Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., gim.(duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose. Šiais savo veiksmais K. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Valstybės įmonės Registrų centras atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti VĮ Registrų centras atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad tuo metu bendrovėje keitėsi buhalteriai. Dirbusi buhalterė turėjo visus dokumentus sutvarkyti, kaip buvo sutarę, tačiau tuo nepadarė, o K. B. nesukontroliavo. Dabar jau visi dokumentai pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis LR ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, LR CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši įstatyminė prievolė buvo realiai įvykdyta tik 2019 m. rugsėjo 2 d .

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad K. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be K. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 4-8), K. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 3), kita rašytinė bylos medžiaga.

Akcentuotina, kad K. B. neneigia, kad padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau nurodo, kad reikiamas ataskaitas Registrų centrui laiku nepateikė jo dirbusi buhalterė, o ji buvo įpareigota tą padaryti, tačiau teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju, bendrovės direktoriaus veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o tai, kad buhalterė neįvykdė jo pavedimų, vadovo atsakomybės nešalina. Tai, kad reikalaujami dokumentai buvo pateikti vėliau, nei nustatytu įstatyme terminu, tai pat K. B. atsakomybės nešalina.

K. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs inkriminuojamą nusižengimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant nuobaudą K. B. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad šiuo metu pažeidimas pašalintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais K. B. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kuri yra sankcijoje numatyta minimali - 200 eurų. Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei K. B. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

K. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175,Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1-2 d.);

2) Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105394936.

3) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).