Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir R. P. (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių visuomenės sveikatos centro pareigūnė 2006 m. lapkričio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. dėl ATPK 42 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad A. B. vadovaujamoje įmonėje „A. B. paslaugų įmonė“ adresu Birutės g. 396, Šiauliuose yra pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ 14 punkto reikalavimas - suteikiant paslaugas įmonės sukeliamas triukšmas viršija normos reikalavimus.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus 2006 m. lapkričio 7 d. nutarimu pagal ATPK 42 str. l d. A. B. paskirta 100 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus 2006 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjo teigimu, jis jokio pažeidimo nepadarė ir nubaustas nepagrįstai. Triukšmo matavimas buvo atliktas nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų normų, t.y. patalpose triukšmo matavimo metu langai ir durys turi būti uždaryti, o orlaidės atviros. Triukšmo matavimo metu langai visuose butuose buvo praverti. Be to, matavimas buvo atliktas ne 1,5 metro nuo lango, o visai prie pat lango. Triukšmas buvo matuotas ir 2006 m. liepos 31 d., tačiau tada nustatyta, kad triukšmas neviršija leistinų normų. Jis dalyvavo matuojant triukšmo lygį ir surašant ATP protokolą, tačiau pastabų ar pretenzijų nepareiškė, nes nežinojo reikalavimų ir pasitikėjo institucija.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras atsiliepimu prašė nutarimą, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus 2006 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. B. pagal ATPK 42 str. l d. paskirtą 100 litų baudą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundo nepatenkinti. Teismas nurodė, kad ATPK 42 str. l d. numatyta administracinė atsakomybė už Higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Byloje esantys objektyvus duomenys neginčijamai patvirtina, kad atlikus Birutės gatvės namo Nr. 41a - l, 3, 5 butuose triukšmo lygio matavimus 2006-10-31 nuo 11.00 iki 12.00 val. nustatyta, jog girdimas triukšmas, jo šaltinis - kaimynystėje esančios A. B. paslaugų įmonės keliamas triukšmas. Matavimo metu nustatyta, kad ekvivalentinio triukšmo garso lygiai viršijo leidžiamą 3 lygį ir neatitinka HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Ekvivalentinis triukšmo lygis bute Nr. 5 viršija 8 dBA (leistinas 40, nustatytas - 48), bute Nr. 3 - 17 dBA (leistinas 40, nustatytas 57), bute Nr. l -6 dBA (leistinas 40, nustatyta 46). Matavimai atlikti nepažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2003-09-03 įsakymu Nr. V-520 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 nustatytos tvarkos ir procedūros. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. aiškinimą, jog triukšmo matavimas buvo atliktas nesilaikant patvirtintų normų, teismas vertintino kritiškai, nes jis dalyvavo matuojant triukšmo lygį, pastabų ar pretenzijų nepareiškė. Kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos normos A. B. buvo žinomos, matyti iš jo paties pasisakymo, jog triukšmas buvo matuotas ir 2006 m. liepos 31 d., tačiau tada nebuvo nustatytas pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad A. B. , būdamas savo paslaugų įmonės savininku, atsako už įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, bendrovės ūkinę, administracinę ir finansinę veiklą. Teismas konstatavo, kad A. B. pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2003-09-03 įsakymu Nr. V-520 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 14 punkto reikalavimus ir jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 42 str. 1 d. sudėtis. A. B. , ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių byloje esančius dokumentus nepateikė, todėl teismo vertinimu, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir pagrįstai paskirta nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį bei Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus 2006 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas, priimtas 2006 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akto Nr. 301 bei triukšmo lygio matavimų, atliktų 2006 m. spalio 31 d., pagrindu, negali būti teisėtas ir pagrįstas. Triukšmo matavimai, inžinieriaus fiziko V.Ruzgio 2006 m. spalio 31 d. įforminti protokolais Nr. 04-4845-179, 04-4846-180, 04-4847-181, atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 33-1:2003. Minėtas norminis aktas įtvirtina triukšmo matavimo metodikos bendruosius reikalavimus, kurie nustato, kad negamybinėse patalpose triukšmo matavimo metu langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas (20 punktas). Triukšmo matavimo protokoluose nepažymėta, ar triukšmas buvo matuojamas esant atviriems ar uždariems langams. Apelianto teigimu, triukšmo matavimai buvo atlikti esant atidarytiems langams. Be to, triukšmas buvo matuojamas 0,5 metrų atstumu nuo lango, t.y. pažeidžiant to paties įsakymo 20.3. punkto reikalavimus matuoti ne arčiau kaip 1,5 m. nuo langų. Šios matavimo sąlygos yra privalomos ir jų laikymasis turėjo būti aprašytas triukšmo matavimo protokoluose. Tokių matavimų protokolas negalėjo būti pagrindu skirti nuobaudą. Tai, kad jis dalyvavo matavime, neįrodo, kad buvo matuojama, laikantis nustatytų reikalavimų. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad Higienos normos 33-1:2003 14 punktas nustato leistiną gyvenamųjų kambarių, butų ekvivalentinį garso lygį - 40 dBA ir maksimalų garso lygį - 55 dBA. Tuo tarpu iš Triukšmo matavimo protokolų Nr. 04-4845-179, 04-4846-180, 04-4847-181 neaišku, ar buvo nustatinėjamas ekvivalentinis garso lygis, ar maksimalus. Apeliantas taip pat pažymi, jog siekiant nustatyti, ar jo įmonėje atliekami darbai pažeidžia higienos normų reikalavimus, būtina matuoti įmonės skleidžiamą triukšmo lygį, o ne triukšmo lygį, patenkantį į gyvenamąsias patalpas. Butų, kuriuose buvo matuojamas triukšmo lygis, gyventojai rekonstravo savo gyvenamąsias patalpas, balkonų sąskaita didino gyvenamuosius kambarius, dėl tos priežasties galėjo įsirengti patalpas, neatitinkančias garso izoliacijos reikalavimų, todėl garso lygio matavimas tik patalpų viduje, nematuojant jo pastato išorėje ir šalia įmonės, yra tik vienašališkas šių butų gyventojų interesų gynimas, visiškai ignoruojant jo, kaip įmonės savininko, teises. Apelianto nuomone, teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad butuose, kuriuose buvo matuojamas triukšmo lygis, buvo atviri langai. Paaiškina, kad triukšmo lygis buvo matuojamas pagal Higienos normos 20.1 punkto reikalavimus, t.y. matavimo metu langai (plastikiniai) butuose buvo uždari, atvira buvo tik vieno lango orlaidė (viršutinė lango dalis). Nepagrįsta ir ta skundo dalis, kurioje nurodyta, kad matuojant triukšmo lygį buvo pažeistas Higienos normos 20.1 punktas, t.y. triukšmas buvo pamatuotas 0,5 metrų atstumu nuo lango, kai, pareiškėjo nuomone, atstumas nuo lango turėjo būti 1,5 metro. Higienos normos 20.1 punkte nurodyto l,5 m. atstumo laikomasi tokiu atveju, jei triukšmo šaltinis yra pastate su tikslu išvengti aido nuo sienos ar lango efekto. Šiuo atveju triukšmo šaltinis buvo kieme. Triukšmas į patalpą pro langą tik įeina ir atsimuša nuo priešingos sienos (iki jos apie 3 m. atstumas). Todėl aidas šiuo atveju įtakos triukšmo lygio matavimo rezultatams neturėjo. Taip pat paaiškina, kad triukšmo lygis buvo matuojamas gavus gyventojų skundus dėl juos pasiekiančio triukšmo gyvenamojo namo butuose, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodyta Higienos norma, turėjo būti ir buvo išmatuotas ne įmonės skleidžiamas triukšmo lygis, o triukšmo lygis gyvenamojo namo butuose. Teismas teisingai nurodė, kad surašant 2006-10-31 protokolus nebuvo pažeisti Higienos normos reikalavimai, šie dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjas su šiais dokumentais buvo pasirašytinai supažindintas ir pastabų ar pretenzijų neturėjo. Priešingai, pareiškėjas sutiko su užfiksuotais faktais ir įsipareigojo administracinį teisės pažeidimą pašalinti, nuoširdžiai gailėjosi. Institucijos nuomone, administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidžiant įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog A. B. kaltė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta. Apelianto nurodyti prieštaravimai teismo pateiktam įrodymų vertinimui nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra nustatyta, koks triukšmas (ekvivalentinis ar maksimalus) buvo išmatuotas. Triukšmo matavimo 2006 m. spalio 31 d protokoluose Nr. 04-4845-179, 04-4846-180, 04-4847-181 matavimus atlikęs specialistas yra pažymėjęs, kad ekvivalentinis triukšmo lygis, kurį sukelia A. B. paslaugų įmonė, viršija normą, triukšmo pobūdis plačiajuostis, pertrūkstantis. Atlikus tris matavimus, nustatyta, kad A. B. paslaugų įmonės keliamas ekvivalentinis triukšmo lygis bute Nr. 5 yra 48 dBA, bute Nr. 3 - 57 dBA, bute Nr. l - 46 dBA. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 patvirtintos higienos normos HN 33-1:2003 14 punktas (numeris lentelėje 001) nustato, kad gyvenamuosiuose kambariuose butuose leistinas ekvivalentinis triukšmo lygis yra 40 dBA. Tai reiškia, kad specialisto užfiksuotas triukšmo lygis viršijo higienos normos leidžiamas ribas. Apeliantas dalyvavo atliekant matavimus ir pastabų dėl to, kad buvo fiksuojamas ne jo įmonės keliamas triukšmas, neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad metodiniai triukšmo matavimo reikalavimai nebuvo pažeisti. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 patvirtintos higienos normos HN 33-1:2003 20.1. punktas nustato, kad matuojant triukšmą negamybinėse patalpose, jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, orlaidės turi būti atviros. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patalpose, kuriose buvo matuojamas triukšmas, langai neturi orlaidžių (plastikiniai langai), buvo atidaryta vieno lango viršutinė dalis (nors pagal metodinius reikalavimus turi būti atidarytos visos orlaidės). Todėl pastaroji aplinkybė negali būti vertinama kaip žymiai nepalanki pareiškėjui, galėjusi nulemti triukšmo matavimo rezultatus. Taip pat teismas vertina, kad triukšmo matavimo rezultatams įtakos neturėjo ir tai, jog matavimai buvo atliekami 0,5 m. atstumu nuo lango, o ne 1,5 m. (HN 33-1:2003 20.3. punktas). Pagal institucijos paaiškinimus, šis reikalavimas yra skirtas tam, jog matavimo rezultatai nebūtų įtakojami nuo sienų ar lango atsimušančio triukšmo aido, o ne tam, kad triukšmo šaltinis būtų kuo toliau nuo matavimo vietos. Pažymėtina, kad A. B. paslaugų įmonės keliamas triukšmas buvo išmatuotas trijose vietose, skirtingu atstumu nuo triukšmo šaltinio ir visais atvejais leistinos triukšmo ribos buvo viršytos.

Teismas sprendžia, kad apelianto A. B. kaltė pažeidus higienos norminių aktų reikalavimus yra įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 42 str. 1 d., o paskirtoji nuobauda, įvertinus pažeidimo pobūdį, nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus 2006 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.