Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-37-334/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-23
Bylos Nr.
T-37-334/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pareiškėjas
D. J., S. J.
Baudžiamoji byla Nr. T-37-334-2017
Bylos Nr. 1-11-350/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.2.12; 2.12.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi pareiškėjų D. J. (toliau –Pareiškėja) ir S. J. (toliau – Pareiškėjas) prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas subendrinta laisvės atėmimo (6) šešeriems metams 3 mėnesiams bausme.2010 m. sausio 15 d. prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje bei galimą turto konfiskavimą buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės S. J. ir D. J. priklausančiam turtui, t.y. 600 Lt ir 5900 EUR, bei automobiliui ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos.Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi S. J. nuosavybės teisės laikinai apribotos iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje įvykdymo.Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) solidariai iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. buvo priteista atlyginti turtinę ir neturtinę žalą A. B., J. B., O. B. ir A. B.. Šiuo nuosprendžiu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. turtui paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.2015 m. kovo 24 d. D. J. prašymas panaikinti laikinąją nuosavybės teisės apribojimą iš jos sutuoktinio asmens kratos metu ir namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paimtam turtui, t.y. 600 Lt ir 5900 EUR, bei automobiliui ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas, nes nėra duomenų, jog šis turtas yra asmeninė D. J. nuosavybė.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu S. J. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis be pakeitimų.Panevėžio apygardos teisme buvo gautas D. J. ir S. J. prašymas panaikinti nuosavybės teisės apribojimą į turtą - 600 Lt ir 5900 EUR, bei automobiliui ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja tvirtina, jog 600 Lt buvo jos asmeniniai pinigai, kuriuos ji perdavė savo vyrui - S. J. prieš išeidama iš namų, nes visa šeima ruošėsi važiuoti į miestą apsipirkti. 5900 EUR V. M. ( toliau – tėvas) paskolino Pareiškėjai asmeniškai iki pareikalavimo ( kai reikės pirkti vaistus skrandžio vėžiui gydyti), pasirašė paskolos raštelį, bet pas notarą nepatvirtino dėl V. M. sveikatos būklės. Pareiškėja nurodo, kad nors automobilis „BMW X5“ įregistruotas S. J. vardu, pinigus davė Pareiškėja, kuriuos asmeniškai taip pat gavo iš V. M..Atsiliepimu į Pareiškėjų prašymą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras G. J. nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.87ir 3.88 straipsnių nuostatomis, sutuoktinių po santuokos įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir D. J. turtas yra bendroji S. J. ir D. J. nuosavybė. Byloje nėra duomenų, jog šis sutuoktinių turtas būtų padalintas, todėl į tokį turtą taip pat gali būti nukreipiamas civilinio ieškinio išieškojimas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiesiems A. B., J. B., O. B. ir A. B. būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, todėl Panevėžio apygardos teismo 2014m. birželio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiai turi būti vykdomi be pakeitimų. Prašo D. J. ir S. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.Pareiškėjų D. J. ir S. J. prašymas netenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai.Bylos nagrinėjimo metu kitus asmenis ir S. J. kaltinant BK 180 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, siekiant užtikrinti nukentėjusių pareikštus civilinius ieškinius bendrai daugiau nei 52 milijonai litų sumai, 2013 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi laikinai – iki galutinio sprendimo šioje byloje įvykdymo, buvo apribotos kaltinamojo S. J. teisės į surastą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas, rastas adresu (duomenys neskelbtini), pareikštam civiliui ieškiniui užtikrinti, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas kaip civilinio ieškovo nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos būtinoji sąlyga. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas įtariamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenimis, o BPK 111 straipsnyje nurodyta, kad civiliniu atsakovu gali būti ir už įtariamojo nusikalstama veika padarytą žalą pagal įstatymus materialiai atsakingi juridiniai asmenys – įmonės, įstaigos, organizacijos. Teismas pažymi, kad nors Pareiškėja tvirtina, kad 600 Lt yra jos asmeniniai pinigai, paduoti S. J. prieš išeinant iš namų, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, o ir prašyme Pareiškėja nenurodo, jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Teismas taip pat nesutinka su Pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog 5900 EUR jai asmeniškai paskolino tėvas – V. M.. Prašyme nurodyta, kad tėvas iš pradžių jai ( ne šeimai ) paskolino 45000 Lt ir po to dar - 7000 EUR, tai gali paliudyti L. M.. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pasirašė paskolos raštelį tik nespėjo jo patvirtinti notariškai dėl tėvo sveikatos būklės, tačiau visas šias aplinkybes patvirtina 2009 m. kovo 2 d. Valiutos pardavimo liudijimo kopija Nr. 812209 ir išduotas 2009 m. gruodžio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuris įrodo, jog V. M. buvo finansiškai stiprus ir paskolino minėtus pinigus. Tai, kad V. M. buvo finansiškai stiprus, keitė valiutą ir disponavo didelėmis pinigų sumomis, niekaip neįrodo fakto, kad nagrinėjamu atveju 5900 EUR pastarasis paskolino asmeniškai D. J.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.88 straipsnio nuostatomis, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 nuostatas, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendroji jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, D. J. pasiskolinti ir gauti pinigai iš V. M. pagal įstatymus pripažįstami bendra jungtinė nuosavybė ir į tokį turtą taip pat gali būti nukreipiamas civilio ieškinio išieškojimas. L. M. yra Pareiškėjos mama, todėl jos liudijimas, nesant kitiems neginčijamiems įrodymams, jog 5900 EUR tėvas skolino būtent D. J. asmeniškai ( pvz.: notaro patvirtinta paskolos sutartis), nėra patikimas, nes L. M. yra suinteresuotas asmuo bylos baigtimi, todėl tenkinti Pareiškėjos prašymą remiantis vien šiuo liudijimu būtų neteisėta ir nepagrįsta. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, žymų, kad minėtas „BMW X5“ automobilis priklauso Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise nėra, transporto priemonės valdytojas – S. J.. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymų Nr. 260 patvirtintose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad transporto priemonė įregistruojama tik vieno transporto priemonės valdytojo vardu. Nors Pareiškėja tvirtina, kad minėtam automobiliui įsigyti buvo panaudoti dalis iš V. M. gautų pinigų ir tai yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau tai nepatvirtina jokiais įrodymais. Nėra įrodymų, kad būtent iš V. M., asmeniškai duotų pinigų D. J., buvo įsigytas minėtas automobilis, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių paskolintų lėšų paskirtį ( kad skirti buvo automobilio pirkimui) ir nėra pateikta jokių įrodymų, kada ir už kokią kainą automobilis buvo pirktas (galbūt automobilis kainavo daugiau nei paskolino V. M.). Teismas konstatuoja, jog be Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji davė jai asmeniškai paskolintus pinigus S. J., kad pastarasis nupirktų automobilį „BMW X5“, nėra jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, todėl laikyti, kad automobilis buvo pirktas tik už jos asmenines lėšas ir pripažinti, jog minėtas automobilis priklauso Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, nėra pagrindo.Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog Pareiškėja 2009 m. gruodžio 2 d. kratos atlikimo metu, kurioje dalyvavo ir pati, nepareiškė jokių pastabų, jog paimti pinigai yra jos asmeninė nuosavybė, šią versiją iškėlė tik vėliau proceso metu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 116 straipsnis ne tik suteikia teisę, bet ir tiesiogiai įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Įstatymas čia nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Taigi, teismas minėtą procesinę prievartos priemonę paskyrė esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kuri bus panaikinta jei taps nebereikalinga. Byloje nėra duomenų, o Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, jog turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems A. B., J. B., O. B. ir A. B. būtų atlyginta ir dėl to, laikinų procesinių prievartos priemonių taikymas bendrąjai jungtinei S. J. ir D. J. nuosavybei yra nebereikalingas. Taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais.Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, jog S. J. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas dar nepasiekė savo tikslų. Šios priemonės tolesnis taikymas yra reikalingas, todėl naikinti ją šiuo metu pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 6 dalimi ir 362 straipsnio 4 ir 5 dalimis, teismas

nutaria:

Pareiškėjų D. J. ir S. J. prašymo dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, jam paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė