- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-328-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33538-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Edita Lapinskienė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- T. Š.
- Advokatai
- Audronė Irena Matiukienė
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-651/2016
Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33538-2016-4
NUTARTIS
2016 m. gruodžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta šešiasdešimties (60) parų areštas.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuosprendžiu paskirta bausmė T. Š. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė keturiasdešimties (40) parų areštas. Bausmę nurodyta atlikti areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 17 d., ryte, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), T. Š. iš A. K. B. sodybos kieme stovėjusio traktoriaus „Belarus MTZ-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužrakinto kuro bako, nutraukdamas kuro padavimo žarną, pagrobė 20 litrų (žymėtą) dyzelinio kuro 11,20 Eur vertės, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką jis, nuėjęs į šalia stovėjusį ūkinį pastatą, atidaręs medines duris įsibrovė į patalpą ir iš ten pagrobė 6 plastmasines talpas su jose buvusiais 164 litrais (žymėto) dyzelinio kuro 91,84 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. B. bendrą 115, 04 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-08-16 nuosprendžiu pripažino T. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei paties nuteistojo parodymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir vietoje arešto prašo paskirti laisvės apribojimo bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 41 straipsnyje, 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką kaltės pripažinimą, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Be to, tvirtina, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis paskyrė arešto bausmę ir kodėl nebuvo galima paskirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, t. y. laisvės apribojimo bausmės. Mano, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, būtų pasiekti bausmei keliami tikslai (BK 41 str. 2 d., 54 str. 2 d.)
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu prokurorė I. Valadkienė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė tinkamą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo T. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tik prašo jam pakeisti, anot apelianto, jam paskirtą neteisingą bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamos bausmės, rūšies paskyrimo. Parinkta bausmės rūšis – areštas, apelianto manymu, neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo bei jo asmenybės, todėl teismas privalėjo skirti laisvės apribojimo bausmę. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamo veikos, savanorišką žalos atlyginimą ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 1, 2 p.). Taip pat konstatavo, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas atsižvelgė ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – T. Š. nuteistas už nusikalstamą veiką (BK 178 str. 2 d.), kuri priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Pažymėtina, kad savanoriškos žalos atlyginimo faktas, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, o ne aplinkybė nusakanti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaip teigia apeliantas.
Atmestini apelianto argumentai, jog teismas netinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino faktą, kad nuteistasis nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus trumpam laikotarpiui nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, be to, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis po nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka. Visiškai nesutiktina su apeliantu, jog visos teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti arešto bausmę. Priešingai, nuteistojo neigiama charakteristika patvirtina, jog paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str.). Tokią išvadą suponuoja tai, kad nuteistasis teistas 3 kartus, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą bei neparėjus metams po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę, be to, po nusikaltimo padarymo padarė ir administracinį teisės pažeidimą. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, nors už kitas veikas paskirtos bausmės buvo susijusios net su laisvės atėmimu. Dėl nurodytų priežasčių manyti, kad laisvės apribojimo bausmė turės teigiamos įtakos nuteistajam ir jį sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad dirba pagal verslo liudijimą, šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Paskirta bausmės rūšis (areštas) bei jos dydis (60 parų, o bausmę sumažinus vienu trečdaliu – 40 parų), bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmės rūšis per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją pakeisti į laisvės apribojimo bausmę, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo T. Š. valstybės naudai 63 Eur 69 ct dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą.