Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-635/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
2A-635/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
UAB „Virklund Sport“
Atsakovas
UAB „Kleta“
Trečiasis asmuo
UAB „Gensina“, UAB „Yglė“, UAB „Viremida“, UAB „Viremidos statyba“
Advokatai
Diana Višinskienė, Artūras Jaskelevičius, Robertas Ivanauskas
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-635/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei

dalyvaujant ieškovo UAB „Virklund Sport“ direktoriui A. Š., advokatui Robertui Ivanauskui,

atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiuitrečiojo asmens atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Virklund sport“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-241-622/2009 ieškovo UAB „Virklund Sport“ ieškinį atsakovui UAB „Kleta“, tretiesiems asmenims UAB „Gensina“, UAB „Yglė“, UAB „Viremida“, UAB „Viremidos statyba“, UAB „Kidde Lietuva“, UAB „Lantana“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Virklund Sport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 148414,60 Lt nuostolių atlyginimą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, jog iš atsakovo išsinuomotose patalpose laikė grindų medienos gaminius, iš kurių ketino surinkti sportinį parketą. 2008 m. rugpjūčio 27 d. atvykus į nuomojamas patalpas pastebėjo, jog dėl priešgaisrinės sistemos suveikimo didelis kiekis vandens sugadino medines grindų konstrukcijas. Žalą sudaro ieškovui priklausančio turto, klevo parketo plokščių su komplektuojančiomis dalimis, netekimas ir sužalojimas bei ieškovo turėtos papildomos išlaidos, bendra žalos suma yra 1484141,60 Lt. Kadangi išnuomotų patalpų savininkas yra atsakovas, jis privalo atlyginti UAB „Virklund Sport“ padarytą žalą remiantis CK 6.266 straipsniu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog pagal nuomos sutartį atsakovui perdavė 1000 kv.m. negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo akte buvo pažymėta, jog patalpose esančios komunikacijos, tarp jų ir automatinės sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos įrenginiai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Sudarius nuomos sutartį ir patalpas perdavus ieškovui, ieškovas tapo už jas atsakingas. Dėl priešgaisrinės sistemos suveikimo nėra jokios UAB „Kleta“ kaltės. Įvykio metu patalpos buvo ieškovo žinioje, UAB „Kleta“ niekaip nėra susijusi su vandens purkštukų suveikimu. Nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas.

Trečiasis asmuo UAB „Gensina“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog UAB „Gensina“ priduodant pastatą buvo išbandytos ir nepriekaištingai veikė visos pastatą aptarnaujančios sistemos, tarp jų ir priešgaisrinė sistema. Po pastato pridavimo UAB „Kleta“ sudarė sutartį su kita įmone dėl šios sistemos priežiūros ir aptarnavimo. Sprinklerinis purkštukas suveikė, nes vandenį sulaikanti ampulė galimai buvo išmušta arba mechaniškai sugadinta, o ne sugedusi dėl techninių problemų ar gamybinio broko. Neįtikėtina ieškovo išsakyta pozicija, kad iš didelio purkštukų skaičiaus sugedo būtent tas, kuris buvo virš sukrauto parketo. Ieškovas pats yra atsakingas už purkštuko suveikimą. Taip atsitikti galėjo ir dėl to, jog ieškovas vėlavo atlikti parketo montavimo darbus, už tai buvo numatytos netesybos ir dėl avarijos ieškovas galėjo pateisinti darbų neatlikimą. Ieškovas valdė patalpas pagal nuomos sutartį ir pats buvo atsakingas už šias patalpas. Todėl ieškinys atsakovui yra pareikštas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Yglė“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad UAB „Yglė“ patalpose, esančiuose Klaipėdos raj. Švepelių kaime, vykdė inžinerinių sistemų, tarp jų ir gaisro gesinimo sistemos, eksploatacijos darbus. Sistemų priežiūros darbai buvo vykdomi laikantis 2008 m. kovo 18 d. statinio inžinerinių sistemų priežiūros sutarties sąlygų, jokių trūkumų, kurie galėjo įtakoti sprinklerio gedimą, nebuvo nustatyta. Sprinklerio zonoje buvo mechaniniai nubrozdinimai, sprinklerio gedimą sukėlė pačio ieškovo veiksmai, mechaniškai pažeidus priešgaisrinės sistemos įrangą. Dėl ieškovo išsinuomotų patalpų užliejimo yra kaltas pats ieškovas, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys UAB „Viremida“, UAB „Viremidos statyba“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog visus statybos darbus ieškovui priklausančiame pastate UAB „Viremidos statyba“ atliko tinkamai ir juos perdavė UAB „Viremida“. Atitinkamai UAB „Viremida“ darbus perdavė UAB „Gensina“. Visi darbai buvo priimti, jokių pretenzijų dėl automatinės sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos ar priešgaisrinio vandentiekio įrengimo UAB „Gensina“ nereiškė. Bet kokie gaisro gesinimo sistemos trūkumai būtų buvę pastebėti darbų priėmimo – perdavimo bei atliktų sistemos bandymų metu, todėl dėl ieškovui padarytos žalos nei UAB „Viremida“, nei UAB „Viremidos statyba“ kaltės nėra. Be to, ieškovas tinkamai neįrodė nei nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad, įvykio, kai dėl priešgaisrinės sistemos suveikimo metu buvo aplieti ieškovo daiktai, šalis siejo sutartiniai nuomos santykiai. Nuomos sutarties 2.1.3. punkte nurodoma, kad nuomotojas (UAB „Kleta“) užtikrina dujų, vandens ir elektros funkcionavimą iki patalpų įvadų. Nuomotojas neatsako už sutrikimus, nepriklausančius nuo nuomotojo. Priimant patalpas jokių pastabų dėl perduodamos inžinerinės įrangos UAB „Virklund Sport“ nereiškė. Tai patvirtina, kad ieškovui buvo perduotos tvarkingos patalpos. Atsakovo ir trečiųjų asmenų pateikti įrodymai patvirtina, kad vanduo iš priešgaisrinės sistemos sprinklerinio purkštuko bėgo dėl purkštukui padaryto mechaninio poveikio. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad purkštas suveikė dėl savo blogos kokybės ar netinkamo sumontavimo. Patalpos įvykio metu jau buvo perduotos ieškovui, todėl remiantis nuomos sutarties 2.1.3. punktu atsakovas neturi atsakyti už nuo jo nepriklausančius veiksmus. Atsakovas nuomos sutarties reikalavimų nepažeidė, todėl taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakomybės subjektas pagal minimą straipsnį gali būti ne tik statinio savininkas, bet ir statinio valdytojas. Kai statinio savininkas ir valdytojas nesutampa, svarbu išsiaiškinti kuris iš jų buvo atsakingas už statinio būklę ir kuris privalėjo rūpintis tinkama statinio priežiūra. Pagal nuomos sutarties reikalavimus ieškovas nuomos laikotarpiu turėjo savo lėšomis atlikti patalpų priežiūrą, o pasibaigus nuomos terminui – grąžinti nuomotojui tvarkingas patalpas ir inžinerinę įrangą tokios būklės, kokios jos buvo iki perdavimo nuomininkui (nuomos sutarties 2.2.4., 2.2.5. punktai). Taigi avarijos metu už statinio priežiūrą buvo atsakingas nuomininkas kaip teisėtas statinio valdytojas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Remiantis CK 6.266 straipsniu, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Priešgaisrinė sistema yra statinio inžinerinės sistemos dalis ir tai atitinka CK 6.266 straipsnio nuostatas.

2. Labiausia tikėtina, kad avarija įvyko dėl spinklerinio purkštuko defekto. Nors atsakovas ir tretieji asmenys to nepripažino, tačiau, būdami teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi, jie nurodė įvykio priežastis, kurioms patikrinti nebuvo jokių galimybių. Vertindamas šias aplinkybes teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad purkštas suveikė dėl savo blogos kokybės ar netinkamo sumontavimo. Patalpos įvykio metu jau buvo perduotos ieškovui, todėl remiantis nuomos sutarties 2.1.3. punktu atsakovas neturi atsakyti už nuo jo nepriklausančius veiksmus. Siejant žalos atlyginimo klausimą su statinių savininko (valdytojo) atsakomybe, sprendime nurodytos purkštuko suveikimo priežastys neturi esminės reikšmės. Sutartyje numatyta, kad nuomotojas neatsako už sutrikimus, nepriklausančius nuo nuomotojo. Nuomotojas neatsako už nuomininko įrengtus vidaus tinklus ir jų sutrikimus.

3. Sutarties 2.2.4 punkte numatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu turėjo savo lėšomis atlikti patalpų priežiūrą, savo sąskaita nedelsiant likviduoti kilusias avarijas, gedimus ir jų padarinius nuomos galiojimo laikotarpiu, atsiradusias dėl nuomininko kaltės. Tačiau teismas jokių aplinkybių, susijusių su nuomininko kalte netyrė ir nenagrinėjo.

4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad avarijos metu už statinio priežiūrą buvo atsakingas nuomininkas kaip teisėtas statinio valdytojas. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog pastatų, statinių savininkas yra asmuo, viešajame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

5. Sprendimas grindžiamas priėmimo-perdavimo akto surašymu, kurio teismas tinkamai neįvertino. Byloje ieškovas nurodė šio akto ginčytinus duomenis, patvirtinančius atsakovo netinkamą pareigos perduoti patalpas ir inžinerinę įrangą vykdymą, tačiau teismas šių duomenų netyrė ir sprendime nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atmetė ieškovo pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Viremida“ ir UAB „Viremidos statyba“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, todėl atsakomybė dėl apeliantui kilusios žalos atlyginimo turėtų būti paskirstoma pagal teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę dėl išnuomoto daikto trūkumų.

2. Ieškovas, kuriam teko įrodinėjimo pareiga, tinkamai nesugebėjo įrodyti nei žalos, nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje taip ir liko nepaneigta tikimybė, kad sprinklerinį purkštuką mechaniškai ar termiškai galėjo paveikti pats ieškovas.

3. Patalpas, kuriose įvyko avarija buvo išsinuomavęs ieškovas, todėl jis buvo patalpų valdytojas. Ieškovas nepagrįstai siaurina valdytojo sąvoką, teigdamas, kad pagal nuomos sutartį valdytojo teisė jam nebuvo suteikta.

4. Teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su priėmimo-perdavimo akto surašymu, nes byloje ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Kidde Lietuva“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas svarbias bylos aplinkybes. Šalims sudarius nuomos sutartį viena iš šalių įgyja ne tik naudojimo, bet ir valdymo teisę, todėl atmestini ieškovo argumentai, jog jis turėjo tik naudojimosi teisę. CK 6.266 straipsnio norma turi omenyje ne teisėtą pastato savininką, įregistruotą registre, o teisėtą pastato valdytoją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Lantana“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad purkštas suveikė dėl savo blogos kokybės ar netinkamo sumontavimo. Patalpos įvykio metu jau buvo perduotos ieškovui, todėl remiantis nuomos sutarties 2.1.3. punktu atsakovas neturi atsakyti už nuo jo nepriklausančius veiksmus. Byloje nėra įrodyta, kad avarijos priežastis yra gaisro gesinimo sistemos trūkumas ar netinkami jos montavimo darbai.

2. Byloje yra nustatyta, kad ant purkštuko yra atsiradę mechaniniai nubrozdinimai, kas patvirtina, jog purkštukas suveikė būtent dėl netinkamos patalpose esančios inžinerinės sistemos priežiūros, už kurią buvo atsakingas apeliantas.

3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant patalpas jokių pastabų dėl perduodamos inžinerinės įrangos UAB „Virklund Sport“ nereiškė, t.y. ieškovui buvo perduotos tvarkingos patalpos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Gensina“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

1. UAB „Gensina“ į šį procesą įtraukta be pagrindo, nes nėra priežastinio ryšio tarp bendrovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

2. Dėl avarijos kaltas ir atsakingas pats ieškovas, nes purkštukas buvo pažeistas mechaniniu būdu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Sudarius nuomos sutartį ir patalpas perdavus ieškovui, ieškovas tapo už jas atsakingas ir įsipareigojo išnuomotose patalpose laikytis priešgaisrinės saugos, sanitarinių ir kitų reikalavimų.

2. Statinio, pastato valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą, o šios bylos atveju tai yra ieškovas.

3. Ant purkštuko buvo pastebėti nubrozdinimai, kurie patvirtina, kad vandens purkštukas buvo suveikdintas. Tas pačias aplinkybes nurodo ir tretieji asmenys UAB „Kidde Lietuva“ ir UAB „Gensina“, todėl dėl įvykio nėra jokios atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovui perdavė tvarkingas patalpas, kurios buvo ieškovo žinioje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

LR CPK 265 straipsnyje, reglamentuojančiame klausimus, kurie turi būti išsprendžiami priimant sprendimą nustatyta, kad priimdamas sprendimą teismas turi išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, jas įvertinti ir priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens (jei toks yra) pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, teismas turi padaryti išvadą, ar aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, laikytinos nustatytomis. Teismas sprendime neturėtų apsiriboti atitinkamų įrodymų, patvirtinančių vieną ar kitą aplinkybę išvardijimu, o turėtų aptarti kiekvieno turinį, įrodomąją galią ir ryšį su kitais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nebuvo išsiaiškintos automatinės gesinimo sistemos suveikimo priežastys. Neišsiaiškinta ir nenustatyta pagrindinės aplinkybės ar minėtos sistemos suveikimui turėjo įtakos mechaniniai ar kitokie veiksniai, ar tai susiję su sistemos gamybos ar sistemos įrengimo (montavimo) defektais. Nustatant žalos dydį, teismas turėjo išsiaiškinti ar ieškovo pateiktos sąskaitos yra apmokėtos, nes nesant įrodymų apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą, teismas negalėjo nuspręsti, kad ieškovas patyrė būtent tokio dydžio žalą. Teismas vertindamas visas įvykio aplinkybes netinkamai vertino padarytos žalos mastą, nesiaiškino ar ieškovas patyrė išlaidas būtent šalindamas avarijos pasekmes. Visos šios aplinkybės rodo, kad žalos dydis byloje nebuvo tinkamai įrodytas.

Teisėjų kolegijos nuomone teismas tinkamai neišsiaiškino žalos dydžio, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė šios bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų, nes pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmei atskleisti reikalinga surinkti ir ištirti daug papildomų įrodymų. Dėl nurodyto, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 punktu,

n utaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisNijolė Piškinaitė