- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- ATP-618-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00331-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Zita Gavėnienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-618-72/2012
2012 m. gruodžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu V. L. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2012 m. liepos 1 d., 21.24 val., (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., vairavo transporto priemonę – automobilį „OPEL FRONTERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,03 promilės)). Apylinkės teismas konstatavo, jog V. L. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta liudytojų M. A., M. M., A. Z. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymų kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažyma apie baustumą, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonės registracijos liudijimu, fotonuotraukomis. Skirdamas V. L. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę – dirba, buvo anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. L. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad su jam inkriminuotu pažeidimu nesutinka. Tvirtina, kad transporto priemonės nevairavo ir jo paaiškinimai buvo nuoseklūs nuo pat pradžių. Asmuo, kuris jį vežė namo, nuslydus automobiliui į griovį, išėjo ieškoti pagalbos. Minėtas asmuo tokias aplinkybes patvirtino ir teisme. Mano, kad teismas, pripažindamas jo kaltę dėl pažeidimo, nutarimą priėmė neatsižvelgęs į ATPK 257 str. nuostatas, o byloje surinkta medžiaga nepatvirtina pareikšto kaltinimo. Nurodo, kad jo paaiškinimus visiškai patvirtino byloje apklausti liudytojai A. K. ir A. Š.. Tačiau nesupranta, kodėl teismas jų parodymais priimdamas nutarimą nesivadovavo, o vadovavosi išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais, kurie įvykio nematė ir kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas visiškai nesiaiškino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, šių prieštaravimų net nesistengė pašalinti. Nors nė vienas iš liudytojų nepaneigė to fakto, kad atvykus policijos pareigūnams automobilyje nebuvo raktelių, kas patvirtina jo parodymus, jog vairavo kitas asmuo, kuris ir turėjo raktelius, tačiau teismas į tai nekreipė jokio dėmesio. Policijos pareigūnas A. Z. parodė, kad jis skambinėjo asmenims, prašydamas neva jų prisiimti kaltę. Tačiau byloje liudijęs J. M. patvirtino, kad jis buvo jo iškviestas tik parvairuoti automobilį iki namų ir būtent J. M. paėmė antrus raktelius iš jo namų ir atvyko į įvykio vietą. Tačiau policijos pareigūnai neleido paimti automobilio ir jį nuvežė į stovėjimo aikštelę. Bet kokie teiginiai neva jo automobilis trukdė eismui, yra paneigti ir liudytojų parodymais, ir nuotraukomis – nė vienas automobilio ratas nestovėjo kelio ruože, todėl eismui tikrai netrukdė. Mano, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo dar vienas policijos pareigūnų psichologinis veiksmas, siekiant jį priversti prisipažinti tai, ko nėra padaręs. Neneigia, kad buvo labai girtas. Tačiau policijos pareigūnai, atlikdami bet kokius procesinius veiksmus, privalėjo tai įvertinti. Tuo tarpu visi veiksmai buvo atliekami jam iki galo nieko nesuvokiant dėl neblaivumo – netgi buvo liepiama pasirašyti, nors negalėjo perskaityti, kas parašyta. Nurodo, kad neaišku, iš kur atsiradęs liudytojas M. A. parodė, jog jis fotografavo iš automobilio. Iš nuotraukų matyti, kad fotografuota iš toli, o vaizdas tik pritrauktas. Šios nuotraukos tik patvirtina, kad jis pabudęs iš miegų vaikščiojo apie automobilį ir įsėdo į priekinę sėdynę, kadangi skaudėjo koją – durelės atidarytos, jo kojos lauke. Prie nuotraukų yra nurodyta, kad tai M. A. darytos nuotraukos, nors jį fotografavo atvykę policijos pareigūnai. Be to, liudytojas M. A. nebuvo apklaustas įvykio vietoje, jis iš kažkur atsirado vėliau. Liudytojai painiojosi nurodydami jo aprangą (kamufliažinė striukė), nors nuotraukose sėdi su baltiniais. Tačiau teismas niekuo nesuabejojo. Be to, policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio pranešimo policijai skiriasi nuo M. A. parodymų. Nors buvo išgėręs, tačiau atsakingai pareiškia, jog to asmens, kuris liudijo teisme prisistatęs M. A., įvykio vietoje tikrai nebuvo, su juo niekas nekalbėjo, buvo atvykę tik policijos pareigūnai, kuriuos prisimena. M. A. atvyko į teismo posėdį pavėlavęs, jo asmens dokumentai patikrinti nebuvo. Nesupranta, kodėl teismas besąlygiškai tiki tik policijos pareigūnų ir neaišku, kokio asmens parodymais, kurie pagrindžia kaltinimus, tačiau net neanalizuodamas atmeta kitų liudytojų parodymus, nutarime teigdamas, kad teismas netiki šių liudytojų parodymais, nes neva jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tačiau byloje aplinkybės buvo nustatinėjamos tik pagal policijos pareigūnų parodymus, kurių pasisakymuose buvo gana daug netikslumų. Nurodo, kad teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į protingumo ir teisingumo kriterijus bei pažeidė tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose ir Konstitucijos garantuojamą asmens nekaltumo prezumciją. Byloje nebuvo surinkta svarių, pagrįstų bei išsamių jo kaltės įrodymų, o visi neaiškumai ir abejonės, kurių pašalinti neįmanoma, privalo būti vertinami jo naudai. Kadangi jis neblaivus nevairavo automobilio, todėl jo atžvilgiu administracinės bylos teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas R. Č. prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinė byla V. L. atžvilgiu buvo išnagrinėta teisingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog V. L. padarė pažeidimą. Mano, kad teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų A. K. ir A. Š. parodymais, nes jie skiriasi nuo paties V. L. paaiškinimų. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu nuosekliai papasakojo, kaip važiuodamas paskui V. L. automobilį matė, kaip jis nuvažiavo į griovį, o sustojęs ir priėjęs prie V. L. automobilio matė vairuotoją ir jį nufotografavo. Tuo tarpu skunde V. L. nurodo visiškai kitas aplinkybes, nei jos buvo užfiksuotos pašalinio žmogaus (M. A.), kuris net nežinodamas, kas vairuoja automobilį, būdamas nesuinteresuotas asmuo du kartus skambino į policiją pranešti, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Akivaizdu, kad V. L. neprisimena kai kurių to vakaro įvykio aplinkybių, tikėtina, dėl savo neblaivumo. Kadangi tiek liudytojo, tiek policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti pagrindo nėra, skirtingai nei paties V. L. ir jo kviestų liudytojų parodymais, kurie yra skirtingi.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 126 str. 4 d., be kita ko, numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš V. L. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę, padarius jam inkriminuotą ATPK pažeidimą, neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje bei pakartoja analogišką pirmosios instancijos teisme dėstytą versiją, kad iki vietos, kur buvo rastas griovyje atsidūręs jo automobilis, jis automobilio nevairavo, o tik jame, būdamas neblaivus, ant galinės sėdynės miegojo. Apelianto teigimu, automobilį vairavo A. Š., kuris automobiliui nuvažiavus į griovį, išėjo ieškoti pagalbos.
Pažymėtina, kad norint konstatuoti, jog V. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., reikia įrodyti, kad jis vairavo automobilį ir kad automobilį jis vairavo būdamas neblaivus. Pats V. L. savo neblaivumo įvykio metu neginčija, tačiau teigia, kad neteisingai buvo nustatytas kitas šio pažeidimo objektyviosios pusės elementas, o būtent – vairavimo faktas.
Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnarinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. L. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas analizavo visus liudytojų parodymus, juos gretino tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais ir nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje esančių ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą.
Teismas atmeta apelianto teiginį, kad jis nepadarė jam inkriminuoto teisės pažeidimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jo kaltė yra visiškai ir neabejotinai įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testo rodmenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažyma apie baustumą, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonės registracijos liudijimu, fotonuotraukomis, liudytojų M. A., M. M. ir A. Z. teismo posėdyje duotais parodymais.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų A. Z. ir M. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, kur jie patvirtino, kad pagal gautą pranešimą nuvyko į Anykščių r., Anykščių sen., Liūdiškių k., kur rado į griovį nuvažiavusį automobilį, o prie jo neblaivų V. L.. Prie automobilio buvo dar vienas asmuo, tai - M. A., kuris parodė, kad matė, kaip automobilį vairavo V. L., nes važiavo paskui jo automobilį negalėdamas jo aplenkti, kadangi jis vingiavo po kelią, o po to nuvažiavo į griovį. Minėtų liudytojų teigimu, pats V. L. neigė vairavimo faktą ir mobiliuoju telefonu skambinėjo savo pažįstamiems, prašydamas jų prisiimti kaltę, jog jie vairavo jo automobilį, tačiau tokio asmens neatsirado. Netikėti šių liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir išsamūs, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis bei tiesiogiai pažeidimą mačiusio liudytojo M. A. teismo posėdyje duotais parodymais, kur jis nurodė, kad tą dieną važiavo į Vilnių ir pakeliui pasivijo visureigį, kurio kelis kilometrus negalėjo aplenkti, nes automobilis vingiavo po kelią, o po to nuvažiavo į griovį. Sustojo ir priėjęs prie automobilio pamatė, kad vairuotojas yra girtas ir, jo manymu, važiuodamas užmigo, nes sakė, jog yra pavargęs ir nori miego. Tvirtina, kad automobilį vairavo V. L., kuris važiavo vienas. V. L. sėdintį prie automobilio vairo, nufotografavo ir nuotraukas pateikė policijai. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių fotonuotraukų matyti, kad vienoje jų užfiksuotas griovyje atsidūręs automobilis, kitoje - prie vairo sėdintis vyriškis. Pats V. L. neneigia, kad nuotraukoje užfiksuotas prie automobilio vairo sėdintis vyriškis yra jis, tačiau nurodo, kad nuotraukos darytos po to, kai jis jau pabudęs ir pasivaikščiojęs atsisėdo į vairuotojo vietą laukti, kol jį atvažiuos kas nors parvežti namo, ir ne liudytojo M. A., kurio apskritai įvykio metu jis nematė, o atvykusių policijos pareigūnų. Tačiau tokie apelianto parodymai prieštarauja jau pirmiau aptartų liudytojų parodymams, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinį skundą pateikusio asmens nurodoma aplinkybė, kad automobilyje nebuvo rasti rakteliai, kas, jo nuomone, patvirtina jo parodymus, jog automobilį vairavo kitas asmuo, kuris ir turėjo automobilio raktelius, jo kaltės nepaneigia. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tiesiogiai pažeidimą mačiusio liudytojo M. A. veiksmais, t. y. kai jis, keletą kilometrų važiuodamas paskui V. L. automobilį, pamatęs, jog jis nuvažiavo į griovį, iš karto sustojo ir priėjęs prie automobilio matė vairuotoją – V. L., kuris automobilyje buvo vienas, ir jį nufotografavo bei kaip įrodymą į bylą pateikė fotonuotraukas, bei policijos pareigūnų parodymai, kad jiems atvykus pagal iškvietimą jų laukė liudytojas M. A., nurodęs analogiškas aplinkybes, kaip ir savo parodymuose, neabejotinai paneigia apelianto versiją, jog jis aptariamo pažeidimo nepadarė ir automobilio nevairavo, o tik jame, būdamas neblaivus, ant galinės sėdynės miegojo, ir kartu patvirtina jo kaltę vairavus transporto priemonę esant neblaiviam. Jokių duomenų, galinčių sukelti abejones liudytojų A. Z., M. M. ir M. A. teismo posėdyje duotų parodymų objektyvumu, teismas nenustatė. Byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Pats V. L., nei teigdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde, nenurodė jokių konkrečių faktų ar duomenų, leidžiančių manyti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai prieš jį susimokę, todėl jį apkalba, tik deklaratyviai teigia, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Taip pat pasakytina, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojų A. Š. ir A. K. teisme duotus parodymus, nes jie prieštarauja tarpusavyje, nesutampa su paties V. L. parodymais ir iš esmės prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Pats V. L. teisme nurodė, kad vartodamas alkoholį pas A. K. namuose, prašė A. K., kad jis surastų vairuotoją, kuris parvairuotų jo automobilį iki namų ir kartu jį parvežtų namo. Tačiau liudytojas A. K. teisme tokius V. L. parodymus paneigė, nurodydamas, kad pats V. L. kažkam skambino, o jis V. L. vairuotojo neieškojo ir niekam neskambino. Tuo tarpu A. Š. nurodė, kad A. K. jo paprašė parvežti į namus V. L., su kuo jis sutiko, tačiau važiavo į Anykščius pas seserį, pakeliui nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Palikęs automobilį išėjo ieškoti pagalbos, o kai sugrįžo, automobilio jau nebebuvo. Taip pat V. L. teisme parodė, kad jis, nuėjęs miegoti į automobilį, raktelius padėjo į dėtuvę, esančią tarp priekinių automobilio sėdynių. Tuo tarpu A. Š. parodė, kad rakteliai buvo ant automobilio vairuotojo kilimėlio. Taigi tarp šių asmenų esantys parodymų prieštaravimai sudaro pakankamą pagrindą abejoti ne tik liudytojų A. Š. bei A. K. parodymų teisingumu ir objektyvumu, bet ir apelianto V. L. pateiktos versijos pagrįstumu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. L. pirminiame savo paaiškinime policijos pareigūnams negalėjo nurodyti, kas vairavo jo automobilį, teigdamas, kad nežino. Versiją, jog automobilį vairavo A. Š., V. L. iškėlė tik teisme. Taigi sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad paties V. L. pasikviesti liudytojai A. K. ir A. Š., duodami teisme parodymus, buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir siekė padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.
Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka padaryti patikimą išvadą, kad V. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog bylos duomenimis įrodyta, kad V. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, o jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d. Tuo tarpu V. L. duoti parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos atsakomybės, kadangi jo nurodytos aplinkybės prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumai.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutarimą palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.