- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-439-102/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Romualdas Januška (pran.)
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Laima Svidrienė, Inga Maskoliūnaitė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Daivai Lianzbergienei, dalyvaujant ieškovui I. Ž., ieškovo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei G. Ž. ir jos atstovei advokatei Laimai Svidrienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-573-82/2009 pagal I. Ž. ieškinį atsakovei G. Ž., tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. Ž. Utenos rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydamas pripažinti, kad jis nėra G. Ž., gimusios 2007 m. kovo 14 d., tėvas, tėvystės nustatymui paskirti DNR ekspertizę ir priteisti iš atsakovės G. Ž. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. vasario 10 d. su atsakove sudarė santuoką. Santuokoje 2007 m. kovo 14 d. gimė dukra G. Ž.. Tai patvirtina gimimo metrikų knygoje įrašas Nr.89. Jis patikėjo atsakovės aiškinimu, kad mergaitė gimė anksčiau laiko. Atsakovė 2009 m. vasario 2 d. pasakė, kad jis nėra G. Ž. biologinis tėvas, ji nenori su juo gyventi, o santuoką sudarė vien dėl to, kad tikrasis vaiko tėvas ją paliko, o ji nenorėjo likti su vaiku, ir su vaiku išvyko gyventi pas savo tėvus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu patenkino I. Ž. ieškinį, pripažino, kad ieškovas I. Ž. nėra G. Ž., gimusios 2007 m. kovo 14 d., tėvas, priteisė iš atsakovės G. Ž. 1 128 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 9,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad iš gimimo liudijimo matyti, jog G. Ž., gimusios 2007 m. kovo 14 d., tėvu įrašytas I. Ž.. Ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2009 m. vasario 18 d. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Ieškovė nurodė, kad ieškovas nėra jos dukters Gabijos tėvas ir patvirtino, kad, prieš sudarant santuoką su ieškovu, nuslėpė, kad yra nėščia ir laukiasi vaiko nuo kito vyro ir nesutiko, kad būtų paskirta ekspertizė dukters tėvystei nustatyti. Nustatyta, kad ieškovas su vaiku mažai bendravo, jų ryšiai nėra artimi, tarp jų nėra susiklostę tėviški santykiai. Atsakovė turi galimybę apginti vaiko interesus taip, kad vaikas turėtų ir žinotų biologinį tėvą, kuris teiktų išlaikymą vaikui. Teismų praktikoje, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji žino, kas yra biologinis vaiko tėvas ir ji gal kreipsis dėl tėvystės nustatymo. CK 3.152 str. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir žodinio bylos nagrinėjimo metu prašė atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties. Įvertinus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nenustatyta, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas, sužinojęs, kad ne jis yra vaiko tėvas, nutraukė bet kokius ryšius su vaiku ir jo motina. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, ieškinys tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. Ž. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo I. Ž. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jai bylinėjimosi išlaidas, įtraukti į bylą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia mažamečio vaiko G. Ž. teises ir interesus. Teismas nevisapusiškai ištyrė svarbias bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko teises, tėvystės nuginčijimą, senaties termino taikymą (CPK 330 str.). Ji neketina kreiptis dėl biologinio tėvo tėvystės nustatymo ir to teisme nesakė. Dėl priimto teismo sprendimo dukra palieka be tėvo. Teismas neatsižvelgė į vaiko prisirišimą prie ieškovo, jo pripažinimą tėvu ir padarė neteisingą išvadą, kad, būdama 2 metų amžiaus, mergaitė nėra prisirišusi prie ieškovo. Iš tiesų ieškovas bendravo su mergaite nuo pat jos gimimo beveik du metus iki kol ji išvyko gyventi pas savo tėvus 2009 m. vasario 2 d. Dar 2009 m. vasario mėn. pabaigoje buvo atvykęs aplankyti vaiko, kalbėdavosi su ja telefonu. Šiuo metu ji gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), todėl Utenos rajono apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismingumo taisykles ir tuo pagrindu sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į vaiko interesus būtina įtraukti į bylą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pavesti nustatyti vaiko prisirišimą prie ieškovo, pateikti teismui išvadą. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada neteisinga, nes surašyta, nepabendravus su vaiku.
Apylinkės teismas privalėjo ieškovo reikalavimui taikyti senaties terminą, nes apie tai, kad jis nėra mergaitės biologinis tėvas ji ieškovui pasakė 2007 m. kovo 14 d. ir iki jo kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei vieneri metai. Neteisingas teismo teiginys, kad faktą, jog ieškovas nėra Gabijos tėvas, jis sužinojo tik 2009 m. vasario 2 d. ir liudytojų R. Ž. ir S. Ž. parodymai yra neįtikinami ir teismas jais nesiremia.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CK 3.152 str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo liudijime. Kad duomenys įrašyti G. Ž. gimimo liudijime neatitinka tikrovės, jis sužinojo tik 2009 m. vasario 2 d. Todėl nepažeidė nustatyto vienerių metų termino tėvystei nuginčyti. Tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CPK 3.146 str. 2 d.). Vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus. Teisės normos, reglamentuojančios tėvystės nuginčijimą, priklauso šeimos teisės institutui, kuriam taikytini ne tik šeimos santykių reguliavimo principai, bet ir bendrieji civilinės teisės principai – teisingumo, protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 str.). Apeliantė nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl byla išnagrinėta Utenos rajono apylinkės teisme pažeidžiant teismingumo taisykles. Tačiau atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi Utenos rajone ir turėjo įrodyti, kad jos pastovi gyvenamoji vieta yra Panevėžio rajone. Ieškovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės jo patirtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.
CK 3.152 str. 1 d. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose.
CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad vaikas - G. Ž., dėl kurios tėvystės nuginčijimo nagrinėjama byla, yra gimusi 2007 m. kovo 14 d. ieškovo ir atsakovės santuokoje. Ieškovas yra įrašytas tėvu G. Ž. gimimo liudijime(b.l. 8). Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo ir šį terminą reikalavo taikyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą 2009 m. vasario 18 d. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, ji, dar vaikui negimus, žinojo, kad ieškovas nėra jos dukters G. Ž. biologinis tėvas, tačiau jam to nesakė. Sprendžiant tėvystės nuginčijimą šiuo atveju, būtina teisingai nustatyti, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis. Iš ieškovo ir liudytojų jo tėvų V. Ž. ir R. Ž. bei A. V. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas tik 2009 metų vasario mėnesį sužinojo, jog G. Ž. yra ne jo dukra. Ieškovo tėvai nurodė, kad pirmus metus jie padėjo mergaitę auginti, ją mylėjo kaip savo anūkę. Liudytojas A. V. nurodė, jog ieškovas džiaugėsi gimusia dukra, kvietė būti krikštatėviu. Žinodamas, jog ne jis yra mergaitės tėvas, be abejonės būti krikštatėviu nebūtų jam siūlęs. Atsakovės motina R. Ž. pirmosios instancijos teisme ir tėvas S. Ž. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad atsakovė apie tai, kad ieškovas nėra G. Ž. biologinis tėvas jam pasakė tik gimus mergaitei ligoninėje. Atsakovės brolis liudytojas S. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, gimus vaikui, atsakovė pasakė ieškovui, kad ne jis, o kitas vyras yra vaiko tėvas, bet jis pats to negirdėjo. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai yra ieškovo ir atsakovo artimieji, todėl teisėjų kolegija jų parodymus vertina kritiškai. Liudytoja J. D. apeliacinės instancijos teisme tik paaiškino, kad ieškovas 2009 m. vasario ir liepos mėn. buvo atvykęs pas atsakovės tėvus, bendravo su vaiku. Įvertinus visų liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes, objektyvių įrodymų, kad ieškovas I. Ž. apie tai, jog jis nėra G. Ž. tėvas, sužinojo 2007 m. kovo 14 d., nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio atsakovė su ieškovu nebegyvena, 2009 m. vasario 2 d. ji su dukra išvyko pas savo tėvus ir nuo to laiko jos ir dukros G. Ž. gyvenimas kartu su ieškovu nutrūko. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra G. Ž. tėvas sužinojo 2009 m. vasario mėn. ir, tokiu būdu, nėra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. nustatyto vienerių metų termino tėvystei nuginčyti. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas nėra jos dukters tėvas ir tai sudaro pagrindą teigti, jog duomenys įrašyti vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrovės.
Bylose dėl tėvystės nuginčijimo teismas privalo vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, bet ir CK 1.5 str. 4 d. nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių bei liudytojų parodymus, padarė teisingą išvadą, kad vaikas dar mažas, ieškovas su vaiku mažai bendravo, nes vaikas dažnai būdavo pas atsakovės tėvus, o šiuo metu bendravimas tarp jų yra visiškai nutrūkęs ir, patenkinus ieškinį, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Atsakovė nurodė, kad ji žino, kas yra vaiko tėvas ir gal kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byla neteisminga Utenos rajono apylinkės teismui dėl to, kad atsakovė su vaiku išvykusi gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos Utenos miesto seniūnijos 2009 m. rugsėjo 9 d. pažymos (b.l. 82) matyti, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi Utenio g. 22, Utenos m., o Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos 2009 m. rugsėjo 2 d. pateikta pažyma (b.l. 76) patvirtina, kad atsakovė nuo 2009 m. vasario mėnesio gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamosios vietos čia nėra deklaravusi. Atsakovė pirmosios instancijos teisme klausimo dėl bylos teismingumo nekėlė ir nepateikė įrodymų, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, byla yra išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių (CPK 29 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Naikinti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui I. Ž. ir 8,10 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. Ž. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą ieškovui I. Ž. ir 8,10 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.