Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1.1. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), Europos šaunamojo ginklo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) paimti pareiškėjo vardu registruotus ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), Europos šaunamojo ginklo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), Europos šaunamojo ginklo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjui per 6 mėnesius nepateikus prašymo dėl pasirinkto ginklų realizavimo būdo, ginklus perduoti Išteklių agentūrai sunaikinti.

1.2. Pareiškėjas pripažįsta ir neginčija, kad padarė administracinį nusižengimą, susijusį su ginklo gabenimu esant neblaiviam (nustatytas 0,43 prom. neblaivumas), už kurį jam pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį buvo taikyta administracinė atsakomybė – paskirta piniginė bauda ir atimta specialioji teisė 6 mėnesius vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas suvokia savo veiksmų netinkamumą ir prisiima atsakomybę už padarytą pažeidimą. Tačiau pats ginklo gabenimo neblaiviam asmeniui faktas savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti pareiškėjo nepatikimumą ar nuolatinę grėsmę visuomenei, kuris pateisintų kraštutinės administracinės priemonės (leidimo panaikinimo) taikymą.

1.3. Tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia skundą, buvo išsamiai įvertintos Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-351-674/2025. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad: 1) pareiškėjo padarytas pažeidimas, nors ir priskiriamas pavojingiems administraciniams nusižengimams, yra atsitiktinio pobūdžio, susijęs su minimaliai viršyta leistina norma (0,43 prom.), o pareiškėjas nėra piktybinis visuomenėje priimtų elgesio normų pažeidinėtojas; 2) pareiškėjas savo veiksmų pasekmes suprato, nuo pat pradžių prisipažino ir gailėjosi; 3) padarytas nusižengimas jau padarė auklėjamąjį poveikį, o ilgas sankcijų taikymas galėtų neproporcingai neigiamai paveikti pareiškėjo gyvenimą, šeimos ir socialinius įsipareigojimus. Nors Departamentas pareiškėją vertina kaip keliantį grėsmę, teismo vertinimu, padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne sistemingas, ir pareiškėjo asmenybė nekelia realios grėsmės visuomenei. Todėl Departamento išvada grindžiama abstrakčiu saugumo principu, o ne individualizuota konkretaus asmens vertinimo analize. Papildomai pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-351-674/2025 buvo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį laikytinos prejudicinėmis ir iš naujo neįrodinėtinos. Minėta nutartimi nustatyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, susijęs su minimaliai viršyta leistina neblaivumo riba (0,43 prom.), pareiškėjas pripažino kaltę, gailėjosi, savo veiksmais niekam žalos nepadarė, o jo asmenybė nėra pavojinga ir nelinkusi sistemingai pažeidinėti įstatymų.

1.4. Tačiau ginčijamame Sprendime Departamentas šių aplinkybių nevertino ir nepasisakė, kodėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai laikytini nebeturinčiais reikšmės nagrinėjamam teisiniam santykiui. Priešingas išvadas Departamentas padarė remdamasis vien abstrakčiomis prielaidomis, jų nepagrįsdama jokiais argumentais, susijusiais konkrečiai su pareiškėju, jo elgesiu, padaryto pažeidimo pobūdžiu ar realia rizika. Nors šioje administracinėje byloje sprendžiamas kitas teisinis klausimas, toks faktinių aplinkybių ignoravimas ir priešingas jų vertinimas, nepateikiant aiškių, konkrečių ir bylos aplinkybėmis pagrįstų argumentų, neatitinka ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies, taip pat teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų.

1.5. Sprendime Departamentas, nors ir rėmėsi pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo faktu, tačiau neįvertino nusižengimo pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, taip pat pareiškėjo asmenybės ir elgesio visumos. Pareiškėjo neblaivumas tapo vieninteliu faktiniu elementu, kuriuo buvo grindžiamas tiek tariamas padidintas pavojingumas, tiek sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks formalus ir supaprastintas vertinimas neatitinka individualizuoto vertinimo ir proporcingumo principų, todėl vien pareiškėjo neblaivumo konstatavimas, nesant kitų aplinkybių, susijusių su realia grėsme visuomenės saugumui, negali būti laikomas pakankamu pagrindu taikyti kraštutinę administracinę priemonę – leidimo panaikinimą.

1.6. Departamentas nurodo, jog pareiškėjas „galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams“, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte vartojama formuluotė „kelia grėsmę“ reiškia ne abstrakčią ar teorinę galimybę, bet realiomis ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis pagrįstą, individualizuotą riziką.

1.7. Nagrinėjamu atveju Departamentas nevertino faktiškai nustatytų aplinkybių – padaryto pažeidimo pobūdžio, pareiškėjo asmens savybių, jo kaltės formos ir elgesio visumos – ir tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjas galėjo kelti grėsmę aplinkiniams, nors realaus ar nuolatinio pavojaus faktiškai nebuvo.

1.8. Be to, Departamentas neįvertino nei švelninančių, nei sunkinančių aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką ir proporcingumo principą turi būti vertinamos prieš taikant kraštutinę administracinę priemonę. Departamentas taip pat neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog pareiškėjas savo veiksmais niekam žalos nepadarė, kas aiškiai patvirtina, jog realios grėsmės aplinkiniams nebuvo.

1.9. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ginčijamas Sprendimas priimtas formaliai ir neproporcingai, nepagrįstai išplečiant atsakomybę už padarytą atsitiktinį pažeidimą, netaikant individualizavimo principo ir taikant kraštutinę sankciją, nemotyvuotas. Departamentas apsiribojo vien pažeidimo fakto vertinimu, nepaisydama jo pasekmių ir pareiškėjo asmens savybių. Departamentas individualizuoto vertinimo neatliko: nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo elgesys, atsižvelgiant į jo pobūdį, padarymo aplinkybes ir teismo jau įvertintą atsitiktinį pažeidimo pobūdį, rodytų realią ir nuolatinę grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai. Pareiškėjo veiksmai (ginklo gabenimas) nesukėlė realios grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o tokios aplinkybės nebuvo nei faktiškai nustatytos, nei motyvuotai įvertintos Departamento Sprendime.

1.10. Departamentas apskritai nevertino pareiškėjo kaip administracinės atsakomybės subjekto individualių aplinkybių – jo asmens savybių, teisėtos veiklos pobūdžio, gyvenimo būdo, taip pat leidimo laikyti (nešiotis) ginklus reikšmės pareiškėjo teisėtai veiklai. Pareiškėjas turi ilgametį medžiotojo stažą – nuo 1978 m. (48 metai), per kurį nebuvo konstatuota jokių sisteminių ar tyčinių teisės aktų pažeidimų, o jo elgesys atitiko atsakingo ir teisės aktų besilaikančio ginklų naudotojo standartus. Pareiškėjui suteiktas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojo garbės vardas, patvirtinantis jo nepriekaištingą reputaciją, ilgametį sąžiningą dalyvavimą medžioklės veikloje ir atsakingą požiūrį į ginklų naudojimą. Pareiškėjo atsakingą gyvenimo būdą taip pat patvirtina teigiama seniūnijos charakteristika, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas yra tvarkingas, sumanus, darbštus ir iniciatyvus seniūnijos gyventojas, yra buvęs visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ir aktyvus bendruomenės narys. Pareiškėjas taip pat yra medžiotojas-selekcininkas, turi teisę vadovauti medžioklei, yra aktyvus visuomenės narys, ką patvirtina jam suteiktos padėkos ir apdovanojimai. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini).

1.11. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos išduotas pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas baigė ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo kursą, todėl yra laikytinas asmeniu, pasirengusiu prisidėti prie valstybės gynybos. Atsižvelgiant į šiandienos saugumo situaciją, kai valstybė aktyviai stiprina pilietinę gynybą, o piliečiai privalo būti pasirengę gintis ir evakuotis su būtinaisiais daiktais, pareiškėjo teisė laikyti ir nešiotis ginklą įgyja ypatingą reikšmę. Atėmus jam šią teisę, pareiškėjas neturėtų galimybės atsakingai ir efektyviai prisidėti prie visuomenės, savo šeimos saugumo užtikrinimo bei gynybos veiksmų, nepaisant jo ilgametės patirties naudojantis ginklais, įgytų kursų ir atsakingo pasirengimo. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklą pareiškėjui yra ne tik individualios teisės įgyvendinimo priemonė, bet ir būtina sąlyga viešajam interesui – visuomenės saugumui ir valstybės gynybos pajėgumų stiprinimui – užtikrinti. Atsižvelgiant į tai ir vertinant viešojo intereso bei pareiškėjo individualaus intereso pusiausvyrą, šiuo atveju yra pagrindas priimti sprendimą pareiškėjo naudai – neatimti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą.