- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-2803-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29146-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- N. L.
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei N. L. dėl avansinės įmokos, baudos, nuostolių priteisimo, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 17 d. preliminariąją sutartį dėl gyvenamo namo šiltnamio, kitų lauko statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. K. ir N. L. dėl atsakovės N. L. kaltės, priteisti iš atsakovės 7200 EUR avansinę įmoką, sumokėtą pagal 2015 m. kovo 17 d. preliminariąją sutartį ir 7200 EUR baudos bei 1415 EUR patirtų nuostolių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei N. L. priklausančią ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2015 m. kovo 17 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti pirkėjai sodo namą, šiltnamį, kitus lauko statinius ir žemės sklypą. Minėtos sutarties 5.1 p. šalys numatė, kad už pagrindinės sutarties nepasirašymą preliminarioje sutartyje numatytais terminais dėl pardavėjos kaltės, pirkėjai bus grąžintas 7200 EUR sumokėtas avansas, avanso dydžio bauda ir preliminarioji sutartis bus laikoma nutrūkusia. Pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė įvykdyti prievolę. Ieškovės nuomone, minėtos sumos ir nuostoliai priteistini teismine tvarka. Ieškovė nurodė, kad reikalavimų užtikrinimui taikytinos laikinosios pasaugos priemonės, kadangi nėra jokių garantijų, kad yra galimas sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės E. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo atsakovės N. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 15815 EUR sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti procesinio pobūdžio apribojimus atsakovės konkretaus turto – ½ dalies pastato, pastato – šiltnamio, kitų statinių, taip pat ½ dalies žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvati ir neproporcinga prevencinė priemonė, neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pareiškė materialinius reikalavimus atsakovei, bei tai, kad atsakovė raštu atsisako grąžinti pagal ginčo sutartį gautą avansą. Toks atsakovės elgesys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Ieškinio suma atsakovės, kaip fizinio asmens, atžvilgiu laikytina didele. Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinį patenkinus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė N. L. prašė panaikinti 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodė, kad daug metų dirba gerai apmokamoje darbo vietoje – UAB „Flex logistics“ direktore. Jos pajamos kasmet didėja, šiai dienai į rankas ji gauna po 2000 EUR. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad skirtingai nei nurodė ieškovė, ji nevengė konstruktyvaus bendravimo su ieškove, nuo jos valios priklausančių veiksnių laiku ir kryptingai ėmėsi visų įmanomų priemonių neigiamų pasekmių atsiradimui užkardyti. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių pagrįstų motyvų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas prielaidomis sąmoningai nuslepiant tikruosius įvykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels atsakovei neigiamų padarinių dėl fiziologinio egzistavimo (maitinimosi ir apmokėjimo už komunalines paslaugas). Tokios laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos tik pateikus įrodymus apie atsakovės nemokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E. K. prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės elgesio, kai ji atsisakė geruoju tenkinti prašymą grąžinti avansą ir atlyginti nuostolius ir tai, kad fiziniam asmeniui ieškinio suma yra didelė. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra nuolat išvykusi iš Lietuvos, nekontaktuoja su ieškove, teismui nutyli reikšmingą aplinkybę, kad yra tik ½ dalies ginčo turto savininkė ir neturi teisinio pagrindo parduoti jos buvusiam vyrui priklausančios turto dalies. Jos veiksmų nesąžiningumas leido padaryti išvadą, kad ginčo dėl gyvenamojo namo pardavimo sprendimas gali būti komplikuotas, todėl nėra pakankamai duomenų, kad jos uždirbamos pajamos leis užtikrinti būsimo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismų praktikoje laikoma, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai yra kilęs didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele, o aplinkybė, kad ieškinio suma gali būti didelė paties ieškovo atžvilgiu, negali įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. Nr. 2-2383/2011). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės išdėstytas aplinkybes, atsakovės elgesį, bei atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, sprendė, kad 15815 EUR ieškinio suma atsakovės, kaip fizinio asmens, atžvilgiu laikytina didele.
Pažymėtina, kad atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog šiuo atveju nėra grėsmės būsimam galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė dirba gerai apmokamoje darbo vietoje ir ieškinio suma jos atžvilgiu nelaikytina didele.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs su atskiruoju skundu pateiktus minėtus dokumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškimo suma laikytina didele atsakovei. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė atsakovei priklausančios AB DNB banko sąskaitos išrašą. Iš pateikto išrašo matyti, kad laikotarpiu 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d. atsakovė, iš įmonės, kurios direktorė nurodė esanti, atlyginimą gavo 2015 m. balandžio 9 d. – 5128,99 EUR, 2015 m. gegužės 8 d. – 2202,14 EUR, 2015 m. birželio 11 d. 1300 EUR, 2015 m. balandžio 23 d. – 203 EUR avanso, 2015 m. birželio 26 d. – 700 EUR avanso. 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. liepos 7 d. jai išmokėta iš viso 20000 EUR dividendų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš minėto išrašo taip pat matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtis „dovana“ atsakovė trečiajam asmeniui pervedė 3000 EUR, 2015 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu pervedė trečiajam asmeniui 5760 EUR, mokėjimo paskirtis „už akcijas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai neatspindi realios atsakovės finansinės būklės, iš pateiktų dokumentų negalima spręsti apie atsakovės kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dydį, taip pat iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad atsakovės nurodyta sąskaita naudojama ne tik išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams, bet ir jos vadovaujamai įmonei UAB „Flex Logistics“. Taip pat iš atskirojo skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovė yra gavusi 36440,86 EUR kreditą iš AB DNB bankas. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija vertintina kritiškai, kadangi įrodinėdama, jog ieškinio suma jos atžvilgiu nėra didelė, atsakovė nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels neigiamų padarinių dėl fiziologinio egzistavimo (maitinimosi, apmokėjimo už komunalines ir socialines paslaugas) jai ir jos nepilnamečiam sūnui.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad šiuo atveju 15815 EUR suma nagrinėjamoje byloje nėra laikytina esanti didele palyginti su atsakovės turimo turto mastu ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atsakovės atžvilgiu neapsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad jų netaikius galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės N. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.