- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-7-1035/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios A. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-898, kuriuo nuspręsta nuteistajai netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
A. B. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2030 m. lapkričio 24 d. Nuteistoji ½ laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. lapkričio 24 d. Neatliktos bausmės dalis – virš 5 (penkerių) metų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. LK-N-898 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistosios A. B. gynėjo O. Šibkovo skundas dėl Komisijos Nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistosios A. B. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą bei taikyti nuteistajai A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas sutiko su tuo, kad A. B. yra vertinama teigiamai, tačiau lygtinio paleidimo iš esmės netaikė dėl jos padaryto nusikaltimo sunkumo ir likusios bausmės laiko. A. B. buvo teista tik vieną kartą, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža, ji turi gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius, atlikdama laisvės atėmimo bausmę aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose. A. B. neturi nuobaudų, bausmės atlikimo metu dirbo, bausmę atlieka atviro tipo kalėjime patvirtina, todėl bausmės tikslai iš esmės jau yra pasiekti. Byloje nustatyta ir jos asmens byloje nurodyta, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuo 2024 m. kovo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2024 metų gegužės mėnesio – pusiaukelės namuose. Drausmine tvarka bausta tik vieną kartą, nuobauda negalioja, dirba, mokosi, turi 50 proc. dalyvumą, neturi finansinių įsipareigojimų, savo noru dalyvauja priemonėse, skirtose resocializacijos proceso įgyvendinimui, tuo tarpu Komisija vadovavosi tik dviem aspektais, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei likusios atlikti paskirtos bausmės dydžiu, tai prieštarauja lygtinio paleidimo instituto esmei bei tikslams. Bausmės atlikimo metu nuteistoji laikėsi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų pažeidimų nenustatyta, yra nuolat skatinama, t. y. sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, tai leidžia spręsti apie teigiamas A. B. nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytas taisykles. Nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą, elgiasi pavyzdingai ir nėra pavojinga visuomenei.
1.2. Dabartiniu laikotarpiu yra tikslinga atsižvelgti į teigiamai A. B. charakterizuojančias aplinkybes: nuteistoji išreiškia aukštą motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu dirba, atlieka gerbuvio darbus, nors ir turi 50 proc. dalyvumą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, lanko visas jai numatytas priemones bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja įvairiose prevencijos programose, mokymuose, savanoriškoje veikloje, mokosi, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, bendrauja ir palaiko nuolatinį ryšį su šeima, veiklose, kurios skatintų nusikalstamą elgesį, nedalyvavo. Nuteistajai bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant ją neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti A. B. tęsti resocializacijos procesą. Šiuo atveju tolesnis pataisos procesas akivaizdžiai gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, kadangi A. B. nėra pavojinga visuomenei, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, taigi A. B. paleidimas lygtinai nepažeistų visuomenės intereso.
1.3. A. B. atitinka visas formaliąsias ir materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas: yra atlikusi privalomą bausmės dalį, atsižvelgiant į BVK 82 straipsnio 4 dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistoji dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu dirba, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi finansinių įsipareigojimų, yra nustatytas 50 proc. dalyvumas bei turi problemų, susijusių su sveikata.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistosios asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji A. B. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi nuteistosios gynėjo skundas buvo pateiktas dėl Komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistosios elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2025 m. spalio 22 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas nuteistajai A. B. svarstomas jau antrą kartą. Pirmą kartą nuteistąją pristatant Komisijai ir 2025 m. vasario 12 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Vilniaus kalėjime, jai buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Šio vertinimo metu jai buvo nustatyti du statiniai, trys dinaminiai ir trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamu atveju nuteistąją vertinant antrą kartą, 2025 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3292 nustatyta, kad nuteistajai vis dar aktualūs du statiniai, trys dinaminiai, iš kurių vienas – lėšų valdymo sunkumas yra suvaldytas, ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, praėjus pusei metų nuo pirmojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, nuteistajai nustatytas vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys buvo suvaldytas ir taip pat išnyko vienas apsauginis (neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų) kriminogeninis veiksnys.
Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistoji A. B. yra pradinio išsilavinimo, baigusi 7 klases, šiuo metu tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) centre. Be to, nuteistoji yra baigusi medienos apdirbimo staklininko kursus. Iki nuteisimo A. B. yra dirbusi lentpjūvėje, baldų fabrike, kiemsarge, taksi pavėžėja. Sodros duomenimis, nuteistoji iš viso turi sukaupusi 10 metų oficialios darbo patirties (b. l. 41–45). Nuo 2021 m. lapkričio 21 d. dirbo ūkio darbus, sporto salės, kiemelio valytoja, valytoja-tvarkytoja ūkio dalyje. Nuo 2023 metų buvo įdarbinta nuteistųjų parduotuvėje pagalbine darbininke ir administracinio kiemo valytoja. Bausmę atlikdama atvirojo tipo įkalinimo įstaigoje nuteistoji dirba oficialiai nuo 2024 m. liepos 25 d. (2025 m. spalio 22 d. duomenimis, vis dar tęsia darbą). Šie duomenys parodo, kad nuteistoji iš tikrųjų yra aktyviai įsitraukusi į darbinę veiklą, mokosi, gauna stabilias, nuolatines pajamas, nepaisant to, kad jai yra nustatytas 50 proc. dalyvumas ir ji turi sveikatos problemų, tai, aukštesniojo teismo vertinimu, vertinama tik teigiamai, tačiau tai nėra dar pakankamas pagrindas nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą. Pastebėtina, kad iki suėmimo nuteistoji taip pat dirbo, gaudavo atlyginimą ir turėjo sveikatos problemų, tačiau tai nesulaikė jos nuo nusikalstamos veikos, kuri buvo tiesiogiai susijusi su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę, padarymo. 2025 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3292 nurodyta, kad iš oficialaus darbo gaunamos pajamos (finansinės problemos) galėjo būti reikšmingu kriminogeniniu veiksniu (b. l. 91).
2025 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3292 taip pat nustatyta, kad nuteistoji A. B. yra linkusi išlaikyti aukštą savivertę, apie trūkumus ar keistinas charakterio savybes nekalba. Nors nuteistoji pati atvirai kriminalinių nuostatų neišreiškia, tačiau pastebima, kad jos padarytam nusikaltimui reikšmės turėjo kitų asmenų įtaka, t. y. nusikalstamą veiką nuteistoji atliko bendrininkų grupėje. Tai leidžia teigti, kad bendravimas su netinkama kompanija turėjo tam tikrą sąveiką su nuteistosios nusikalstamu elgesiu. Pati nuteistoji įžvelgia šios problemos sąveiką su padarytu nusikaltimu, toliau stengiasi išlaikyti darbą, taip spręsdama finansines problemas, siekia išsilavinimo, kadangi jis padėtų sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei visuomenę. Nuteistoji šiuo metu palaiko socialinius ryšius su seserimi ir sūnėnu, bendraudama su jais telefoninių pokalbių, pasimatymų ir trumpalaikių išvykų metu. Be to, nuteistoji turi draugę, su kuria gyvena jau apie 6 metus. Šiuo metu išskirtinių sunkumų bendraujant su giminaičiais nuteistoji neišskiria, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė su giminaite (pussesere), jos gyvenimo draugė taip pat yra anksčiau teista, tai parodo, kad tam tikros ryšių problemos sąveikavo su teisės pažeidėjos veiksmais (b. l. 92).
Nors pastaruoju metu nuteistosios elgesyje stebimi teigiami požymiai, ji dalyvauja socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, dirba, mokosi, demonstruoja tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl pritartina skundžiamos nutarties argumentams, kad tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. A. B., siekdama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pažymėtina, kad nors A. B. nuo 2024 m. gegužės 28 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir bausmės atlikimo metu du kartus buvo skatinta už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos 2 d., b. l. 35, 74), tačiau taip pat ji buvo vieną kartą bausta drausmine tvarka už tai, kad žodinio konflikto metu su kita nuteistąja užsimojo ir ranka uždengė (stūmė) pastarosios veidą (asmens bylos 2 d., b. l. 16), už tai jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nors nuo 2021 m. gruodžio 6 d. daugiau nuteistosios pažeidimų neužfiksuota ir pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistosios elgesys ir pastangos tinkamai elgtis, tačiau prieš tai minėtos aplinkybės visgi parodo, kad ji, atlikdama jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nesistengė elgtis pavyzdingai.
Priešingai nei nurodo gynėjas, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti į tai, už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, šių nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą bei kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. A. B. nuteista pirmą kartą būdama (duomenys neskelbtini)` amžiaus, anksčiau su teisėsauga problemų neturėjusi ir šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ji nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą veikiant bendrininkų grupėje, t. y. labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – karfentanilio neteisėtą disponavimą. Tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji savo kaltės nepripažino. Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji yra linkusi pateisinti savo atliktus nusikalstamus veiksmus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, individualaus pokalbio metu nuteistoji nurodė, jog apie įsitraukimą į nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir nesiekė gauti jokios finansinės naudos, nors iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji galėjo įtarti įsitraukimą į nusikalstamą veiką, elgėsi neatsargiai ir neįvertino galimų pasekmių, siekdama lengvai uždirbamų pinigų. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik parodo, kad nepaisant teigiamai charakterizuojančių nuteistąją aplinkybių, ji negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, minimizuoja atsakomybę, todėl tikėtina, kad ji būdama laisvėje, siekiant materialinės gerovės, gali pakartotinai pažeisti įstatymus. Taigi pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad šiuo metu nuteistosios asmenybės ir elgesio pokyčiai dar nėra akivaizdūs.
Tiek Komisijos Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje teisingai pažymima, kad nuteistosios likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste (paskirta 10 metų), šiuo atveju vis dar yra pakankamai didelė – virš 5 metų, todėl negalima daryti išvados, kad resocializacijos procesas nuteistajai jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Komisijos nutarime teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, siekiant teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes, visgi privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad nuteistas asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų ir pavojingų veiksmų turi patirti tam tikras neigiamas pasekmes ir suvaržymus, kurie atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus visų nuteistąją A. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad atliktos bausmės dalis nuteistajai padarė pakankamą įtaką jos nusikalstamam elgesiui.
Sutiktina su nuteistosios gynėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo metu A. B. yra nustatyta išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vis dėlto, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kaip ir bet kuri kita nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, negali būti suabsoliutinamas, t. y. jam negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika visą jos bausmės atlikimo laikotarpį, net ir pradėjus atlikti paskirtą bausmę, buvo žema, todėl vien aplinkybė, kad A. B. priklauso žemo pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, dar savaime nereiškia, kad turėtų būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nors, gynėjo manymu, nuteistosios asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad ji gali būti paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint akivaizdžios pažangos, paties asmens elgesyje, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog nuteistosios pažanga yra tokia, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendžiant dėl nuteistosios lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistosios išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotai nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąją, ji laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Šiuo metu tokia išvada dar nėra galima. Kita vertus, iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors buvo nutarta nuteistajai netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2026 m. gegužės 10 d. (b. l. 86–87). Nagrinėjamu atveju išliekanti probleminė sritis, susijusi su atsakomybės neutralizavimu, nusikalstamo elgesio analizės stygiumi, nusikalstamu elgesiu pasižyminčių grupių daroma įtaka, vis dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių tolimesnio taikymo, taigi šiuo metu nuteistoji toliau gali imtis veiksmų, kurie rodytų jos motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus A. B. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jos elgesį bausmės atlikimo metu, padarytą nusikalstamą veiką, kitus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios A. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.