- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-447-81-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskiene (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravicius, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Cemnolonskienes, teiseju Egidijaus Jono Grigaraviciaus, Gycio Vecersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. V., gynejai advokatei Albinai Cirulienei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. V. apeliacini skunda del Jonavos rajono apylinkes teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1d. 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio bauda.
R. V. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. vasario men. 23 d. apie 11.25 val. UAB(duomenys neskelbtini) teritorijoje, esancioje (duomenys neskelbtini), tycia užrakindamas ivažiavimo i imones teritorija vartus bei ivažiavima i teritorija užtverdamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iki 17 val. neleisdamas i imones teritorija ivažiuoti turto saugotojo - UAB (duomenys neskelbtini) samdytam G. B. imonei priklausanciam krovininiam transportui ir iš imones teritorijos paimti apsaugai turto arešto akte Nr. 0064/04/00128 aprašyto areštuoto turto - 2992 vnt. mediniu padeklu, kuriu verte 29920 Lt, trukde antstolei R. M. vykdyti teismo sprendima- 2003-12-12 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo isakyma civilineje byloje Nr.L2-7535-03/03, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1d.
Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkes teismo 2006-06-01 nuosprendi, ji išteisinti, baudžiamaja byla nutraukti. Mano, kad teismo išvada, jog jis tycia, be priežasties trukde antstolei R. M. vykdyti sprendima, yra nepagrista, padaryta neivertinus visu byloje surinktu irodymu ir nustatytu faktiniu aplinkybiu. Teigia, kad i UAB (duomenys neskelbtini) teritorija antstoles neileido, nes saugojo bendroves turta, pakliuti i teritorija R. M. netrukde. Nurodo, kad teismas neivertino liudytoju A. M., K. D., D. V. parodymu bei kitu rašytiniu irodymu- sutarciu, kuriomis buvo nutraukta patalpu nuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) ir sudaryta nauja nuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), patalpu perdavimo akto, nutarties apie UAB (duomenys neskelbtini) bankrota ir kitu, patvirtinanciu, kad mediniai padeklai, buve UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, yra ne UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybe, o priklause UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantas skunde teigia, jog nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad turto arešto akto jis neskunde, nes teismo posedžio metu buvo apžiureta civiline byla, kurioje jis skunde neteisetus antstoles veiksmus. Neteisingas nuosprendžio teiginys, kad BK 231 str. 1d. neapima pareiguno, kuriam trukdoma atlikti numatytus veiksmus, sprendimu, ju teisetumo ir pagristumo. Apeliantas teigia, jog byloje nera irodymu, patikimai patvirtinanciu, kad jis tycia trukde antstolei R. M. vykdyti teismo sprendima, neileisdamas automobilio i teritorija. Nurodo, kad antstole R. M. vykdydama vykdomaja byla Nr. 0064/04/00128, areštuodama 2992 vienetu mediniu padeklu 29920 Lt vertes, kurie buvo adresu (duomenys neskelbtini), pažeide LR CPK 675, 676, 677, 678, 979, 680, 681, 690 str. reikalavimus. Objektyviu ir negincytinu irodymu, kad jis, apeliantas, atsisake priimti turto arešto akta, nera. Byloje pakankamai irodymu, patvirtinanciu, jog netikrindama finansiniu dokumentu, antstole nenustate, kieno nuosavybe yra 2992 vienetai padeklu, esanciu (duomenys neskelbtini), juos neteisetai išveže iš bendroves teritorijos ir perdave UAB (duomenys neskelbtini), o teismas, priimdamas nuosprendi, šiu pažeidimu nevertino, neatsižvelge, kad neteiseti antstoles veiksmai apskusti teismui. Nuteistasis skunde nurodo, kad ji teisinantys irodymai neaptarti ir neivertinti, teismas nemotyvavo, kodel vieni irodymai atmetami, o kitais tikima.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo ir jo gynejos, prašiusiu skunda patenkinti del jame išdestytu motyvu, prokuroro, prašiusio skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi buti atmestas.
LR BK 231 str. 1d. numatyta atsakomybe tam, kas trukde antstoliui vykdyti teismo sprendima.
Nuteistojo R. V. kalte padarius LR BK 231 str. 1d. numatyta nusikalstama veika irodyta byloje surinktais, išsamiai ištirtais ir tinkamai ivertintais irodymais - liudytoju R. M., I. L., D. J., V. K., Ž. S., V. S., V. O., N. Š., A. R., A. L. parodymais, byloje esanciais rašytiniais dokumentais. Ta aplinkybe, kad R. V. 2004-02-23 atvykus antstolei i UAB (duomenys neskelbtini) teritorija vykdyti teismo sprendima, užrakino imones teritorija, užtvere automobiliu vartus ir taip antstolei trukde atlikti savo pareigas, patvirtinta ne tik liudytoju parodymais. Šiu aplinkybiu neneige ir pats nuteistasis, taciau motyvavo savo elgesi tuo, kad sieke apsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode išsamius šios nuteistojo pozicijos atmetimo motyvus. Byloje esanciais rašytiniais irodymais bei liudytoju parodymais nustatyta, kad R. V. su turto arešto aktu buvo supažindintas, turto arešto aktas iteiktas i rankas 2004-02-12, ivykio diena, t.y. 2004-02-23, minetas arešto aktas galiojo, jis nebuvo apskustas. R. V. nebuvo pasinaudojes istatymu jam suteikta galimybe gincyti arešto pagristuma ir antstoles veiksmu teisetuma. Del šiu aplinkybiu turto arešto aktas 2004-02-23 diena galiojo ir buvo privalomas vykdyti, R. V. neturejo teises antstolei trukdyti vykdyti teismo sprendima.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptare visus byloje surinktus irodymus, liudytoju parodymus, tiek teisinancius R. V., tiek ir ji kaltinancius, nurode, kuriu liudytoju parodymai atmetami ir del kokiu priežasciu, kuriu liudytoju parodymais grindžiama nuteistojo kalte, todel nepagristas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytoju A. M., K. D., D. V. parodymu, kitu byloje ištirtu rašytiniu irodymu, ir šie skundo argumentai turi buti atmesti. Nuosprendyje konstatuota, kad aplinkybe, jog 2003 11 men. -2004 m. sausio men. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta ir ikurta nauja imone, nenustato ivykio vietoje buvusiu mediniu padeklu priklausomybes. UAB(duomenys neskelbtini) ikurimas, ir nauja patalpu nuomos sutartis nebutinai siejami su UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimu, viso šios imones turto netekimu, pardavimu ar perdavimu kitai imonei. Šie teismo motyvai pagristi bylos medžiaga.
Esant šioms aplinkybems pirmosios instancijos teismas R. V. pagristai pripažino kaltu padarius LR BPK 231 str. 1d. numatyta nusikalstama veika.
Skirdamas bausme, pirmosios instancijos teismas bendruju bausmes skyrimo pagrindu (LR BK 54 str.) nepažeide, atsižvelge i tai, kad nusikaltimas nors ir padarytas tycia, taciau yra nesunkus, R. V. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, ivertino, kad nera atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu ir skyre 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio bauda. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausme nei savo rušimi, nei dydžiu nera aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmes tikslus.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelge, jog antstole netikrindama finansiniu dokumentu nenustate kieno nuosavybe yra 2992 vienetai padeklu ir juos neteisetai išveže bei perdave UAB (duomenys neskelbtini), pažeide LR CPK 675-681,690 str. reikalavimus. Šis argumentas, nesusijes su skundžiamu nuosprendžiu, todel jis nenagrinetinas. Pažymetina, kad Jonavos rajono apylinkes teismo 2006-06-01 nuosprendžiu buvo sprendžiamas R. V. baudžiamosios atsakomybes klausimas. Byloje nustatyta, kad 2004-02-23 dienai turto arešto aktas nebuvo apskustas, jis galiojo ir antstole turejo teise bei pareiga juo vadovautis. Antstoles veiksmu surašant turto arešto akta teisetumui ir pagristumui gincyti istatymai itvirtina specialia tvarka, kuria, kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, apeliantas yra pasinaudojes.
Atsižvelgdama i aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai ivertino irodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagristos teismo posedžio metu ištirtais ir ivertintais irodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimu, yra teisetas ir pagristas, teisiniu pagrindu ji keisti ar naikinti nera. Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustatyta.
nuteistojo R. V. apeliacini skunda atmesti.