Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-64-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-29
Bylos Nr.
1A-251-64-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
Kaltinamasis
N.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-64/2009

Teisėja Astra Karpytė Procesinio sprendimo kategorijos1.1.3.2.; 1.1.4.4.4.; 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.1.; 2.1.7.; 2.3.6.4.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,išteisintajai N. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., nes ji nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kolegija išklausiusi pranešimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2006 m. gegužės mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išaiškindama S. K. (dabartinė pavardė H.), kad pastaroji tariamai įsidarbinusi VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos centre“ galėtų iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą bei taip palenkė S. K. (dabartinė pavardė H.) sukčiauti, ko pasekoje S. K. (dabartinė pavardė H.) 2006-05-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jai (N. P.) padedant susitarė su laikinai einančia VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos centras“ direktorės pareigas B. B. bei motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavimui sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 30a su VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos centras“, esančia (duomenys neskelbtini), žinodama, kad jokio darbo šioje įstaigoje nedirbs, atlyginimo negaus, po ko, B. B., 2006-05-30, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikus pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu S. K. (dabartinė pavardė H.) priėmimą į darbą, taip apgaule savo (S. K. (dabartinė pavardė H.)) naudai iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą bei nuo 2006-06-15 iki 2007-08-30 įgijo VSDFV biudžeto lėšų bendroje sumoje už 8265,51 Lt.

Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2006-05-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, su S. K. (dabartinė pavardė H.) atvykusi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žinodama, kad S. K. (dabartinė pavardė H.) jokio darbo nedirbs, atlyginimo negaus bei turėdama tikslą, jog S. K. (dabartinė pavardė H.) gautų motinystės ir motinystes (tėvystės) pašalpą, globos centras“ direktore pareigas B. B. sudaryti fiktyvią darbo sutartį Nr. 30a su S. K. (dabartinė pavardė H.), ko pasekoje S. K. (dabartinė pavardė H.) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavimui sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 30a su VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos centras“, esančia (duomenys neskelbtini), žinodama, kad jokio darbo šioje įstaigoje nedirbs, atlyginimo negaus, po ko, B. B., 2006-05-30, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikus pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu S. K. (dabartinė pavardė H.) priėmimą į darbą, taip padėjo apgaule S. K. (dabartinė pavardė H.) naudai iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą bei nuo 2006-06-15 iki 2007-08-30 įgyti VSDFV biudžeto lėšų bendroje sumoje už 8265,51 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2009-05-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl N. P. išteisinimo pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti N. P. kalta, padarius nusikalstamus, numatytus LR baudžiamojo kodekso: pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d. ir paskirti 5 MGL (625 Lt) dydžio baudą, pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir paskirti 6 MGL (750 Lt) dydžio baudą, pritaikius LR BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės bei galutinę bausmę paskirti 10 MGL (1250Lt) dydžio baudą. Nurodo, kad N. P. išteisinta neteisėtai ir nepagrįstai, nes teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių apie N. P. padarytus nusikaltimus (LR BPK 329 str. 2 p.). Teigia, kad N. P. kaltę patvirtina nuteistosios B. B., kurios atžvilgiu 2008-03-06 yra priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas dėl padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., 223 str. 1 d., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog 2006 metų gegužės mėnesio viduryje pas ją atėjusi N. P. pasakė, kad pas ją gyvenančią S. H. atleido iš darbo ir ji neturi iš ko gyventi, be to, S. H. jai yra skolinga 600 Lt, todėl suinteresuota atgauti savo pinigus, paprašė įdarbinti S. H. VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos centras“, taip pat žinojo, kad S. H. nebus mokamas atlyginimas, kadangi ji pasakė, jog darbo globos centre nėra; 2006-05-30 prašoma N. P. VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės globos centras“ direktorės vardu surašė pranešimą forma SODRAI apie apdraustojo S. K. (dabartinė pavardė H.) valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pateikė šį pranešimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui. Taip pat nuteistoji S. H., kurios atžvilgiu 2008-03-07 priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas dėl padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., nors teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, bet ikiteisminio tyrimo metu tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-257-07, kurioje 2008-03-07 priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, tiesiogiai parodė, kad ruošėsi gimdyti ir išėjo iš savo ankstesnės darbovietės, buvo skolinga 400 Lt N., kuri sužinojusi, jog ji (S. H.) laukiasi, pasiūlė jai tariamai įsidarbinti per kažkokią jos pažįstamą moterį, dabar žino kaip B. B., bei gauti iš Sodros pašalpą, jai pritarus, N. su B. B. susitarė ir N. jai pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas B. B.; 2006 m. balandžio mėnesio pabaigoje arba gegužės mėnesio pradžioje, jau būdama 5 mėnesius nėščia, nuvažiavo pas B. B., kuri pasakė, kad ją fiktyviai įdarbins globos centre socialine darbuotoja, kuriame nedirbo, darbo užmokesčio negavo. Po to, ji 400 Lt, kuriuos reikėjo už ją sumokėti Sodrai, nunešė B. B. ir atsidėkodama už įdarbinimą padavė dėžutę saldainių ir kažkokio alkoholinio gėrimo butelį; jei 2005-2006 metais nebūtų pažinusi buto šeimininkės N., nebūtų sugalvojusi kaip apgaule iš VSDFV įgyti jai faktiškai nepriklausiusių pašalpų, nes tą mintį jai pasiūlė N., kuri ir suderino visus reikalus su B. B., už pagalbą N. nieko nemokėjo, tik padėkojo. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų B. B., S. H. parodymus kaip duotus apklausiant jas liudytojomis ir akistatos metu, nes LR BPK nenumato nuteistojo procesinės padėties apklausiant kitoje baudžiamojoje byloje, todėl jų apklausos įforminimas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo būti kitoks kaip apklausa liudytojomis, be to, nuteistosios B. B., S. H. nebuvo verčiamos duoti parodymus prieš save ir negalėjo duoti parodymų prieš save, kadangi apie savo padarytus nusikaltimus davė parodymus kaip įtariamosios, kuriais vadovavosi Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas baudžiamuosius įsakymus, ir apklausiamos liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje B. B., S. H. patvirtino anksčiau duotus kaip įtariamųjų parodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 27 d. nutartyje Nr. 2K-856/2006 pasisakė, kad nuteistojo apklausimas liudytoju įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą yra LR BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, bet šis pažeidimas nėra esminis ir teismui nekliudo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo nuosprendžio, taigi, ir šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų B. B., S. H. apklausimas liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu neturėjo teismui sukliudyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos įrodymus ir priimti teisingą nuosprendį. Nepagrįstas teismo motyvas, kad abejuose teismų baudžiamuosiuose įsakymuose nėra nurodyta, kad nusikalstamas veikas padaryti B. B., S. H. padėjo ir sukurstė padaryti N. P., nes tokių nurodymų, jog nusikalstamas veikas padaryti B. B., S. H. padėjo ir sukurstė padaryti N. P. negalėjo būti, kadangi nuteistoji B. B. savo parodymuose apie padarytus nusikaltimus visai nenurodė. N. P., nuteistoji S. H. savo parodymuose apie padarytą nusikaltimą įvardino kaip nepažįstamą moterį, tuo tarpu nusikaltimus padariusi N. P. buvo nustatyta tik šioje baudžiamojoje byloje. Be to, nuteistosios S. H. atžvilgiu 2008-03-07 priimtame Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad nuteistoji S. H., darydama nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., veikė susitarusi su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris nustatytas šioje baudžiamojoje byloje kaip N. P.. Iš 2008-03-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuris pagal LR BPK 29 str. 2 d. laikomas nuosprendžiu, matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.3 punkto nuostata, jog nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar ne­nuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomo­joje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta", o kai nežinomi, - „su nenustatytu asmeniu" ir pa­našiai. Taip pat teigia, kad teismo motyvas, jog kaip matyti iš kaltinamosios N. P. ir nuteistosios B. B. parodymų, tarp jų yra susiklostę priešiški santykiai, B. B. yra suinteresuota, jog N. P. būtų nuteista, todėl jos teisme duotais parodymais vadovautis nėra pagrindo, tačiau teismas nepateikė įtikinamų argumentų, kuo nuteistajai B. B. naudingas N. P. nuteisimas, neįvertino tų aplinkybių, kad jų tarpusavio priešiški santykiai susiklostė po nusikaltimų padarymo ir ne dėl nusikaltimų padarymo, o dėl prasidėjusių civilinių teisinių ginčų, be to, nuteistoji B. B., būdama suinteresuota, jog N. P. būtų nuteista tai galėjo padaryti duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-256-07, bet to nepadarė. Teismas nepagrįstai neatmetė liudytojo N. H. parodymų, nes jis, kaip nuteistosios S. H. vyras, palaikydamas teisminio nagrinėjimo metu pakeistus nuteistosios S. H. parodymus bei kaip buvęs N. P. nuomininkas negalėjo duoti objektyvius parodymus N. P. atžvilgiu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti apeliacinį skundą, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 3 p.).

Dėl kaltės pagal LR BK 182 str. 1 d.

Šioje baudžiamojoje byloje N. P. buvo kaltinama sukursčius ir padėjus sukčiauti, pasisavinant VSDVF (duomenys neskelbtini) skyriaus pinigus, išmokėtus S. H. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. N. P. buvo pareikštas kaltinimas, jog ji sukurstė S. H. sukčiauti, tačiau pagal teismų praktiką, kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Kurstymo būdai daugiausia priklauso nuo kurstytojo ir kurstomojo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl yra patys įvairiausi: įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t.t. Taigi, kurstyti visada, net ir užmaskuota forma, galima tik aktyviais veiksmais. Kartu kurstytojo veiksmai neturi užgniaužti kurstomojo valios, jie privalo tik sukelti sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nenustatė, jog N. P. veikė kaip kurstytoja sukčiaujant.

Viso baudžiamojo proceso metu N. P. tvirtino, jog ji nepasiūlė S. H. fiktyviai įsidarbinti ir neprašė B. B. S. H. fiktyviai įdarbinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog N. P. parodymus patvirtina S. H. ir jos sutuoktinio N. H. parodymai, jog jie kaip ir N. P. suprato, jog S. H. bus įdarbinta oficialiai. Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog prokuroras N. P. kaltę grindžia vien tik B. B. parodymais bei S. H. parodymais, kuomet S. H. buvo apklausta kitoje byloje įtariamąja ir 2008-05-21 liudytojos apklausos protokolu. Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje B. B. tvirtina, kad N. P. įkalbinėjo pastarąją fiktyviai įdarbinti, nes siekė iš S. H. gauti pinigus už buto nuomą, tačiau B. B. atžvilgiu priimtame teismo baudžiamajame įsakyme būtų buvusi paminėta N. P. pavardė. Priešingai, B. B. įvardinta, jog minėtą S. H. įvykdytą nusikaltimą be B. B. pagalbos būtų neįmanoma padaryti. Apklausta įtariamąja S. H. parodė, jog ją su B. B. suvedė viena nepažįstama moteris, o apklausiama šioje byloje liudytoja, tą moterį vardino, nors vėlesnėse apklausose parodė, kad N. P. ją tik supažindino su B. B., tačiau neužsiminė apie fiktyvų įdarbinimą. Jei S. H., B. B. ir pačios N. P. parodymų nevertinti, nes juos galima nuginčyti nesutarimais tarp B. B. ir N. P., turtiniais santykiais tarp N. P. ir S. H., byloje lieka N. H. parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu ir sutampa su parodymais, duotais teisme. Pastebėtina, jog parodymus N. H. ikiteisminio tyrimo metu davė 2008-10-29, t.y. iki S. H. pakeičiant parodymus, tad nepagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad šis liudytojas palaikė pakeistus S. H. parodymus bei dėl to yra pagrindas suabejoti šio liudytojo parodymais. Priešingai, byloje nustatyta, kad S. H. papildomai buvo apklausta tik 2008-12-09, t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams po N. H. apklausos, kas leido teismui daryti išvadą, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo N. H. parodymais, nes tokius pat parodymus jis davė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, liudytojo N. H. parodymus laiko nuosekliais ir patikimais.

Be to, pastebėtina, kad tarp liudytojų B. B. bei S. H., kurių atžvilgiu yra priimti baudžiamieji įsakymai, parodymų yra prieštaravimų dėl S. H. apsilankymų pas B. B.. Iš pradžių S. H. nurodė, jog N. P. viską buvo suderinusi su B. B. ir ji tik vieną kartą buvo pas B. B., nors vėlesnių apklausų metu patikslino, jog susitikimų su B. B. buvo kelis kartus – pirmą kartą kaip N. P. ją su vyru N. H. supažindino su B. B., kitus kartus ėjusi viena pati pas B. B. pasirašyti dokumentų, kuomet ir buvo pasakyta dėl fiktyvaus įdarbinimo bei atlyginimo už fiktyvų įdarbinimą. Liudytoja apklausta B. B. parodė, kad N. P. ne mažiau trijų kartų buvo atėjusi pas ją prašyti fiktyviai įdarbinti S. H., o akistatos su N. P. metu teigė, kad 2-3 kartus N. P. buvo atvedusi S. H.. Liudytojas N. H. visų apklausų metu tvirtino, jog dalyvavo viename susitikime su B. B. ir šio pokalbio metu, N. P. paklausė, ar B. B. negalėtų įdarbinti S. H., į ką B. B. atsakė teigiamai. Ši aplinkybė sutampa su N. P. parodymais. Minėto visų asmenų susitikimo neneigia nei vienas, tad teismas šią aplinkybę laiko teisinga, dėl ko neturi pagrindo netikėti, jog tik B. B. susitikus asmeniškai su S. H. ir buvo pasiūlyta įdarbinti pastarąją fiktyviai. Taigi, nėra nustatyta, jog N. P. aktyviais veiksmais – įtikinėjimais, prašymais, kokiais nors pažadais, papirkimu, grasinimais, apgaule, piktnaudžiavimu būtų sukursčiusi S. H. sukčiauti.

Taip pat iš šios baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminis tyrimas nenustatyto asmens atžvilgiu buvo išskirtas iš baudžiamosios bylos, kurioje S. H. atžvilgiu 2008-03-07 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Iš 2008-01-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus vyresniojo tyrėjo G. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog pravestomis operatyvinėmis priemonėmis asmuo, tarpininkavęs sudarant fiktyvią darbo sutartį tarp S. H. ir B. B., nenustatytas. N. P., kaip asmuo, tarpininkavęs sudarant minėtą fiktyvią darbo sutartį, buvo paminėta tik 2008-04-30 B. B., kaip liudytojos, apklausos metu, t.y. po to, kai B. B. atžvilgiu jau buvo priimtas bei įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo B. B. buvo pripažinta kalta ir nubausta. Įvertinant tai, kad tarp B. B. ir N. P. yra turtinių nesutarimų, teismas daro išvadą, kad B. B. parodymai nėra patikimi, nes liudytoja siekia suinteresuotumo byloje, kad N. P. būtų nuteista.

Teismas pažymi, jog tai, kad N. P. supažindino S. H. su B. B., ko pasekoje abi buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo VSDVF lėšomis, iš šių nusikalstamų veiksmų jokios materialinės naudos negavo, priešingai nei S. H. ar B. B.. Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra nustatyta bei įrodyta N. P. subjektyvinė tyčia padaryti sukčiavimą, dėl ko N. P. pagrįstai išteisinta pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., dėl padėjimo sukčiauti, kolegija nustatė, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes pagal teismų praktiką padėjėju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimų, nurodymų; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus. Taigi, padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką, tuo padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikai bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Padėjimas padaryti nusikalstamą veiką kaip ir kurstymas padaromi tik aktyviais veiksmais, o tokių duomenų, patvirtinančių, jog N. P. atliko kokius nors Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numatytus veiksmus, byloje nėra. Byloje nenustatyta, kad N. P. davė kokius nors patarimus, nurodymus, teikė kokias nors priemones ar šalino kliūtis ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. P. nebuvo B. B. atžvilgiu viršesnė pareigomis, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad N. P. padėjo sukčiauti – davė patarimus, nurodymus, teikė priemones. Priešingai, iš B. B. atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo matyti, kad būtent be B. B. atliktų veiksmų – fiktyvios darbo sutarties sudarymo, S. H. nebūtų įgijusi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad N. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d, ir 182 str. 1 d., požymių.

Kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. P. nuosprendžio nustatomoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodė prieštaringus išteisinimo pagrindus. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodė, jog nesant byloje surinktų neginčijamų N. P. kaltės įrodymų, ji išteisintina, t.y., nesant kaltės, nėra ir nusikaltimo, kas leidžia daryti išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, jog N. P. išteisintina neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kas atitinka LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytą išteisinimo pagrindą. Kolegija, atsižvelgdama į visas paminėtas aplinkybes, nustatė, jog N. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ji išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 303 str. 5 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį pakeisti, nurodant, kad N. P. išteisinta iš kaltinimų pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d. bei 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Irena IvanovienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjaKlavdija Kruminienė