- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 1-154-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00177-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kaltinamasis J. K. 2013 m. balandžio 11 apie 15.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, rankos kumščiu tyčia sudavė broliui T. K. du kartus į kairį šoną ir du kartus į dešinį šoną, tęsdamas nusikalstamą veiką kitame kambaryje rankos kumščiu sudavė T. K. keturis kartus į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam T. K. sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 1 d.
Iš kaltinamojo J. K. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. balandžio 11 d. ryte kartu su draugu išgėrė tris butelius vyno ir du butelius alaus ir grįžo į namus. Apie 15.00 val. iš mokyklos grįžo brolis T., kuris, pamatęs jį išgėrusį, pradėjo priekaištauti dėl to, kad nedirba, naudoja elektrą, pavadino „veltėdžiu“. Dėl to jis labai įpyko ant brolio ir jį pastūmė. Brolis atsisėdo ant lovos, tuomet, sėdinčiam broliui, du kartus kumščiu smogė į kairį šoną ir du kartus į dešinį šoną. T. nubėgo į kitą kambarį ir užsirakino. Norėdamas įeiti, jis spyrė į duris. T. atrakino kambario duris, jis įėjo ir keturis kartus kumščiu smogė broliui į galvą. Suprato, kad nuo suduotų smūgių T. jautė fizinį skausmą. Brolis įspėjo, kad iškvies policiją. Tada jis apsiramino ir atsigulė. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,98 promilių girtumą. Dėl savo padaryto nusikaltimo labai gailisi, pasižada ateityje nesmurtauti (b.l. 30, 34).
Iš nukentėjusiojo T. K. apklausos protokolo matyti, kad jis kartu su mama, vyresniu broliu J. ir sesute gyvena viename name. Jis mokosi „Revuonos“ vidurinėje mokykloje. Brolis J. K. niekur nedirba ir nesimoko, gyvena iš motinos gaunamų pajamų, dėl ko jis labai pyksta ant brolio. Brolis nuolat būna girtas. 2013 m. balandžio 11 d. apie 15.00 val., grįžęs į namus, brolį vėl rado girtą, todėl papriekaištavo, kad brolis yra veltėdis, gyvenantis iš mamos pinigų. J. K. labai supyko, pradėjo koliotis, po ko, kambaryje rankomis jam sudavė keturis kartus per šonus, t.y. po du kartus į kiekvieną šoną. Matydamas, kad brolis agresyvus, jis nubėgo į savo kambarį ir užsirakino iš vidaus. Tuomet J. koja spyrė į duris. Nuo smūgio atšoko medinės lentelės, kuriomis duryse pritvirtintas veidrodis. Nenorėdamas, kad veidrodis sudužtų, jis atrakino duris. Brolis J. įėjo į jo kambarį ir ranka keturis kartus kirto jam į galvos kairę pusę. Jis brolį įspėjo, jog skambina į policiją. Tada brolis J. nustojo jį mušti. Jis paskambino mamai į darbą ir iškvietė policiją. Mama pritarė jo ketinimui iškviesti policiją, nes brolis J., būdamas girtas, neklausydavo ir mamos. Šio nusikaltimo metu jam padaryta fizinė žala, jautė fizinį skausmą smūgių metu ir po smūgių sudavimo (b.l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo ir nukentėjusiojo T. K. parodymų, J. K. kaltę dėl padaryto nusikalstamos veikos taip pat patvirtina T. K. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų D. K. ir L. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados.
Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad ji gyvena kartu su pilnamečiu sūnumi J. K. ir nepilnamečiais vaikais T. K. bei L. K.. Sūnus J. K. yra pilnametis, tačiau šiuo metu niekur nedirba ir pragyvena iš jos pajamų. Jis dažnai konfliktuoja su broliu T., nes T. priekaištauja J., kad pastarasis niekur nedirba. 2013 m. balandžio 11 d. ryte ji išėjo į darbą. T. ir L. išvažiavo į mokyklą, o J. liko namuose. Po 15.00 val. jai paskambino sūnus T. ir pranešė, kad iškvietė policiją, nes J. būdamas, būdamas neblaivus, jį sumušė, jam nuo J. suduotų smūgių skauda galvą. Ji sūnui T. pritarė, kad jis iškviestų policiją. Grįžusi į namus, ji jau rado atvykusius policijos pareigūnus. Sūnus T. papasakojo, kad brolis J. sudavė smūgius į šonus ir galvą. Dėl ko vaikai sukonfliktavo nežino. J. buvo tuo metu neblaivus. Policija išsivežė J.. T. pas medikus nevyko. Dėl kambario durų civilinio ieškinio nereiškia, nes jos nesugadintos, buvo išmuštos iš vietos tik veidrodį prilaikančios lentelės. Dėl sūnui T. K. sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio byloje taip pat nereiškia (b.l. 19-20).
Liudytoja L. K. parodė, kad 2013 m. balandžio 11 d. apie 14.40 val. ji grįžo į namus iš mokyklos. Namuose rado brolius T. ir J.. Broliai tuo metu nesipyko, ji pastebėjo, kad J. išgėręs. Ji nuėjo į savo kambarį. Būdama jame išgirdo triukšmą. Kol susitvarkė ir išėjo, triukšmas nutilo. T. pasakė, kad J. jį mušė. J. tuo metu nuėjo miegoti. Ant T. kaklo buvo rausvos žymės, kurios greitai išnyko. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie J. išsivežė (b.l. 23).
Iš 2013-04-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambariuose su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta. Vieno kambario duryse įdėtas veidrodis, medinės lentelės, laikančios veidrodį, išmuštos iš savo vietos, veidrodis nesudužęs, durys rakinamos (b.l. 3-6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-04-12 specialisto išvadoje Nr. G 335/13 (06) nurodyta, kad T. K. kūno paviršiuje, apžiūrint 2013-04-12, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo laiko, trauminių poveikių skaičiaus bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b.l. 11-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 36-335/13 (06) nurodyta, kad, esant byloje duomenims, patvirtinantiems mušimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo galimybė nukentėjusiajam T. K. (b.l. 16-18).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis ir jo atstovė dėl T. K. padarytos žalos pretenzijų neturi. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.
Kaltinamasis T. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, niekur nedirba, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme (b.l. 68).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes J. K., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti L. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą paskiriant atlikti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-04-11 iki 2013-04-12.
Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus J. K. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens T. K., nebendrauti, neieškoti ryšio su juo – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti J. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.