Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1417-862/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.4., 2.6.3.5.; 2.6.5.2.1.; 2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovui A. J., atsakovei I. B., atsakovės I. B. atstovui advokatui Leonidui Ignatovui, išvadą duodančios institucijos atstovei Birutei Kraponienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovams I. B. ir A. M., ir atsakovės I. B. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2015-08-14 kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį, kurį, patikslinęs 2015-12-16, prašo nuginčyti atsakovo A. M. tėvystę ir panaikinti M. B. gimimo liudijime esančius duomenis apie vaiko tėvą A. M., nustatyti, kad M. B. tėvas yra ieškovas A. J., suteikti nepilnamečiui vaikui pavardę (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui periodinį 100 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: leisti ieškovui matytis su vaiku kiekvieną sekmadienį po 3 valandas. Nurodė, kad jis yra M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Paaiškino, kad vaiko tėvu vaiko dokumentuose buvo įrašytas atsakovas A. M., kadangi nuo atsakovų santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų. Paaiškino, kad su atsakove gyveno ir vedė bendra buitį nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2015 metų kovo mėnesio. Sužinojęs, kad atsakovė laukiasi, pasiūlė jai sudaryti santuoką, tačiau atsakovė atsisakė. Su atsakove buvo gimdymo namuose, rūpinosi tik gimusiu sūnumi. Atsakovė 2015 metų spalio mėnesį paliko ieškovo namus, neleidžia matytis su vaiku, nenurodė atsakovui savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso. Nuo spalio mėnesio vaiką matė vieną kartą, atsitiktinai kitame mieste. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad skyriumi gyvena nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Atsakovei jį palikus vieną kartą buvo nuvykęs į atsakovės motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šalių nesutarimai kildavo dėl ieškovo finansinės padėties, nes jo pajamos buvo apie 440 EUR. Vaikas sirgo, todėl jautėsi pinigų stygius. Nurodė, kad žino, jog vaikas alergiškas laktozei. Gyvendamas kartu su atsakove ir vaiku, mažyliu rūpinosi: keitė sauskelnes, žaisdavo, eidavo pasivaikščioti. Taip pat nurodė, kad dėl darbo pobūdžio kiekvieną mėnesį vykdavo į 3-7 dienų komandiruotes. Paaiškino, kad šiuo metu dirba UAB „BNB Group“, jo pajamos – 430 EUR, gyvena vienas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Mano, kad vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 150 EUR. Patvirtino, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio išlaikymo vaikui neteikia. Pasėdyje nurodė, kad labai nori bendrauti su vaiku, juo rūpintis. Mielai bendrautų su vaiku savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, nori bendrauti ir darbo dienomis. Paaiškino, kad jo darbo laikas pirmadieniais – penktadieniais yra nuo 8 valandos iki 17 valandos. Norėtų su vaiku praleisti savo atostogas. Galvoja, kad vaikas turi turėti tėvo pavardę, sutinka apmokėti dokumentų keitimą. Paaiškino, kad nuo vaikystės turi sveikatos problemų, vaistų nebevartoja. Yra baigęs teisę socialinių mokslų kolegijoje, taip pat lankęs įvairius mokymus, kur įgijo įvairių specialybių žinių.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nuginčyti atsakovo A. M. tėvystė, nustatyti, kad M. B. tėvas yra ieškovas A. J.. Palikti nepilanmečiui pavardę (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui 180 EUR dydžio periodinį išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo 2000 EUR išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-09-08 iki 2015-08-14, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: ieškovas su sūnumi matosi kas antrą sekmadienį po 2 valandas abiem tėvams dalyvaujant. Susitikimas vyksta neutralioje teritorijoje, prieš tai suderinus susitikimo laiką ir konkrečią vietą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nurodė, kad ieškovas yra vaiko biologinis tėvas. Nesutinka, kad būtų pakeista vaiko pavardė, nes dokumentų keitimas sudarytų nemažai papildomų išlaidų ir sukeltų atsakovei tam tikrų nepatogumų. Paaiškino, kad ieškovo siūlomas 100 EUR periodinio išlaikymo dydis yra nepakankamas nepilnamečiui išlaikyti. Teismo posėdyje paaiškino, kad nesutiko sudaryti santuokos, nes ieškovas smurtavo. Paliko ieškovo gyvenamąją vietą 2015-03-23, nes ieškovas konflikto metu ją išstūmė į laiptinę. Paaiškino, kad prieš tai ieškovo smurtą patyrė 2015 metų vasario mėnesį. Paaiškino, kad ieškovą sutiko Mažeikiuose, kur laikinai buvo pas draugę, leido ieškovui bendrauti su vaiku, kai su juo susitiko. Su ieškovu daugiau nebuvo susitikusi ir nebendravo iki 2015-06-02. Paaiškino, kad gimus vaikui negyveno pas ieškovą, nes jam priklausančiame bute vyko remontas. Ji su gimusiu sūnumi gyveno motinai priklausančiame bute, esančiame Mindaugo gatvėje, kur ieškovas lankydavosi. Kartu su ieškovu jo bute gyveno viso 1-2 savaites, vėliau patikslino, kad ieškovo bute su vaiku gyveno nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2015-03-23. Paaiškino, kad šalys 2015 metų birželio mėnesį vėl pradėjo bendrauti, tačiau 2015 metų liepos mėnesį vėl susipyko. Paaiškino, jog dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo nesikreipė, nes ieškovas jai buvo sakęs, kad turi sveikatos problemų, jam reikalingas gydymas. Paaiškino, kad vaikas nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio lankys darželį. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro specialus mišinys, nes vaikui tebėra alergija laktozei, reikalingi vaistai nuo alergijos, vitaminai specialus maistas, reikia pirkti sauskelnes, kitas higienos priemones, sezoninę aprangą ir avalynę. Vaikas auga, todėl nuolat reikia pirkti ir kasdienius drabužius. Vaiko išlaidas sudaro ir išlaidos vaiko laisvalaikiui, ugdymui, žaislams. Paaiškino, kad ji yra veterinarijos gydytoja. Planuoja nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio grįžti į darbą. Tikisi gauti 400 EUR dydžio darbo užmokestį, planuoja dirbti vieną savaitę darbo dienomis nuo 8 iki 16 valandos, kitą - nuo 12 iki 20 valandos. Nedarbo dienos bus kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Mano, jog tam, kad ieškovas su vaiku bendrautų vienas reikalingas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Atsakovas A. M. su ieškiniu ir priešieškiniu dalyje dėl jo tėvystės nuginčijimo sutiko. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka, sudaryta 2012-08-18, buvo nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1225-604/2013. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo su atsakove bendravo viena kartą telefonu, kai ji laukėsi ir pranešė atsakovui, kad ji vaiko tėvu įrašys jį, nes su biologiniu vaiko tėvu yra susipykusi. Pripažįsta, kad jis nėra atsakovei gimusio vaiko tėvas.

Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo palaikė. Nurodė, kad keisti vaiko pavardės nėra būtina, nes vaikas gimė asmenims, kurie nebuvo sudarę santuokos, tėvų pavardės yra skirtingos, todėl yra pagrindo sutikti su atsakovės nuomone, kad vaikui suteikus ieškovo pavardę, vaiko motinai, su kuria vaikas gyvena, kils nepatogumų. Palaiko atsakovės poziciją, kad ieškovas vaikui turi teikti 180 EUR dydžio periodinį išlaikymą. Mano, kad atsakovei turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis turėtų būti nustatytas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos dydžiu. Siūlė nustatyti 3 mėnesių ieškovo ir nepilnamečio vaiko pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kuriam pasibaigus sudaryti galimybę ieškovui vienam bendrauti su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais bei kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Nurodė, kad ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi visas savo atostogas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas A. M., motina – I. B. (b.l.75).

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, arba nepraėjus daugiau kaip trim šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, tėvystės pripažinimą, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Tarp ieškovo ir atsakovų nėra ginčo, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko M. B. biologinis tėvas, todėl šioje byloje DNR ekspertizė nebuvo skirta. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažįsta, kad atsakovas A. M. nėra nepilnamečio tėvas, o M. B. nėra jo sūnus, teismas tenkina reikalavimus nuginčyti šio asmens tėvystė nepilnamečiui vaikui M. B. (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis).

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas - nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Ieškovas A. J. neabejoja, kad jis yra nepilnamečio vaiko M. B. tėvas. Šiuo neabejoja ir vaiko motina – atsakovė, todėl yra pagrindas ir be ekspertizės išvados konstatuoti, jog ieškovas yra nepilnamečio vaiko M. B. tėvas (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip paaiškėjo teismo posėdyje, šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su atsakove. Ieškovas iki 2015-03-23 sūnumi rūpinosi, atvykdamas į atsakovės gyvenamąją vietą, šalys kartu gyveno nuo 2015 metų sausio iki 2015 metų kovo pabaigos. Ieškovas pripažino, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio su sūnumi matėsi tik vieną kartą, išlaikymo jam neteikė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Byloje esantis 2015-10-19 buities tyrimo aktas neleidžia daryti išvados, kad atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečiui, juo nesirūpina, neprižiūri, todėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovė taip pat prašo nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Procesiniuose dokumentuose šalių pateiktos bendravimo tvarkos skirtingos, leidžiančios daryti išvadą, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė mano, kad tam, kad ieškovas galėtų maksimaliai bendrauti su mažamečiu sūnumi, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija, juo labiau, kad ieškovas savo bendravimo tvarkoje, išdėstytoje ieškinyje, su sūnumi pageidavo bendrauti tik sekmadieniais po 3 valandas. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jis su vaiku pageidauja bendrauti ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, atostogų metu. Paaiškino, kad sugebės pasirūpinti vaiku. Atsakovė patvirtino, jog ieškovui ir nepilnamečiui šalių vaikui atstačius emocinius ryšius, jis sugebės rūpintis vaiku, ji tam netrukdys. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko motina nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio kas antrą savaitgalį dirbs, šalys bendravimo laiką savaitgaliais turi suderinti tai, kad tėvas su vaiku bendrautų tais savaitgaliais, kada mama dirba.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina tokia ieškovo ir skyrium gyvenančio nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka (CK 3.170, 3.175 straipsniai):

I. Pereinamasis laikotarpis:

1. Pirmąjį ir antrąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną sekmadienį. Ieškovas į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10 valandą. Ieškovo ir sūnaus bendravimas trunka ne mažiau kaip tris valandas. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Bendravimo vieta – tėvo ir motinos sutarta vieta.

2. Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir kas antrą sekmadienį. Ieškovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 18 valandą. Ieškovo ir sūnaus bendravimas trunka iki 20 valandos. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Bendravimo vieta – tėvo ir motinos sutarta vieta. Ieškovas kas antrą sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10 valandą pasiimti sūnaus ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 15 valandą. Atsakovė ieškovo ir sūnaus bendravime sekmadieniais nedalyvauja.

3. Penktąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Ieškovas antradienį ir ketvirtadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 18 valandą. Ieškovo ir sūnaus bendravimas trunka iki 20 val. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Bendravimo vieta – šalių sutarta vieta. Ieškovas kas antrą šeštadienį ir sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10 valandą pasiimti sūnaus ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekmadienį 17 valandą. Atsakovė ieškovo ir sūnaus bendravime šeštadienį ir sekmadienį nedalyvauja.

4. Ieškovui neatvykus pasiimti nepilnamečio sūnaus šios tvarkos 1, 2 ir 3 punktuose nustatytu laiku, ieškovas praranda teisę atitinkamai pagal bendravimo tvarkos 1, 2 ir 3 punktus atitinkamą dieną (savaitgalį) pasiimti nepilnametį sūnų, laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku. Šios dienos ieškovui nekompensuojamos.

II. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui:

5. Ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 valandą pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 valandą grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą.

6. Ieškovas gali bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis, pasibaigus ugdymo procesui darželyje ar mokykloje. Šiuo atveju, ieškovas sūnaus pasiėmimo, grąžinimo laiką bei vietą turi suderinti su atsakove ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomos susitikimo dienos. Šalims nesusitarus, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, sūnų pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir 20 valandą grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

7. Ieškovui neatvykus pasiimti nepilnamečio sūnaus šios tvarkos 5 ir 6 punktuose nustatytu laiku, ieškovas praranda teisę pagal bendravimo tvarkos 5 ir 6 punktą atitinkamą dieną (savaitgalį) pasiimti nepilnametį sūnų, laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku. Šios dienos ieškovui nekompensuojamos.

8. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi vasaros laikotarpiu gali bendrauti 4 savaites. Šalys ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos turi suderinti savo vasaros atostogų laiką taip, kad šalių atostogų laikotarpiai nepersidengtų. Šalims nesutarus dėl vasaros atostogų laikotarpių, su nepilnamečiu sūnumi neporinių metų liepos mėnesį atostogauja ieškovas, rugpjūčio mėnesį – atsakovė, porinių metų liepos mėnesį su nepilnamete dukra atostogauja atsakovė, rugpjūčio mėnesį – ieškovas. Šalių kasmetinių vasaros atostogų laiku šios tvarkos 5 ir 6 punktai netaikomi. Atostogų laikotarpis neįtakoja nusistovėjusio bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais eiliškumo skaičiavimo tvarkos.

9. Ieškovui nepasinaudojus tvarkos 8 punkte nustatyta teise (pareiga) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi vasaros atostogų metu, laikytina, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku. Su sūnumi nepraleistas atostogų laikas ieškovui nekompensuojamas.

10. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik dėl objektyvių aplinkybių arba šalių bendru susitarimu.

Atsakovei išaiškintina, kad ji privalo skatinti sūnaus norą bendrauti su tėvu ir negali veikti taip, kad ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimui būtų sudaromos kliūtis, kadangi vaiko interesas yra bendrauti su abiem savo tėvais, būti jų abiejų ugdomam ir globojamam. Atsakovei taip pat išaiškintina, kad trukdymas nepilnamečio vaiko ir jo tėvo bendravimui, gali sudaryti pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.

Vaiko pavardės suteikimą reglamentuoja CK 3.167 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-10-29 įsakymu Nr. 1R-415, nustatytais pagrindais ir tvarka. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra susiformavęs, todėl vaiko pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiškumo, išsaugotų su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis) pagrįstu laikytinas ieškovo reikalavimas pakeisti vaiko pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (CK 3.167 str. 1 ir 2 dalys) ir tenkintinas. Šio sprendimo pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga turi pakeisti atitinkamus civilinės metrikacijos duomenis.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (b.l. 12), kad atsakovė šiuo metu nedirba. Atsakovė patvirtino, kad grįžti į darbą planuoja 2016 metų rugsėjo mėnesį, kai šalių nepilnametis sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos dirbant VšĮ „Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinikoje“ buvo apie 1200 Lt, panašų darbo užmokestį ji tikisi gauti ir pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pajamas sudaro motinystės pašalpa 229,45 EUR (b.l 16, 72). Vaiką išlaikyti atsakovei padeda tik motina, kuriai nuosavybės teise priklausančiame bute atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena (b.l.54-55). Atsakovės vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 27, 29).

Ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra 435 EUR, tai patvirtina ir byloje esančios Sodros pažymos (b.l.10). Ieškovo vardu 2015-09-16 nebuvo registruota nekilnojamojo turto (b.l. 26). Ieškovas gyvena jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l. 97).

Atsakovė, augindama mažametį sūnų, didesnių pajamų neturi galimybės gauti dėl objektyvios priežasties. Ieškovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad sūnaus poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, ar tada, kai jis to norės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti didesnes pajamas ir užtikrinti augančio vaiko poreikius.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nėra pagrindo abejoti atsakovės prašomu priteisti iš ieškovo išlaikymo sūnui dydžiu, kadangi augančiam vaikui nuolat reikalingi didesni drabužiai ir avalynė, priemonės vaiko ugdymui ir lavinimui. Ieškovui yra žinoma, kad vaikas yra alergiškas laktozei. Jam taip pat yra žinoma, kad ši vaiko liga sąlygoja didesnes išlaidas vaiko maitinimui bei reikalauja papildomų išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš jo nepilnamečiui sūnui 100 EUR periodinį išlaikymą netenkinamas ir iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisiamas atsakovės prašomo dydžio, t.y. 180 EUR, periodinis išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su atsakove gyvena šalių nepilnametis vaikas, atsakovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.

Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).<...> Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš ieškovo 2000 EUR išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014-09-08 iki 2015-08-14. Šalių paaiškinimai dėl vaiko priežiūros, rūpinimosi juo, šalių ir jų vaiko gyvenamosios vietos yra prieštaringi. Ieškovas teigė, kad jis rūpinosi vaiku nuo jo gimimo, o išlaikymo neteikia nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Todėl byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų nustatyti, ar išlaikymas vaikui buvo teiktas, ar visiškai neteiktas, nėra pagrindo iš ieškovo priteisti atsakovei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2015 metų balandžio mėnesio. Kadangi ieškovas nuo vaiko gimimo žinojo, kad atsakovei gimęs vaikas yra jo sūnus, aiškino, kad vaiku nuo gimimo iki 2015 metų balandžio mėnesio rūpinosi, pripažino, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė, yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2015-04-01 iki 2015-08-14, t.y, 810 EUR (4,5x180).

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo162 EUR žyminį mokestį.

Atsakovė Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-10-15 sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Šis sprendimas neatleidžia atsakovės nuo ieškovo patirtų bylinėjimo išlaidų jam atlyginimo.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ieškovas už reikalavimus nuginčyti ir nustatyti tėvystę sumokėjo po 41 EUR žyminio mokesčio, šiuos reikalavimus patenkinus, ieškovui iš abiejų atsakovų priteistina po 41 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė priešieškiniu taip pat yra pareiškusi reikalavimus nuginčyti ir nustatyti tėvystę. Tapačių reikalavimų ieškinio reikalavimams išdėstymas priešieškinyje vertintinas kaip atsikirtimas į ieškinio reikalavimus, juos pripažįstant, todėl nėra tikslinga didinti bylinėjimosi kaštus, paskirstant bylinėjimosi išlaidas šalims už šiuos reikalavimus. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Šis šalių prašymas patenkintas, tačiau nenustatyta nei ieškovo, nei atsakovės siūlyta bendravimo tvarka. Esant tokiai situacijai, kai ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl to paties dalyko yra iš esmės patenkinti, nėra pagrindo iš atsakovės ieškovui bei iš ieškovo valstybei priteisti žyminių mokesčių už reikalavimus nustatyti ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Atsakovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą yra patenkintas, todėl iš ieškovo valstybei priteistinas 41 EUR žyminis mokestis. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, iš atsakovės ieškovui priteistinas 41 EUR žyminis mokestis. Šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisus periodinį180 EUR dydžio išlaikymą, vietoj jo prašyto 100 EUR periodinio išlaikymo dydžio, iš ieškovo valstybei priteistinas 28,80 EUR žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 3 EUR didesnį žyminį mokestį, nei už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, iš ieškovo priteistinas 28,80 EUR žyminis mokestis mažintinas 3 EUR suma, valstybei iš ieškovo priteisiant 25,80 EUR žyminį mokestį. Iš dalies patenkinus atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš ieškovo valstybei priteistina 24,30 EUR žyminio mokesčio suma. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, išnagrinėjus bylą patenkinta apie 70 procentų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, o tai reiškia, kad esminiam ginčui esant tik tarp ieškovo ir atsakovės, kitos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovei paskirstomos lygiomis dalimis. Valstybė patyrė 5,48 EUR išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, todėl iš ieškovo valstybei priteistini ir 2,74 EUR už procesinių dokumentų įteikimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė atstovavimo išlaidas. Už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 110,01 EUR išlaidas. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos taip pat skirstytinos tik tarp ieškovo ir atsakovės, iš ieškovo valstybei priteistina 55 EUR suma. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, CPK 93 straipsnio 2 dalis 96 straipsnio 1-3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 392, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo duomenis dalyje, kur jo tėvu įrašytas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad ieškovas A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvų įrašyti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove I. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

I. Pereinamasis laikotarpis:

1. Pirmąjį ir antrąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną sekmadienį. Ieškovas į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10 valandą. Ieškovo ir sūnaus bendravimas trunka ne mažiau kaip tris valandas. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Bendravimo vieta – tėvo ir motinos sutarta vieta.

2. Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir kas antrą sekmadienį. Ieškovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 18 valandą. Ieškovo ir sūnaus bendravimas trunka iki 20 valandos. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Bendravimo vieta – tėvo ir motinos sutarta vieta. Ieškovas kas antrą sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10 valandą pasiimti sūnaus ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 15 valandą. Atsakovė ieškovo ir sūnaus bendravime sekmadieniais nedalyvauja.

3. Penktąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Ieškovas antradienį ir ketvirtadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 18 valandą. Ieškovo ir sūnaus bendravimas trunka iki 20 val. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Bendravimo vieta – šalių sutarta vieta. Ieškovas kas antrą šeštadienį ir sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10 valandą pasiimti sūnaus ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekmadienį 17 valandą. Atsakovė ieškovo ir sūnaus bendravime šeštadienį ir sekmadienį nedalyvauja.

4. Ieškovui neatvykus pasiimti nepilnamečio sūnaus šios tvarkos 1, 2 ir 3 punktuose nustatytu laiku, ieškovas praranda teisę atitinkamai pagal bendravimo tvarkos 1, 2 ir 3 punktus atitinkamą dieną (savaitgalį) pasiimti nepilnametį sūnų, laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku. Šios dienos ieškovui nekompensuojamos.

II. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui:

5. Ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 valandą pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 valandą grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą.

6. Ieškovas gali bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis, pasibaigus ugdymo procesui darželyje ar mokykloje. Šiuo atveju, ieškovas sūnaus pasiėmimo, grąžinimo laiką bei vietą turi suderinti su atsakove ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomos susitikimo dienos. Šalims nesusitarus, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, sūnų pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir 20 valandą grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.

7. Ieškovui neatvykus pasiimti nepilnamečio sūnaus šios tvarkos 5 ir 6 punktuose nustatytu laiku, ieškovas praranda teisę pagal bendravimo tvarkos 5 ir 6 punktą atitinkamą dieną (savaitgalį) pasiimti nepilnametį sūnų, laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku. Šios dienos ieškovui nekompensuojamos.

8. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi vasaros laikotarpiu gali bendrauti 4 savaites. Šalys ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos turi suderinti savo vasaros atostogų laiką taip, kad šalių atostogų laikotarpiai nepersidengtų. Šalims nesutarus dėl vasaros atostogų laikotarpių, su nepilnamečiu sūnumi neporinių metų liepos mėnesį atostogauja ieškovas, rugpjūčio mėnesį – atsakovė, porinių metų liepos mėnesį su nepilnamete dukra atostogauja atsakovė, rugpjūčio mėnesį – ieškovas. Šalių kasmetinių vasaros atostogų laiku šios tvarkos 5 ir 6 punktai netaikomi. Atostogų laikotarpis neįtakoja nusistovėjusio bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais eiliškumo skaičiavimo tvarkos.

9. Ieškovui nepasinaudojus tvarkos 8 punkte nustatyta teise (pareiga) bendrauti su nepilnamečiu sūnumi vasaros atostogų metu, laikytina, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku. Su sūnumi nepraleistas atostogų laikas ieškovui nekompensuojamas.

10. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik dėl objektyvių aplinkybių arba šalių bendru susitarimu.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 180 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 810 EUR (aštuonis šimtus dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi nuo 2015-04-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-14).

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 82 EUR (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93,84 EUR (devyniasdešimt tris eurus ir 84 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55 EUR (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank", įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė