atsakovai kalti, nes nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3d.), t.y. pasirašė preliminarią sutartį neišsiaiškinę, kad negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Be to, atsakovai pažeidė sąžiningumo principą (LR CK 1.5 str., 6.163 str.). Apeliantas nurodo patyręs nuostolių, nes nusipirkęs ginčo žemės sklypą ketino jį parduoti ir tokiu būdu gauti pajamų. Nuostolius įrodo ir tai, kad ginčo žemės sklypas tretiesiems asmenims 2006-01-30 sutartimi Nr. GŠ-727 buvo parduotas už 190 000 Lt sumą, t.y. 60 000 Lt daugiau, nei nurodyta ginčo šalių preliminariojoje sutartyje. Todėl nesąžiningos šalies gauta nauda yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Tarp kaltų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys, nes buvo sudaromas įspūdis, kad žemė bus parduota, ieškovas neinvestavo pinigų kitur, o vėliau žemė gerokai pabrango ir dėl to jis negavo pajamų. Teismas pažeidė įrodymų rinkimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 179 str., nes nepagrįstai savo iniciatyva rinko įrodymus: posėdžio metu skambino į Vilniaus m. 26-ajam notarų biurą, savo iniciatyva reikalavo duomenų iš minėto biuro, apklausė notarės R. V. atstovą M. K. .

Atsiliepimas

Atsakovai I. K. ir V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta preliminariojoje sutartyje numatytu terminu (šioje byloje – iki 2005-05-16). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (LR CK 6.165 str. 5 d.); šios prievolės pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja. Preliminariosios sutarties įvykdymas yra užtikrinamas kaltos šalies turtine atsakomybe, kuriai taikomos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: turi būti nustatytas nuostolių dydis, neteisėti šalies veiksmai (nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, šalies kaltė (LR CK 6.165 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju 2005-05-16 suėjus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, šalys nebuvo jos sudariusios. Tai, jog šalys ir po pagrindinės sutarties sudarymo pradinės datos praleidimo tęsė santykius dėl pagrindinės sutarties sudarymo, žodžiu susitardamos dėl termino pratęsimo pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesąlygojo ikisutartinių santykių pratęsimo. Sutarčių sudarymą reglamentuojančių teisės normų prasme naujo termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nustatymas, yra sutarties nuostatos, numatančios pagrindinės sutarties sudarymo laiką, pakeitimas. Preliminariosios sutarties pakeitimui arba papildymui taikomi tokie pat formos ir turinio (sąlygų) reikalavimai kaip preliminariajai sutarčiai, o žodinis susitarimas neatitinka nurodytų reikalavimų (LR CK 6.192 str. 4 d., 6.223 str. 1 d.). Kadangi preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, tai susitarti dėl jos sąlygų keitimo šalys taip pat galėjo tik raštu (LR CK 6.165 str. 2 d.). Formos reikalavimo nesilaikymas preliminarią sutartį daro negaliojančią. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šalių ikisutartiniai santykiai dėl pagrindinės sutarties sudarymo pasibaigė 2005-05-16.

Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Nustatant, ar nagrinėjamu atveju atsakovai yra kalti dėl to, kad preliminarioje sutartyje nustatytu terminu buvo nesudaryta pagrindinė sutartis, turi būti vertinami atsakovų veiksmai iki preliminarios sutarties pabaigos, t.y. iki 2005-05-16. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nebuvo gauta VĮ Registų centro pažyma apie nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sandoriui sudaryti. Pagal 2005-03-08 preliminariąją sutartį būtent pardavėjas įsipareigojo gauti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale pažymą sandoriui sudaryti (9.1.1. p.). Byloje nustatyta, jog I. K. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale prašymą išduoti pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sandoriui sudaryti pateikė tik 2005-06-15, t.y. pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti (b.l. 47-48, 97-98). Vilniaus filialas 2005-06-22 raštu Nr. S-17625 informavo I. K. , jog minėtą žemės sklypą pirmumo teisę pirkti turi valstybės ir pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre išdavimą atidėjo (b.l.7). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog atsakovai nesiėmė jokių veiksmų minėtai pažymai gauti iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, nors preliminari sutartis šią pareigą buvo įtvirtinusi jiems kaip pardavėjams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent atsakovai yra kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovai yra kalti, nes atsižvelgiant į prievolės esmę jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3d.). Todėl ieškovas S. Š. , turi teisę į nuostolių atlyginimą.

Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtus nuostolius grindžia ne tiesiogine žala, t.y. ne derybų išlaidomis, bet prarasta konkrečios galimybės pinigine verte. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios. Tai, ar ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir į tai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nagrinėjamu atveju dėl preliminarios sutarties nevykdymo atsiradusių nuostolių dydį ieškovas grindė patirtais nuostoliais, tai yra negautomis pajamomis už ketintą įsigyti turtą dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje. Akivaizdu, jog žemės kainų padidėjimas rinkoje nepriklausė nuo šalių valios, žemės sklypo kaina išaugo ne dėl subjektyvių atsakovės veiksmų, kuriais ji pažeidė savo įsipareigojimus parduoti žemę, o dėl objektyvių rinkos pokyčių, už kuriuos šalys preliminarioje sutartyje atsakomybės neprisiėmė. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis konkretaus šio turto vertės padidėjimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priežastinio ryšio tarp negautų pajamų dėl turto kainų rinkoje padidėjimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat pagal civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ir neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Todėl nagrinėjamu atveju kainų rinkoje padidėjimu grindžiamų nuostolių susidarymas yra neįrodytas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas kaip būsimas pirkėjas sumokėjo atsakovams 15000 Lt avansą. Kadangi pagrindinė sutartis iki 2005-05-16 sudaryta nebuvo, atsakovams, vadovaujantis Sutarties 16 p., atsirado pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą 15000 Lt avansą. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovai I. K. ir V. K. 2006-02-13 pervedė į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biuro depozitinę sąskaitą 16000 Lt, iš kurių 15000 Lt S. Š. turėjo būti grąžinta kaip avansas, o 1000 Lt – kaip palūkanos už gautus pinigus ir kitos su preliminaria sutartimi turėtos išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovai praleido prievolės grąžinti ieškovo jiems sumokėtą avansą įvykdymo terminą. Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Palūkanos atlieka dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensacinę. Atlikdamos kompensacinę funkciją palūkanos yra skirtos apsaugoti kreditoriaus (nagrinėjamu atveju – ieškovo) interesus ir laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patyrė nuostolių, susidariusių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas S. Š. , grįsdamas prašomų priteisti iš atsakovų nuostolių dydį, turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad atsakovai neteisėtai naudojosi jo pinigais, laiku jų negrąžindami, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų turėtų būti priteistos penkių procentų metinės palūkanos nuo 15000 Lt sumos, skaičiuojamos nuo 2005-05-17 iki 2006-02-20, kai ieškovas, atvykęs į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą sužinojo apie avanso jo naudai į notarų biuro depozitinę sąskaitą pervedimą ir įgijo realią galimybę jį susigrąžinti (b.l.86-87). Kadangi atsakovai nepagrįstai negrąžino ieškovo sumokėto 15000 Lt avanso beveik devynis mėnesius, ieškovo minimalius nuostolius sudarytų 562,5 Lt (15000 Lt x 0,05 : 12 mėn. x 9 mėn.). Kadangi, kaip matyti iš atsakovų 2006-02-13 pareiškimo ir 2006-02-21 liudijimo, ieškovui kartu su avansu buvo pervesta ir 1000 Lt palūkanų už gautus pinigus ir kitos su preliminaria sutartimi turėtos išlaidos (b.l.91-92), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui atsakovų sumokėta 1000 Lt suma padengė ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovų nepagrįsto naudojimosi ieškovui priklausančiais pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nustatydamas termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos teisines pasekmes, nepagrįstai vertindamas šalių veiksmus pasibaigus preliminariai sutarčiai, nustatant dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltą šalį. Todėl ieškovo S. Š. ieškinys atmestinas kitais motyvais, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimo rezoliucinę dalį paliekant nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Natalja CikotoRasa Gudžiūnienė