- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-858-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25843-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- AB DNB banko
- Suinteresuotas asmuo
- K. A., B. A.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) B. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjo AB DNB banko pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys K. A., B. A., antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus apylinkės teisme priimtas pareiškėjo AB DNB banko pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje. Pareiškėjas (išieškotojas) AB DNB bankas ir AB DNB Lizingas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti K. A. ir B. A. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015, nutraukė K. A. ir B. A. santuoką, padalino sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau neišsprendė klausimo dėl antstolės B. P. depozitinėje sąskaitoje saugomų areštuotų skolininko K. A. sutuoktinės B. A. piniginių lėšų 7221,01 Eur sumai padalijimo tarp šalių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė, kad K. A. ir B. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 7221,01 Eur piniginių lėšų, t. y. po 3610,50 Eur kiekvienam. Teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/03578 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-05-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2188-560/2013, vykdomąją bylą Nr. 0171/13/03582 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-05-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-2188-560/2013 ir vykdomąją bylą Nr. 0171/13/03874 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-06-25 vykdomąjį raštą Nr. 2-2188-560/2013 dėl skolų išieškojimo iš skolininko K. A. trečios eilės išieškotojų AB DNB bankas ir AB DNB lizingas naudai. Taip pat teismas nustatė, kad išieškotojai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas 2013-11-18 kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko K. A. ir B. A. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir nustatyti turtu naudojimosi tvarką. Civilinė byla pareiškėjo AB DNB banko prašymu buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl K. A. ir B. A. santuokos nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015, K. A. ir B. A. santuoką nutraukė, padalino sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau neišsprendė klausimo dėl antstolės B. P. depozitinėje sąskaitoje saugomų areštuotų skolininko K. A. sutuoktinės B. A. piniginių lėšų 7221,01 Eur sumai padalijimo tarp šalių. Teismas pažymėjo, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomos areštuotos piniginės lėšos 7221,01 Eur sumai buvo areštuotos dar iki santuokos nutraukimo. Pagal CK 4.73 str. 3 d., jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios, todėl teismas padarė išvadą, kad K. A. ir B. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 7221,01 Eur piniginių lėšų, t. y. po 3610,50 Eur kiekvienam.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė B. A. prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį panaikinti ir atmesti pareiškėjo prašymą bei nutraukti civilinę bylą Nr. 2-81-465/2016. Nurodė, jog civilinė byla Nr. 2- 81-465/2016 turėjo būti nutraukta pagal CPK 293 str. 3 p., nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantė pažymėjo, jog santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-1099-726/2015 dalyvavo tas pats ieškovas, tas pats atsakovas ir tas pats kreditorius. Santuokos nutraukimo byloje be kito ko buvo išspręstas ir turto pasidalijimo tarp B. A. ir K. A. klausimas. Taigi, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo (civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015) dėl K. A. buvo priimtas išnagrinėjus visą bylos medžiagą, tame tarpe ir 2014-07-07 B. A. vardu santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui teiktą prašymą, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Byloje dėl santuokos nutraukimo buvo nustatyta, kad B. A. su K. A. nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki dabar netvarko bendro ūkio, gyvena atskirai. Apeliantės nuomone, skundžiama teismo nutartis priimta ignoruojant CK 3.127 str. normą, teismui nepagrįstai neargumentuojant, kodėl teismas 2015-11-30 kreditoriaus prašymą nagrinėja nevertinant civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015 dėl santuokos nutraukimo esančių įrodymų: 2014-07-04 B. A. prašymo, apie kurį teismas buvo informuotas 2015-12-29 pastarosios teiktuose paaiškinimuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DNB bankas prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Nurodė, jog apeliantės santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl piniginių lėšų padalijimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį klausimą sprendė byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo ir neturėjo teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CPK) 293 str. 3 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas K. A. ir apeliantė santuokos metu įgijo 7221,01 Eur piniginių lėšų ir šis turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuris, nutraukus santuoką, transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę. Pareiškėjas pažymėjo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog antstolės areštuotos piniginės lėšos (7221,01 Eur) yra jos asmeninė nuosavybė. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko K. A. turto dalies nustatymo, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 str. 2 d. nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015 nusprendė nutraukti B. A. ir K. A. santuoką dėl pastarojo kaltės. Šiuo sprendimu teismas be kitų klausimų taip pat išsprendė ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Tuo tarpu pareiškėjas AB DNB bankas ir AB DNB Lizingas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti K. A. ir B. A. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant, kad K. A. ir B. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 7221,01 Eur piniginių lėšų, t. y. po 3610,50 Eur kiekvienam. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1099-726/2015, nutraukęs K. A. ir B. A. santuoką ir padalinęs sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neišsprendė klausimo dėl antstolės B. P. depozitinėje sąskaitoje saugomų areštuotų skolininko K. A. sutuoktinės B. A. piniginių lėšų 7221,01 Eur sumai padalijimo. Tuo tarpu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė, kad K. A. ir B. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 7221,01 Eur piniginių lėšų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad apeliantė ir K. A. nuo 2013 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai, t. y. santuokinių santykių nebepalaiko ir bendro ūkio neveda. Tokia faktinė padėtis susiklostė dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu nustatė, kad B. A. ir K. A. nuo 2013 m. rugsėjo mėn. gyvena skyrium. Teismas nutraukdamas santuoką sutuoktinių turtą padalino taip:
1. Pripažino ieškovei B. A. nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0.0400 ha ploto žemės sklypo, esančio M. Marcinkevičiaus g. 58, Vilniuje.
2. Pripažino B. A. nuosavybės teisę į 2/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio M. Marcinkevičiaus g. 58, Vilniuje.
3. Priteisė B. A. automobilį PORSCHE CAYENNE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Priteisė iš B. A. K. A. pusės automobilio vertės piniginę kompensaciją 4344,30 EUR.
5. Pripažino atsakovui K. A. nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0.0400 ha ploto žemės sklypo, esančio M. Marcinkevičiaus g. 58, Vilniuje.
6. Pripažino K. A. nuosavybės teisę į 1/3 dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio M. Marcinkevičiaus g. 58, Vilniuje.
Kito dalintino turto teismas nenustatė.
CK 3.118 str. sakoma, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas. Jeigu, sudarius turto ir kompensacijų balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams. Vadinasi teismas nutraukdamas santuoką privalo padalinti visą bendrą sutuoktinių turtą. Tačiau kaip matyti iš ištuokos bylos, joje nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai turi bendrų dalintinų piniginių lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant šią bylą joje dalyvavo ir AB bankas Swedbank, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, kurie turėjo teisę inicijuoti ir apeliantės sąskaitoje esančių lėšų padalijimą, o jų nepadalinus galėjo realizuoti savo teisę į priimto sprendimo apskundimą. Vadinasi antstolės depozitinėje sąskaitoje sukaupta suma yra apeliantės darbo užmokesčio pajamos, gautos kai sutuoktiniai gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio. Šios aplinkybės jokiais įrodymais byloje nėra paneigtos. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti pinigai apeliantei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo pagrindo jų dalinti, o prašymas turėjo būti atmestas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad buvo pagrindas spręsti klausimą dėl antstolės B. P. depozitinėje sąskaitoje saugomų areštuotų skolininko K. A. sutuoktinės B. A. piniginių lėšų 7221,01 Eur sumai padalijimo tarp šalių, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymą atmetant.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
B. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį.
Klausimą išspręsti iš esmės. AB DNB banko prašymą atmesti.