- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1-1764-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65580-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2010-08-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2) 2011-01-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį- skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė nesunkiai sveikatą: 2017-12-16, apie 21.00 val., viešojoje vietoje - viešojo transporto stotelėje „Stotis“, esančioje Vilniuje, Stoties g., apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties smogė vieną kartą nukentėjusiajam G. Š. į dešinį žandą, ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės spyrė jam kojomis ne mažiau trijų kartų į šonkaulius ir vieną kartą į dešinę ranką, taip sukeldamas muštynes, kurių metu nekentėjusiajam G. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs 9,10 (radiologo konsultacijos duomenimis 8,10) šonkaulių lūžiais, tokiais savo veiksmai padarė nukentėjusiajam G. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį. Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad seniau tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Įvykio dieną su draugais išgėrė, stovėjo stotelėje, sprogdino petardas. Priėjo nukentėjusysis, buvo apsvaigęs, pradėjo išsakyti kažkokius priekaištus. Tada jis (A. T.) prisiminė ankstesnį jų konfliktą ir be žodžių dešine ranka nukentėjusiajam sudavė į žandą. Nukentėjusysis nukrito. Po to, turbūt, davė dar keletą smūgių, turbūt su koja spyrė. Kiti prie nukentėjusiojo nelindo. Atvažiavo jo autobusas ir jis su savo draugais nuėjo į autobusą. Po to pareigūnai sustabdė autobusą ir jį sulaikė, jis nesipriešino. Buvo kitų žmonių stotelėje, bet jie nelindo prie nukentėjusiojo. Kad smogė nukentėjusiajam, dėl to yra kaltas.
Kadangi kaltinamasis A. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2017-12-16, apie 21.00 val., buvo šalia stotelės „Stotis“, stovėjo 3 jaunuoliai, kurie mėtė petardas į žmones. Mano, kad visi 3 buvo girti ar apsirūkę, tai suprato iš išvaizdos, elgesio. Jis priėjo prie jų, turėjo tikslą sudrausminti, nuraminti. Priėjus prie vaikinų ir sudrausminus, vienas iš vaikinų, kuris buvo apsirengęs geltona striuke (vaikinas buvo apie 25 metų, normalaus kūno sudėjimo, tamsūs plaukai, apie 180 cm, kitų požymių nenurodė) iš karto puolė jį, t. y. pradėjo mušti, o tiksliai jis sudavė jam kumščiu vieną smūgį į dešinį žandą, po šito smūgio jis parkrito ant žemės ir minėtas vaikinas pradėjo jį toliau mušti, t. y. spyrė koja ne mažiau 3 kartų į dešinę pusę, į šonkaulius, kai jis pradėjo suduoti smūgius kojomis, jis gynėsi, todėl vienas iš tų spyrių buvo ir į dešinę ranką. Kai jį mušė, prie jų pribėgo pašaliniai (nepažįstami) asmenys. Pribėgus pašaliniams, vaikinas iš karto nustojo mušti. Tuo metu privažiavo 12 autobusas ir minėtas vaikinas su savo 2 draugais, įlipo į autobusą ir išvažiavo. Pribėgę asmenys padėjo jam atsistoti, surado telefoną. (telefonas iškrito iš rankų kai jis gynėsi ranka nuo spyrių). Telefonas nepažeistas, dėl jo jokių pretenzijų neturi. Iš karto po įvykio paskambino 112, papasakojo kas atsitiko, paminėjo, kad užpuolikas išvažiavo su 12 autobusu. Netrukus atvyko policijos ekipažas, jis papasakojo, kad užpuolikas išvažiavo su draugais 12 autobusu, policijos ekipažas nuvežė jį į 2 policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Atvykus į komisariatą vaikinas, kuris jį užpuolė ir jo 2 draugai jau buvo pristatyti į komisariatą, kas juos pristatė nežino. Jis iš karto atpažino tuos vaikus, tai buvo būtent tie vaikinai, kurie mėtė petardas ir vienas iš jų su geltona striukė jį užpuolė. Apklaustas tą dieną nebuvo, nes pasidarė bloga, policijos pareigūnai iškvietė GMP ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje nustatė kad jam lūžo 9,10 šonkauliai. (b. l. 12-13, 19-20,)
Apžiūros protokolo duomenimis, G. Š. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės apžiūros metu nustatyta, kad jam diagnozuoti dešinės pusės 9-10 (radiologo konsultacijos duomenimis 8-10) šonkaulių lūžiai. Sužalojimas padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2017-12-16 ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. V. parodė, kad 2017-12-16, vėlai vakare, apie 21.00 val., kartu su E. G. stovėjo autobusų stotelėje „Stotis“ ir laukė 12 autobuso. Su Edvinu planavo važiuoti namo. Kol laukė autobuso prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, vardo nežino, kitų duomenų irgi. Jis pradėjo juos kalbinti. Tas iš matymo pažįstamas vaikinas turėjo su savim petardas, kurias metė ant žemės, į žmones nemetė. Vienu metu prie jo priėjo vyras, vyras buvo išgėręs, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie pradėjo muštis. Negali tiksliai pasakyti kas pirmas pradėjo, bet atrodo jie kartu susistumdė. Kol vyko konfliktas privažiavo autobusas, ir jie kartu su Edvin įlipo į jį. Kartu su jais įlipo iš matymo pažįstamas vaikinas. Jis atsisėdo šalia. Po 10 min į autobusą įlipo policijos pareigūnai ir juos sulaikė kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu. Pristatė į 2 policijos komisariatą. Komisariate parašė paaiškinimus ir buvo paleisti. Pažįstamas iš matymo vaikinas dar liko komisariate. Taip pat būnant jiems dar komisariate, į jį atvyko vyras, su kuriuo susistumdė tas iš matymo pažįstamas vaikinas. Tas vyras dar komisariate pasakė, kad jokių jam ir Edvinui pretenzijų neturi, dėl to jie buvo paleisti (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad 2017-12-16 jis su Žygimantu stovėjo autobusų stotelėje "Stotis", laukė 12 autobuso. Kol laukė, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu Anatolij (kartu su mokėsi vienoje mokykloje). Jis buvo stipriai išgėręs. Priėjęs prie jų pasisveikino, paprašė parūkyti, jie davė ir jis nuėjo truputi toliau sprogdinti petardas (turėjo su savimi), jiems tų petardų nedavė. Žmonės aplinkui buvo nepatenkinti, nes sprogdino šalia žmonių. Po to pamatė, kad prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kas vyko toliau tarp Anatolij ir to vyro nežino, nes jis nuėjo toliau nuo stotelės. Po to greitai atvyko 12 autobusas, jie su Žygimantu įsėdo, ir pamatė, kad į autobusą greit įlipo ir Anatolij. Autobuse Anatolij kabinėjosi prie žmonių, už Liepkalnio MAXIMA autobusas sustojo, įlipo policijos pareigūnai ir paprašė, kad Anatolijus išliptų. Nors nesuprato dėl ko išsodinamas, bet padarė taip kaip nurodė policininkai. Vėliau policijos pareigūnai atvežė juos į 2 policijos komisariatą ir tik ten sužinojo, kad Anatolij stotelėje sumušė tą prie jo priėjusį vyrą. Muštynių ir konflikto nematė (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad su nukentėjusiuoju, kurį iš matymo žinojo, tą dieną susitiko atsitiktinai, pastarajam pradėjus priekaištauti dėl mėtomų petardų, supyko ir spontaniškai smogė jam kumščiu į veidą, o šiam parkritus ant žemės galėjo būti, kad dar kelis kartus spyrė kojomis į šonkaulius ir į ranką. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo G. Š., policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, liudytojų parodymai, medicininių dokumentų informacija, kurios duomenimis G. Š. diagnozuoti 9, 10 šonkaulių lūžiai, kas vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nusikaltimą kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą galima nustačius, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Teismų praktikoje viešąja tvarka laikoma tokia vieta, kurioje turi teisę laikytis ar būti bet kurie pašaliniai asmenys (gatvė, prekybos centras, stovėjimo aikštelė ir pan.), tačiau nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu objektyviai buvo pašalinių asmenų ar ne. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti (kasacinės bylos Nr. 2K-670/2002, 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Byloje nekyla abejonių, jog kaltinamasis smurtą pavartojo viešoje vietoje. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų nustatyta, kad A. T. sveikatos sutrikdymą G. Š. padarė viešojo transporto stotelėje, kur buvo pašalinių žmonių, mačiusių įvykį, todėl šis požymis inkriminuotas pagrįstai. Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad A. T., būdamas viešoje vietoje, elgėsi įžūliai ir sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos BK 284 straipsnyje neliko antrosios dalies, todėl kaltinime nurodyta A. T. veiksmų kvalifikacija patikslintina be nuorodos į šio straipsnio dalį.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis teistas (b. l. 78-82), administracine tvarka baustas (b. l. 66-77), tačiau už visai kitokio pobūdžio veikas, nedirbantis, duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre byloje, kreipimąsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos, gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys bausmės rūšys – taip pat areštas ir laisvės atėmimas, tačiau įvertinus tai, kad A. T. teistas daugiau kaip prieš 7 metus, išsakė norą dirbti, iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dirbo, turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi, šias bausmės rūšis jam skirti netikslinga. Įvertinus minėtas aplinkybes tikslinga kaltinamajam skirti įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir atlyginti padarytą turtinę žalą. Prokurorės siūlomas įpareigojimas būti namuose, teismo vertinimu, nėra tikslingas, nes nusikalstama veika padaryta ne tuo laiku, kai siūloma būti namuose, t. y. toks įpareigojimas neprisidėtų prie bausmės tikslų pasiekimo. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai. Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. T. skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-12-16 21.17 val. iki 2017-12-17 12.10 val. (b. l. 49, 50) (viena para).
Kardomoji priemonė kaltinamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 48,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 28-31). Šią žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktas dokumentais, kaltinamasis jį pripažino, todėl jis visiškai tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 48,61 eurų turtinę žalą.
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 48,61 eurų turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. T. subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 48,61 eurų turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, A. T. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 48,61 eurų turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-12-16 21.17 val. iki 2017-12-17 12.10 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 48,61 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę A. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti
Išaiškinti A. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.