Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-40-673/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
II-40-673/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00751-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-40-673/2014Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00751-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 79.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G.,nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. G. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-27 nutarimu A. G. nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 2 d. – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių laikui. Nuobauda paskirta už tai, kad A. G., 2014-07-25 apie 16.45 val., Kaišiadorių r., kelyje Jonava-Žąsliai-Kalniniai-Mijaugonys, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jokių konkrečių ir aiškių tikslų, be motyvų, didindamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį trukdė lenkiančios transporto priemonės Opel Astra valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojai jį aplenkti, tuo pastarajai išreikšdamas ypatingą nepagarbą, įžūliai ir ciniškai sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. teismo prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti skunde nurodytais argumentais. Pripažįsta, kad vairavo automobilį protokole nurodytoje vietoje ir laiku, važiavo kartu su bendradarbiu V. S., kurį vežė namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo neviršydamas leistino greičio. Už Žąslių jį, važiuojantį apie 80 km/h greičiu, lenkė šviesios spalvos automobilis, galimai, Opel Astra. Aplenkęs staigiai prieš pat jį grįžo į jo eismo juostą, vos jo neužkabino, jam net teko pristabdyti. Pripažįsta, kad priešpriešiais, tačiau toliau, atvažinėjo kitas automobilis. Jo manymu, automobilis Opel sukėlė avarinę situaciją. Pamanė, kas taip gali vairuoti. Ar toje vietoje buvo leistinas lenkimas, negali pasakyti, nestebėjo. Aplenkęs automobilis toliau važiavo apie 70 km/h greičiu, jis jį aplenkė ir nuvažiavo. Matė, kad aplenktame automobilyje, priekyje, važiuoja dvi moterys, pamanė, kad moterims atleistina, kad taip padarė. Po dviejų savaičių buvo iškviestas į PK. Kodėl jį aplenkęs automobilis taip staigiai grįžo į jo eismo juostą – nežino, gal dėl to, kad iš priekio link jų priešais artėjo kitas automobilis. Nematė, kad anksčiau moteris būtų norėjusi jį lenkti, nematė, kad ji važiuoja paskui jį. Lenkiant moteriai jis savo vairuojamo automobilio greičio nedidino - apklaustas antrame teismo posėdyje pripažino, kad gal taip ir gavosi, bet jis tikrai nepiktnaudžiavo, tokiais dalykais neužsiima, gal lenkiančiai merginai taip pasirodė. Piktybiškai lenkti netrukdė. Lenkimo metu tikrai nesišaipė iš moterų. Tame kelyje, kuriame leistinas 90 km/h greitis jis važiavo apie 60 km/h greičiu, nes ten kalnuotos vietos, posūkiai. Moterų, kurios važiavo automobilyje, jis visiškai nepažįsta, kodėl jos taip nurodo, negali paaiškinti. Nesako, kad liudytoja J. D. meluoja, bet jis piktybiškai netrukdė aplenkti. Jo policija niekur tą dieną nesustabdė. Jei jis neteks teisės vairuoti transporto priemonės, tai neteks ir darbo, nes jau apie 10 metų dirba vairuotoju, turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinės darbo užmokesti apie 700 Lt, jis gauna apie 2500 Lt, todėl yra pagrindinis šeimos išlaikytojas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime (b. l. 38) atstovas prašo skundo netenkinti.

Liudytojas V. S. parodė, kad važiavo kartu su A. G. pastarojo vairuojamu automobiliu. Už Žąslių juos aplenkė Opel Astra ir jiems užkišo mašiną, tai yra mašina juos lenkė ir A. G. teko pristabdyti, kad išvengti avarinės situacijos, nes aplenkęs vairuotojas staigiai grįžo į savo juostą. Vairuotojas staigiai grįžo į eismo juostą, nes kažkas pasirodė priešpriešiais, kažkas priešais atvažinėjo. Prieš tai paskui važiuojančio automobilio nematė. Kuomet juos lenkė, A. G. greičio nedidino, nors jis į spidometrą nežiūrėjo, A. G. reikėjo net pristabdyti, kad neįvažiuoti į lenkusį automobilį. Jokių mimikų juos lenkusioms moterims jie nerodė. Stebėjosi, kad galimai taip važiuoti. Vėliau jie tą patį automobilį aplenkė, matė, kad vairuoja moteris.

Liudytoja J. D. paaiškino, kad A. G. nepažįsta, tik matė įvykio metu. 2014 m. liepos 25 d. su dukros D. Ž. vairuojamu automobiliu važiavo protokole nurodytu laiku ir vietoje. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Už Žąslių geležinkelio stoties pervažos privažiavo baltos spalvos automobilį VW Passat, kuris, kas buvo keista, važiavo lėtai, apie 60 km/h greičiu. Leistinas toje vietoje greitis 90 km/h. Kadangi kelias kalnuotas, ženklintas ištisine juosta, lenkti negalėjo, todėl važiavo iš paskos. Matėsi, kad VW Passat automobilyje važiavo dviese, šnekėjosi. Taip paskui važiavo pakankamai ilgai. Kuomet dukra susikaupė lenkti ir pradėjo lenkimo manevrą, VW Passat pradėjo didinti greitį, ta prasme – neleido lenkti. VW Passat vairuotojas tikrai matė, kad jos ilgą laiką važiavo iš paskos. Dukra dar greitį paspaudė, o VW Passat vairuotojas dar greitį padidino. Lenkiant pasisuko į juos ir matė, kaip jie juokėsi, šaipėsi, jiems buvo linksmas tas dalykas, kažkokia pramoga. Taip šalia važiavo apie 5-10 sekundžių. Toje vietoje, kur dukra bandė aplenkti, yra šalutinis kelias, kuriame stovėjo automobilis, laukdamas galimybės išvažiuoti į pagrindinį kelią. Kadangi jų greičiai buvo pakankamai dideli, ji išsigando, kad jei tas automobilis jų nepamatys ir iš šalutinio kelio išvažiuos į pagrindinį kelią, atsidurs tiesiai priešais juos, neišvengiamai įvyks avarija. Galėjo būti ir taip, kad iš priekio priešpriešiais jau atvažinėjo kitas automobilis, dėl ko dukra aplenkusi turėjo staigiai grįžti į savo eismo juostą, bet tą geriau galėjo matyti dukra. Susidarius tokiai situacijai, matyt ir VW Pasaat vairuotojas tą įvertino, nes jos jį šiaip taip aplenkė. Tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą, patyrė stresą. Dukra pasakė skambinti 112 ir pranešti apie įvykį, ką ji ir padarė. Gerai, kad laimingai baigėsi, o jei kelyje būtų pasimaišę vaikai, ar pan., jos manymu, buvo susidariusi kritinė situacija. Paskui tas pats VW Passat vairuotojas jas vėl aplenkė ir tada jau važiavo leistinu greičiu, per gyvenvietę gal šiek tiek ir greičiau. Jį pasiviję nufotografavo telefonu. Paskui matė, kaip jis jau Jonavos rajone pasuko į kairę, į miestą ir jos jį pametė. Kai pranešė policijai, išdėstė situaciją, iš bendro pagalbos centro iš karto paklausė – ar ji liudys teisme, pasakė, kad liudys. Pati yra vairuotoja, nuo 1988 metų turi vairuotojo pažymėjimą. Kategoriškai tvirtina, kad VW Passat vairuotojas neleido joms jo aplenkti, didino greitį, šaipėsi. Ji neturi jokio pagrindo taip išsigalvoti, jos manymu, pradėjus lenkti, VW Passat vairuotojas, važiavęs lėtai, pradėjo didinti greitį. Tai jis darė tyčia.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad apelianto nepažįsta, bet jo veidą įsidėmėjo įvykio metu. Galimai 2014-07-25 važiavo automobiliu „Opel Astra“, priklausančiu mamai J. D., iš Vievio per Žąslius į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo mama J. D., kuri sėdėjo priekyje, ir močiutė V. D.. Ji vairavo mamos automobilį. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2008 metų. Pravažiavus Žąslius prisivijo WV Passat, kuris dėl jai nesuprantamų priežasčių važiavo žymiai mažesniu greičiu, tai yra 50-60 km/h, nors oje vietoje leistinas greitis – 90 km/h. WV Passat tokiu greičiu važiavo pakankamai ilgą laiką, o ji jo lenkti negalėjo, nes ten visur ištisinė kelio ženklinimo linija, draudžianti lenkti. Pravažiavus miestelį ji pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Kai ji lenkdama padidino greitį, greitį ėmė didinti ir apeliantas. Priekyje pamatė prie šalutinio kelio privažiuojantį automobilį, kuris rodė posūkio signalą. Kadangi ji buvo lenkime, lygiagrečiai su WV Passat, išsigando, kad iš šalutinio kelio sukti norintis automobilis jos gali nepamatyti ir išsukti. Nesuprasdama kodėl WV Passat vairuotojas taip elgiasi, pažiūrėjo į jį ir pamatė, kad jis juokiasi. Juokėsi ir kartu važiavęs keleivis. Trukdymas aplenkti vyko kokias 10-20 sekundžių, tikslaus laiko nurodyti negali. Ji dar labiau padidinto greitį, greitis galėjo siekti iki 100 km/h, ir staigiai grįžo į savo eismo juostą. Taip padaryti buvo priversta, nes stabdyti negalėjo, kadangi paskui ją važiavo kitas automobilis, taip pat ketinęs lenkti WV Passat ir rodęs lenkimo signalą, be to, išsigando, kad priekyje prie šalutinio kelio stovinti automobilis gali išsukti priešais ją. Grįžusi į savo eismo juostą ji per veidrodėlį mostelėjo ranka WV Passat vairuotojui, nes nesuprato kodėl jis jai neleido jo aplenkti, per veidrodėlį matė, kad jis juokėsi. Važiuojant toliau tas pats WV Passat vairuotojas ją aplenkė ir tada jau važiavo leistinu greičiu – 90 km/h. Važiuojant paskui jos įsidėmėjo WV Passat automobilio numerius ir mama pranešė į policiją. Taisyklėse numatyta, kad jei yra pradėtas lenkimo manevras, tai aplenkiamasis turi netrukdyti aplenkti. Dėl tokio VW Passat vairuotojo elgesio ji patyrė stresą, išsigando, išsigando ir kartu važiavusi jos mama, ji net riktelėjo. Jei mašina iš šalutinio kelio būtų išsukusi, būtų įvykusi avarija, o jei ji būtų staigiai stabdžiusi, irgi būtų sukėlusi avariją ir liktų kalta. Nurodė, kad ji yra tikra, kad jai buvo trukdoma aplenkti specialiai, tyčia, nes vairuotojas, prieš tai „vilkęsis“ lėtai, tik jai lenkiant pradėjo didinti greitį, be to, tą darydamas juokėsi. Kad vėliau tas pats vairuotojas ją prisivijęs aplenkė rodo, jog jam tai buvo principo reikalas, kad matydamas, jog vairuoja jauna mergina, jis nusprendė pasijuokti, pasityčioti. Jei ji nebūtų tikra dėl to, kad vairuotojas pasielgė tyčia, nebūtų prašiusi mamos paskambinti ir pranešti policijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, tačiau PK nutarimas keistinas ir skirtina švelnesnė administracinė nuobauda.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nors A. G. prašė jo skundą patenkinti jame nurodytais argumentais, tai yra, kad ne jis, o Opel Astra vairuotoja be jokių aiškių tikslų ir motyvų elgėsi įžūliai, ciniškai aplenkusi ir staigiai mesdamasi į jo eismo juostą, tai yra užkišdama savo automobilį ir sukėlusi avarinę situaciją, be to, apie jo nepadarytą pažeidimą melagingai pranešusi susireikšminusi pareigūnė piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, norėdama sudaryti sąlygas savo dukrai, kuri padarė pažeidimą sukeldama avarinę situaciją, išvengti administracinės atsakomybės, teismo posėdyje priešingai, nei nurodė skunde, paaiškino, kad galimai jį aplenkusi Opel Astra vairuotoja staigiai grįžo į jo eismo juosta, nes priešpriešiais atvažinėjo kitas automobilis, tai yra nebeteigė, kad vairuotoja pasirinko tokį vairavimo elgesį be jokio aiškaus tikslo ir motyvo. Skunde kaltinęs liudytoją – J. D. piktnaudžiavimu savo tarnybine padėtimi ir melagingais parodymais, teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad neteigia, jog liudytojos J. D. ir D. Ž. meluoja, bet jo manymu, jos galėjo nesuprasti situacijos, nes jis piktybiškai netrukdė aplenkti.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, kad A. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytų įvykio aplinkybių visumą, tai yra į tai, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, tikslus kelio kilometras nenustatytas, nors ši aplinkybė įtakos veikos kvalifikavimui pagal procesiniuose dokumentuose nurodytą straipsnį ir neturi, nes A. G. neneigė dalyvavęs eismo situacijoje, kaip patvirtino dėl melagingų parodymų įspėtos liudytojos J. D. ir D. Ž., kurių parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes byloje minimi asmenys visiškai tarpusavyje nepažįstami, be to, tokio pagrindo nenurodė ir A. G., priešingai nei rašė skunde, teisme nebekaltindamas apie įvykį pranešusios J. D. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, melavimu, o ir skunde paminėtą liudytoją kaltindamas deklaratyviais nieko nepagrįstais pamąstymais, kurios – tai yra liudytojos, kategoriškai nurodė, jog ilgą laiką važiavo paskui 1/3 mažesniu nei leistinu greičiu važiavusį VW Passat, o leistinoje vietoje pradėjus VW Passat automobilį lenkti, šio vairuotojas, tai yra apeliantas A. G., tyčia ėmė didinti važiavimo greitį ir neleido jo vairuoto automobilio lenkti, o tuo tarpu priešpriešiais atvažinėjo kitas automobilis bei šalia pagrindinio kelio, norėdamas išsukti iš šalutinio kelio – laukė dar vienas automobilis, kuriam išvažiavus būtų kilęs realus eismo įvykio pavojus. Apie tai, kad liudytojos įvykio situaciją suvokė kaip pavojingą ir sukeltą tyčia, įrodo ir liudytojos J. D. pakankamai skubus pranešimas bendruoju pagalbos telefonu, nurodant pažeidimą padariusio vairuotojo automobilio numerius ir patvirtinimas apie sutikimą paliudyti apie pažeidimą (b. l. 3). Kadangi liudytojų parodymai yra viena iš įrodymų rūšių, kadangi liudytojų J. D. ir D. Ž. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir atitinkantys vieną kitą tiek įvykio tyrimo, tiek ir teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo netikėti, kaip neturi jokio pagrindo abejoti, kad liudytojos, kurios abi yra vairuotojos, nesuvokė ar netinkamai suvokė įvykio situaciją, pažeidėjo veiksmų kryptingumą ir jo tyčią, atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja J. D. iš esmės nedelsdama pranešė policijai apie padarytą pažeidimą, kas yra užfiksuota rašytiniame įrodyme – pranešimo apie pažeidimą pažymoje, teismas remiasi šių paminėtų liudytojų parodymais ir jų pagrindu daro išvadą, kad šie parodymai patvirtina A. G. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pastarojo veiksmai – greičio didinimas trukdant aplenkti, šaipymasis iš jį bandžiusios aplenkti D. Ž., tuo metu susidariusi eismo situacija, kuomet prie šalutinio kelio, ruošdamasis išsukti buvo privažiavęs kitas automobilis, kuomet priešpriešiais taip pat atvažinėjo automobiliai, dėl ko D. Ž. buvo priversta didinti greitį ir kuo skubiau grįžti į savo eismo juostą, leidžia tvirtinti, kad A. G., važiuodamas pakankamai sudėtingo reljefo keliu, aktyvaus eismo metu, savo elgesiu sudarydamas pavojingą eismo situaciją, išgąsdindamas eismo dalyves – liudytojas, o ir pats dėl savo elgesio galėjęs pakliūti į eismo įvykį, vairavo akivaizdžiai chuliganiškai ir sukėlė pakankamai rimtą pavojų eismo ir žmonių saugumui. Tokiu savo įžūliu tyčiniu elgesiu jis pademonstravo, kad negerbia aplinkinių ir norminiais aktais nustatytos tvarkos, siekė priešpastatyti save aplinkiniams. A. G. pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, jo veiksmai teisingai įvertinti kaip KET 28, 143 p., pažeidimai, kurių pagrindu asmuo ir buvo nubaustas administracine nuobauda.

Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų pakankamumą pažeidimo padarymo faktui konstatuoti, kartu su A. G. automobilyje važiavusio liudytojo V. S. parodymus, nors šis liudytojas ir pripažino, kad lenkimo momentu kažkas pasirodė priešpriešiais, kažkas priešais atvažinėjo, tai yra bendra eismo situacija nebuvo nepavojinga, nors liudytojas ir nežiūrėjo į A. G. vairuoto automobilio spidometrą lenkimo momentu, todėl nežinia kodėl padarė išvadą, kad A. G. lenkimo momentu važiavimo greičio nedidino, daro išvadą, kad V. S. nėra bešališkas liudytojas šioje byloje, priešingai nei A. G. nepažįstančios liudytojos J. D. ir D. Ž.. Liudytojas V. S. yra gerai pažįstamas su A. G., abu yra bendradarbiai, A. G. veždavo, o ir įvykio metu vežė V. S. namo užsukdamas į (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai, vertindamas įvykio situaciją ir priimdamas procesinį sprendimą, teismas, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų J. D. ir D. Ž. parodymais, negali remtis iš esmės priešingas įvykio aplinkybes nurodžiusio liudytojo V. S. parodymais, nes negali daryti išvados, kad jie yra patikimi.

Nesant pagrindo teigti, jog pareigūnai, surašę protokolą ir nutarimą, padarė kokius nors esminius procesinius pažeidimus, dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą, apibendrinus šioje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl A. G. skundas netenkintinas.

ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant perauklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjo kaltė grindžiama liudytojų parodymais, nėra jokių objektyvių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas nėra piktybinis KET pažeidėjas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o ir praeityje nebuvo baustas už grubius KET pažeidimus, neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas susijęs su būtinybe turėti vairuotojo pažymėjimą, nes dirba ekskavatorininku, dirba visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi du nepilnamečius vaikus, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, tai yra vairuotojo pažymėjimas būtinas pažeidėjui tam, kad jis galėtų išsaugoti savo darbo vietą, kas susiję ir su jo tinkamu tėvo pareigų vykdymu auginant vaikus, teismas, nepriklausomai nuo to, kad nėra asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad institucijos paskirta vidutinio dydžio nuobauda yra per griežta, todėl daro išvadą, kad asmeniui gali būti paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir neskiriama straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti atėmimas (ATPK 30¹ str.). Tokį sprendimą priimdamas teismas mano, kad šis pažeidimas apelianto gyvenime buvo atsitiktinis, tiki, kad pažeidėjas padarė išvadas ir daugiau tokio pobūdžio pažeidimų ateityje nedarys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d.,

nutaria:

A. G. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-27 nutarimą Nr. 66N-17393543-14, kuriuo už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirta nuobauda – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, pakeisti ir A. G. paskirti švelnesnę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą, pritaikius ATPK 30 ¹ str. - neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė