- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-412-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15411-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo V. B. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu tenkino ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų V. B. ir G. B. 2 923,10 Lt skolos už būsto nuomą, 87,69 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai, taip pat lygiomis dalimis 90,32 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Atsakovas V. B. pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo. Prašė priteistą skolą, delspinigius ir palūkanas išdėstyti po 100 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad jis gavo butą ir jį išlaikė, dėl šios priežasties teismo sprendimo įvykdymas turi būti siejamas tik su juo. Prašyme nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro 1 352 Lt pensija, priteistą sumą iš karto sumokėti neturi galimybių.
Atsiliepimas
Ieškovas pateiktu atsiliepimu prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai neįrodo sunkios turtinės padėties. Be to, į bylą nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kokias pajamas gauna atsakovo sutuoktinė G. B.. Mano, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai ištęstų skolos ieškovui grąžinimo terminą ir suteiktų atsakovui galimybę piktybiškai vengti atsiskaityti su atsakovu. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, teismo sprendimas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Teismas priimdamas nutartį dėl teismo sprendimo išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti kreditoriaus (išieškotojo) interesai, t. y. sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, laikomasi lygiateisiškumo principo. Mano, kad atsakovas nenurodė išskirtinių, svarbių pagrindų, dėl kurių visos priteistos sumos mokėjimas atsakovams būtų ypatingai žalingas. Pabrėžė, kad tenkinus atsakovo prašymą būtų ignoruojamas ieškovo teisėtas interesas gauti savo reikalavimų įvykdymą įprasta, įstatymų nustatyta tvarka ir dėl šios priežasties būtų pažeidžiami ieškovo teisėti lūkesčiai, šalių lygiateisiškumo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą aštuoniolikos mėnesių terminui, mokant kas mėnesį solidariai po 48,44 EUR, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo nutartis, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.
Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai apie turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus leido spręsti, jog atsakovų turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai sudarė pagrindą pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Pabrėžė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis palyginus su atsakovais, kurie yra fiziniai asmenys, yra žymiai geresnė. Nurodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bei leidžiant atsakovams sumokėti žalą, palūkanas ir delspinigius per aštuoniolikos mėnesių terminą lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai pažeisti nebus. Atkreipė dėmesį, kad teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendime pasisakė, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip nuomininkas. Šių aplinkybių kontekste nusprendė, kad atsakovė G. B. yra solidari skolininkė kartu su atsakovu V. B. įstatymo pagrindu, todėl esant sudarytai santuokai tarp atsakovų, nesant povedybinės sutarties, nėra teisinio pagrindo atleisti ją nuo teismo sprendimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas yra išdėstomas tik išimtiniais atvejais, vienas kurių yra sunki skolininko turtinė padėtis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad atsakovų finansinė padėtis yra sunki. Pabrėžė, kad atsakovas nenurodė svarbių pagrindų, dėl kurių skolos mokėjimas būtų ypatingai žalingas, o pateikti dokumentai neįrodo, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga. Byloje nėra duomenų, kokias pajamas gauna atsakovo V. B. sutuoktinė, dėl šios priežasties nebuvo nustatyta, kokios yra bendros sutuoktinių pajamos. Pažymėjo, kad sutuoktinių pajamos skaičiuojant tik jų gaunamą pensiją sudaro 774,07 EUR, dėl šios priežasties kas mėnesį mokėtina 48,44 EUR suma sudaro tik šiek tiek daugiau nei 6 procentus atsakovų gaunamų pajamų. Ieškovo vertinimu tai yra per maža dalis atsakovo pajamų, skirtų įsiskolinimui padengti. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1843-262/2014 dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nes buvo pažeista prievolė mokėti buto nuomą, konstatavo, jog atsakovas V. B. turi galimybių mokėti nuomos mokestį, tačiau tikslingai (piktavališkai) jo nemoka ir neketina to daryti. Pažymėjo, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į teismą dėl skolų už buto nuomą iš atsakovų V. B. ir G. B. priteisimo. Atskirajame skunde akcentuojama, kad pažeidžiami teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo principai, ieškovo teisėtas interesas gauti savo reikalavimų įvykdymą įprasta, įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su atskirajame skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas jau sumokėjo 292 Lt nuomos mokesčio ir jį mokės toliau. Prašo įvertinti tai, kad kitoje byloje, kurią nagrinėja teisėja L. V., jis taip pat prašė išdėstyti sprendimo vykdymą mokant po 30 EUR kiekvieną mėnesį, nereikalaujant skolos iš jo sutuoktinės. Pažymėjo, kad ieškovo minimos Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1843-262/2014 nebuvo gavęs.
Atsakovė G. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis naikintina, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas išspręstinas iš esmės.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas teismui pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šiuo atveju atsakovas pateikė 2006-09-07 sutartį, kuria atsakovas V. B. iš S. A. iki 2007-05-07 pasiskolino 300 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo įvykdyti prievolę padengdamas minėtą skolą nekilnojamuoju turtu: žemės sklypu ir pastatais su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovas pridėjo kitus dokumentus, t. y. Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970-01-19 orderį, kuriuo atsakovui ir jo šeimai leidžiama apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1996-04-15 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, teisės specialistų komentarus. Pateiktus naujus įrodymus priimti atsisakytina, kadangi, pirma, šiuos įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui; antra, 2006-09-07 sutartis savaime nepatvirtina, jog joje minimas nekilnojamasis turtas yra perėjęs S. A. nuosavybėn, taip pat nepatvirtina ir kitų byloje nagrinėjamam klausimui svarbių aplinkybių, todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo minėta sutartis nelaikytina turinčiu reikšmę įrodymu sprendžiamam klausimui; trečia, kiti atsakovo pateikti dokumentai yra nesusiję su nagrinėjimu klausimu ir pareiškėjo turtine padėtimi, kuria grindžiamas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimti šiuos naujai pateiktus dokumentus nėra pagrindo.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Išdėstytos nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad tik išimtiniais atvejais sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas, o šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir skolos mokėjimas būtų ypatingai žalingas. Mano, kad yra pažeidžiami teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo principai, ieškovo teisėtas interesas gauti savo reikalavimų įvykdymą įprasta, įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovui V. B. priklauso žemės sklypai, gyvenamasis namas su kitais pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (b. l. 87-90). Dalis minėto nekilnojamojo turto t. y. vienas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais pastatais bei statiniais yra įkeistas (nuo 2012-06-08 įregistruota hipoteka). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams V. B. ir G. B. priklauso žemės sklypas, sodo namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 92). Atsakovas gauna senatvės pensiją, kurios dydis 1 352,97 Lt (b. l. 72-73, 103), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 94). Sutuoktinė atsakovė G. B. gauna senatvės pensiją, kurios dydis 1 325,83 Lt, taip pat darbo užmokestį (b. l. 105-106). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 93). Kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovas pateikė kredito sutartį Nr. KRE-139874, kuria jam suteikiamas 160 000 Lt kreditas, susitarimą dėl 2006-03-22 laidavimo sutarties Nr. 06-017101-LA1 sąlygų pakeitimo ir susitarimą dėl 2006-03-22 laidavimo sutarties Nr. 06-017101-LA2 sąlygų pakeitimo. Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas V. B. ir jo sutuoktinė atsakovė G. B. gauna nuolatines pajamas – senatvės pensiją, atsakovei G. B. taip pat yra mokamas darbo užmokestis. Atsakovas ir jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė smarkiai viršija priteistas ir prašomas išdėstyti sumas. Nors atsakovas teigia, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tačiau Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtinta, jog hipoteka įkeistas ne visas turtas. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalimis hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Šiuo atveju pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus duomenų apie atsakovo disponavimo turimu nekilnojamuoju turtu suvaržymus ar apribojimus nėra, dokumentų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes į bylą nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų atliekamus mokėjimus pagal kredito sutartį Nr. KRE-139874 ar iš laidavimo sutarčių kylančių pareigų vykdymą ir leistų nuspręsti esant sudėtingą atsakovo bei jo sutuoktinės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes laiko, jog vien tik atsakovų turimo turto kiekis ir dydis sudaro visas prielaidas tinkamai ir laiku vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas neįrodė, jog jo esama turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip nurodytas išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymo išdėstymui ir prioriteto prieš ieškovo interesą gauti teismo sprendimo įvykdymą iš karto teikimui. Pabrėžtina, kad atsakovo atsiliepime nurodytas teiginys, jog kitoje byloje jis taip pat prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą neįrodo šioje byloje nagrinėjimo prašymo pagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius duomenis, padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo turtinės padėties ir nepagrįstai teismo sprendimo vykdymą išdėstė aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą argumentą, kad skolos vykdymas negali būti nukreipiamas jo sutuoktinės atsakovės G. B. atžvilgiu. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu skola už būsto nuomą, delspinigiai ir palūkanos yra priteistos solidariai iš atsakovo V. B. ir atsakovės G. B., todėl būtent toks teismo sprendimas ir turi būti vykdomas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. sausio 19 d. nutartį, netinkamai pritaikė CPK normas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. B. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.