- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- I1-1603-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04160-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. liepos 25 d. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos pareiškėjui tinkamos kalinimo sąlygos, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitariniame mazge nebuvo oro šalinimo sistemos. Kameros (ypač kamera Nr. 359) neatitiko higienos normų reikalavimų (per didelė drėgmė, pelėsis, apšvietimas, gausu kenkėjų, šalta). Netvarkingi pasivaikščiojimo kiemai, be to į kiemą išvedamas tik vienai valandai. Neturėjo lėšų, todėl negalėjo savo rūbų išsiskalbti ir išsidžiovinti.
Nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 257 nebuvo elektros. Norėdamas nuvalyti dušinėje, esantį veidrodį susižalojo ranką, nes veidrodis buvo įskilęs, be to dušinėje jis užsikrėtė infekcine liga. Gydytojas jam skyrė tik nuskausminamus vaistus ir tik smarkiai sutinus kojai buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, numatantį nežmoniško ir kankinamo elgesio draudimą, taip pat pateikia nuorodas į teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 16–23) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. liepos 25 d. skirtingose kamerose. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus
Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, kaip ir sanitarinės ir dezinfekcijos priemonės. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigia, kad šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, taip pat ir griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan.
Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Pažymi, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą iš esmės palaiko jame nurodytais argumentais, prašo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis tik vienoje kameroje Nr. 257, kitose nėra tinkamų sanitarinio mazgo patalpų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais nurodytu laikotarpiu atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. liepos 25 d., atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime patvirtina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu. Teismui pateikta nuteistojo asmens įskaitos kortelė (b. l. 48–49), ginčo dėl laikotarpio nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. liepos 25 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiu Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 20). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. liepos 25, buvo laikomas šiose kamerose: 7,45 m² ploto kameroje Nr. 111 (1 asmuo), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 149 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 178 (2 asmenys), 7,56 m² ploto kameroje Nr. 200 (1–2 asmenys), 7,95 m² ploto kameroje Nr. 341 (2 asmenys), 8,09 m² ploto kameroje Nr. 306 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 198 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 172 (2 asmenys), 6,59 m² ploto kameroje Nr. 360 (1 asmuo), 7,47 m² ploto kameroje Nr. 361 (2 asmenys), 7,73 m² ploto kameroje Nr. 291 (1–2 asmenys), 7,64 m² ploto kameroje Nr. 325 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 198 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 172 (1–2 asmenys), 34,57 m² ploto kameroje Nr. 257 (5–9 asmenys), 7,58 m² ploto kameroje Nr. 314 (2 asmenys), 7,75 m² ploto kameroje Nr. 311 (2 asmenys), 7,79 m² ploto kameroje Nr. 270 (2 asmenys), 2018 m. liepos 25 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Vadovaujantis atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,4 m² iki 7,38 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,8 m² iki 7,94 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, jog subjektyviai pareiškėjui atrodė, jog nurodytos kameros buvo nuolat pilnos ir perpildytos tiek asmenimis, tiek ir inventoriumi (kas nepasitvirtino nagrinėjimo metu), nebuvo laisvos vietos judėti, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitariniame mazge nėra oro šalinimo sistemos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vienintelėje kameroje buvo įrengta atskira dušo kabina. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Į bylą pateiktuose patikrinimo aktuose kameros ar sanitarinio mazgo įrengimo ar inventoriaus trūkumų nenustatyta. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl kamerų ar sanitarinio mazgo įrengimo ar inventoriaus trūkumo (kas būtų leidę kalėjimo administracijai iškart sureaguoti), nėra. Dušo kabinos įrengiamos tik esant galimybei.
Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara). Pareiškėjas vienok nurodo, jog sanitarinis mazgas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, iš kitos pusės nurodo, kad visgi atskirtas, tačiau „vos 1 metro ir 20 cm aukščio sienele“, atsikirtimuose į atsiliepimą nurodo, kad sienelės aukštis sudarė 1 m ir 30 cm. Iš pridėtų foto nuotraukų ir nuoseklių atsakovo atstovo argumentų matyti, kad sanitarinį mazgą nuo likusios kameros ploto atskirianti sienelė yra aukštesnė nei pareiškėjas nurodo (b. l. 51-52). Vilniaus PN taip pat teismui pateikė tipinės gyvenamosios kameros fotonuotraukas, kuriose sanitariniame mazge įrengta užuolaida (b. l. 50–52). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Pareiškėjas apie įrengtas užuolaidos papildomai privatumui sanitariniuose mazguose užtikrinti neužsimena. Tik nurodo, kad kameroje Nr. 257 sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina. Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo aplinkybių. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nutylint reikšmingus faktinius duomenis ir esant vienareikšmiams atsakovo pateiktiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl privatumo sanitariniame mazge pažeidimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos.
Pareiškėjas mano, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančią akutę prižiūrėtojai periodiškai stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Be to, nėra byloje duomenų, kad pareigūnai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o be to, net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniame mazge nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos (vėdinimo) sistemos, o naudotis esamu vėdinimu per langus neįmanoma. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN taip pat pažymi, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pareiškėjas nurodė, jog kamerose buvo „atimta“ galimybė naudoti šį vėdinimo būdą dėl grotų ant langų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustatė reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tai, kad nepavykdavo langų atidaryti pilnai dėl uždėtų grotų, nereiškia, jog nebuvo galimas kamerų vėdinimas natūraliu būdu. Šiuo aspektu nenustatyti pažeidimai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų prie atsiliepimo pateiktuose patikrinimo aktuose. Pažymėtina, kad patys nuteistieji turi vėdinti kameras, įskaitant sanitarinio mazgo patalpas, kameroje esančiu vėdinimo būdu.
Dėl bendrųjų higienos normų pažeidimų
Pareiškėjas nurodė, kad kameros (ypač kamera Nr. 359) neatitiko higienos normų reikalavimų (per didelė drėgmė, pelėsis, apšvietimas, gausu kenkėjų, šalta). Pareiškėjas neturėjo lėšų, todėl negalėjo išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužių. Nuo 2018 m. birželio 3 iki 27 d. kameroje Nr. 257 nebuvo elektros.
Atsakovės atstovė nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Pateikta prie atsiliepimo aprūpinimo materialinėmis (buitinėmis) priemonėmis žiniaraštis (b. l. 33), kalėjimo administracijai pareiškėjo teikti prašymai (b. l. 31-32). Pareiškėjas neteigia, kad prašymai nebuvo išpildomi. Taip pat pridėtas raštu 2018 m. sausio 16 d. administracijos atsakymas pareiškėjui, kuriuo netenkintas prašymas dėl papildomo aprūpinimo priemonėmis, išaiškinta jo apskundimo tvarka (b. l. 30).
Nurodo, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, drabužiai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 111 (2 dienas), Nr. 149 (10 dienų), Nr. 178 (14 dienų), Nr. 200 (51 dieną), Nr. 341 (1 dieną), Nr. 306 (2 dienas), Nr. 198 (2 dienas), Nr. 172 (88 dienų), Nr. 360 (5 dienas), Nr. 361 (2 dienas), Nr. 291 (12 dienų), Nr. 325 (64 dienas), Nr. 198 (184 dienas), Nr. 257 (119 dienų), Nr. 314 (4 dienas), Nr. 311 (10 dienų), Nr. 270 (20 dienų). Teismas pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 359, kuri skunde nurodoma kaip ypatingai prastos būklės, nekalėjo (suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė, b. l. 48). Vilniaus PN pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus ginčui aktualiu laikotarpiu, kamerų kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas.
Patikrinimo metu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 325, Nr. 341 higienos normų pažeidimų nenustatyta (b. l. 34–36, 39–40). Patikrinimo metu (2017 m. rugsėjo 4 d.) kameroje Nr. 360 yra sudužusių pertvaros plytelių, taip pat, kad viename lovos gale yra metalinė atrama, tačiau natūraliai įvertinus šias aplinkybes nustatyta, kad sužalojimai yra galimi tik neatsargaus elgesio metu, kitų pažeidimų nenustatyta (b. l. 42–44). Vilniaus PN patvirtino (pripažino), kad kameroje Nr. 257 laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo užfiksuoti elektros instaliacijos gedimai. Be to Vilniaus pataisos namai pateikė Kamerų techninių apžiūrų apskaitos 2018 m. žurnalą (b. l. 62–93), iš kurio matyti, kad Lukiškių TI-K administracija fiksavo visus kamerose nustatytus higienos pažeidimus ir juos šalino pagal galimybes ir pagal pirmumo poreikį, todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad Lukiškių TI-K neregistravo pareiškėjo nusiskundimų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms ar kad Lukiškių TI-K nereagavo ir nešalino nustatytų higienos normų pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Visgi iš patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimo metu būdavo nustatomi temperatūros režimo pažeidimai (per žema temperatūra)(b. l. 25-26), randami pelėsio požymiai (b.l .45). Nei santykinės drėgmės, nei dirbtinės apšvietos pažeidimų nenustatyta (b. l. 39-40).
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas ginčo laikotarpiu privalomas inventorius buvo, tai atitiko HN 134:2015 37 punkto reikalavimą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad neturėjo lėšų išsiskalbti. Tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Iš aprūpinimo priemonėmis apskaitos žiniaraščio matyti, kad buvo išduodami skalbimo milteliai (b. l. 33). Pareiškėjas neneigia, kad nebuvo užtikrinamas kartą per savaitę rūbų skalbimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K susidarantys skalbiniai yra skalbiami centralizuotai, tai atitiko HN 134:2015 40 punkto reikalavimą, nurodantį, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. HN 134:2015 nėra reglamentuoto privalomojo dubenų išdavimo asmeninių drabužių skalbimui (b. l. 43). Tad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad neturint lėšų, nebuvo garantuojamas asmeninių rūbų skalbimas ir džiovinimas. Skundų šiuo aspektu pareiškėjas nėra teikęs.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad norėdamas nuvalyti dušinėje, esantį veidrodį susižalojo ranką, nes veidrodis buvo įskilęs, be to dušinėje jis užsikrėtė infekcine liga. Gydytojas jam skyrė tik nuskausminamus vaistus ir tik smarkiai sutinus kojai buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pagal pateiktą dušų dezinfekcijos registracijos žurnalą nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušai yra valomi ir dezinfekuojami kasdien, tai atitiko HN 134:2015 28.2 papunkčio reikalavimą, nurodantį, kad dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (b. l. 43). Teismo išreikalautame išraše iš medicininių pareiškėjo dokumentų už visą ginčo laikotarpį nenurodoma, kad pareiškėjas kada būtų kreipęsis dėl traumos (b. l. 15).
Kamerų atitiktį higienos normoms kontroliuoja specialios valstybės institucijos ir pareigūnai (visuomenės sveikatos centras ir pan.), Lukiškių TI-K administracija, nustačiusi kamerų neatitikimą higienos normoms šalindavo neatitikimus, tačiau įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad tam tikru laikotarpiu kameros kuriose kalėjo pareiškėjas neatitiko bendrųjų higienos normų reikalavimų (temperatūros režimas ir pelėsis, elektros nebuvimas ilgiau nei parą)(neteisėta veika).
Dėl pasivaikščiojimo takų
Pareiškėjas skunde iš esmės nurodė, kad netvarkingi pasivaikščiojimo takai, nedetalizuojant, kaip pasireiškė „netvarkingumas“.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių naudojimo tvarkos ir dydžio pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema (22 p.). Taip pat Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, o 18.4 punktas numato, jog teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.
Pareiškėjas, teigdamas, jog nepakankamas 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas, nemotyvuoja atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi nenustatyta, jog nebuvo įgyvendinta teisės aktuose pareiga atsakovui užtikrinti ne mažiau 1 valandos pasivaikščiojimą neteistiesiems.
Iš teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengta atvira darbuotojų rūkymo vieta ir nerūkantieji eidami į pasivaikščiojimo kiemelius gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tai neatitiko HN 134:2015 7 punkto reikalavimo, trūkumas pašalintas per 4 dienas (b. l. 42–45)(neteisėta veika).
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų
Pareiškėjo nurodomas su(si)žalojimo atvejis, medicininių paslaugų nesuteikimo ar negavimo atvejis nepatvirtintas objektyviais duomenimis. Vis pirma iš medicininių dokumentų nematyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų patyręs traumų (b. l. 15). Atsiliepime nurodoma, kad sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal teisės aktų reikalavimus: pačioje laisvės atėmimo įstaigoje, o nesant tam tikros rūšies specialistų, – nuteistasis vežamas į sveikatos priežiūros įstaigas. Valstybė garantuoja nuteistiesiems nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas iš asmeninėje sąskaitoje esančių asmens turimų lėšų.
Laisvės atėmimo vietose nuteistųjų pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas teikia įsteigtos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 1 d.) Tos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti kalinimo įstaigoje įsteigta sveikatos priežiūros tarnyba negali (nėra galimybių), nustatyta tvarka asmeniui teikiamos valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.).
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės pažymėtina, kad tai nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018). Administraciniuose teismuose nagrinėjami skundai tuo aspektu, ar buvo iš kalinimo įstaigos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, užtikrinta nuteistajam galimybė pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis pagal nustatytą tvarką.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pažymėtina, jog pagal ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 101 punktą suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pareiškėjas nenurodė, kad būtų siekęs užsiregistruoti pas konkretų sveikatos priežiūros specialistą, tačiau nebūtų registruojamas arba, pareiškėjui užsiregistravus, nebūtų užtikrintas jo susitikimas su konkrečiais medicinos specialistais. Todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos priežiūros teikimo tvarkos netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: padarytos žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde tiksliai įvardijo konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalą. Teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyta pareiškėjo aprašyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (kamerų neatitikimas higienos normų reikalavimų).
Iš teismui pateikto pareiškėjo medicininių dokumentų išrašo už ginčo laikotarpį matyti, kad pareiškėjas į kalėjimo administraciją buvo kreipęsis 13 kartų, iš jų 7 kartus dėl (duomenys neskelbtini) problemų ir 6 kartus į psichiatrą dėl nerimo, nemigos ir padidėjusio prakaitavimo (b. l. 15).
Nenustatyta, kad pareiškėjo nurodomas užsikrėtimas (duomenys neskelbtini), ką patvirtintų išrašas iš med. dokumentų apie lankymąsi pas (duomenys neskelbtini) specialistą, būtų susijęs priežastiniu ryšiu su nustatytais neteisėtais atsakovo veiksmais (temperatūros režimo neužtikrinimas, pelėsio požymiai, elektros nebuvimas nurodytą laikotarpį ir pasivaikščiojimo kiemelyje gryno oro nurodytu laikotarpiu trūkumas).
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog konstatuoti pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o pažeidimo pripažinimas nebūtų tinkama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigai operatyviai šalindavo nustatytus pažeidimus informuodama apie tai visuomenės sveikatos centrą, konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius, jog dėl aukščiau aprašytos trukmės ir pobūdžio higienos normų pažeidimų buvo pakenkta ar kitaip sutrikdyta pareiškėjo sveikata, tam tikros organizmo funkcijos (regėjimas, kvėpavimo sistema, peršalimas, kt. funkcijos), - pažeidimo pripažinimas, komuliatyviai įvertinant kalinimo sąlygas ir atsižvelgiant priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjui.
Dėl to skundo reikalavimai iš dalies tenkintinas, pripažįstant aukščiau aprašytus higienos reikalavimų laikymosi pažeidimus (kamerų ir pasivaikščiojimo takų neatitikimas bendrųjų higienos normų reikalavimų) Lukiškių TI-K kaip tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, tačiau atmestinas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą.
Pripažinti pareiškėjo V. K. (V. K.) kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose (Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) pažeidimus neužtikrinant higienos normų reikalavimų laikymosi.
Kitą dalį skundo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.