Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2012-10-26 · Byla Nr. A2.9.-353-649/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-10-26
Bylos Nr.
A2.9.-353-649/2012
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00205-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Pažeidėjas
D. D.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-253-649/12Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5, 39.3Proceso Nr. 4-26-3-00205-2012-7
(S)NUTARIMASKupiškis 2012-08-29

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos seniūnui Antanui Alkauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. D., nedalyvaujant Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato atstovui ( pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant), išnagrinėjęs D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. D. kaltinamas pagal ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad D. D. 2012-06-30 apie 15 val. 9 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukdamas nesilaikė visų atsargumo priemonių, dėl ko atsitrenkė į informacinį stendą bei šiukšlių konteinerį, taip juos apgadindamas, ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

Protokole, kuris surašytas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nurodyta, kad D. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

D. D. paaiškino, kad tą dieną dirbo talkoje prie šieno vežimo ir sulaužė šakes. Šakių automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į namus, o po to sugalvojo nuvažiuoti prie marių paieškoti draugų, kurie padėtų vežti šieną. Prie marių pažįstamų asmenų nebuvo, todėl jis apsisuko ir išvažiavo atgal. Nepajuto, kad galėjo atsitrenkti į šiukšlių konteinerį bei stendą. Automobilio padangą galėjo nuleisti vėliau.

Institucijos, kuriai galimai padaryta žala, atstovas Antanas Alkauskas paaiškino, kad konteineriui ir stendui padaryta tik estetinė žala. Konteineriui gal kiek skarda įlenkta, o stendo viena lenta truputį įtrūkusi. Žala nepadaryta, nuostolių niekas neskaičiavo ir žala buhalteriškai nebuvo įforminta.

Liudytojas J. Z. paaiškino, kad 2012-06-30 su D. D. vežė šieną pas J. Š.. Abu J. Š. automobiliu nuvažiavo prie marių paieškoti draugų, kurie galėtų patalkėti, nes grėsė lietus. Nuvažiavę pamatė, kad pažįstamų asmenų nėra, todėl apsisuko ir išvažiavo. Jis sėdėjo keleivio vietoje ir automobilyje garsiai grojo muzika, nepajuto, kad apsisukant būtų į ką nors atsitrenkę.

Liudytoja J. Š. paaiškino, kad 2012-06-30 pas ją dirbo prie šieno J. Z. ir D. D., kuris sulaužė šakes. Kadangi kaupėsi lietus, ji pasiūlė naujas šakes atsivežti jos automobiliu. Po to ji išvažiavo į šventę (duomenys neskelbtini). Grįžusi iš šventės pamatė, kad apgadintas jos automobilis- įskilęs galinis žibintas ir įlenktas galinis buferis. Tada ji paskambino D. D., kuris labai nustebo dėl automobilio apgadinimo. Atvažiavęs D. D. negalėjo prisiminti, kur galėjo apgadinti automobilį.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad 2012-06-30 buvo pas tėvus kieme ir išgirdo smūgį. Išėjo į gatvę pažiūrėti ir pamatė automobilį prie stendo. Automobilyje buvo du žmonės, kurie jau sėdo ir tuoj išvažiavo. Automobilio dešinės pusės ratas buvo tuščias. Nematė, kad tas automobilis būtų į ką nors atsitrenkęs.

Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad 2012-06-30 buvo namuose, kai išgirdo triukšmą. Gatve nuėjo į pamarį, kur pamatė vaikinus, stumiančius automobilį. Šiukšlių konteineris buvo nuverstas. Automobilio galimo atsitrenkimo į stendą ir konteinerį nematė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus bei už šį pažeidimą atsakomybė numatyta LR ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET taisykles.

Kad asmuo galėtų būti baudžiamas, pasitraukimas iš eismo įvykio turi būti padarytas pažeidžiant kelių eismo taisykles (toliau KET), taisyklių pažeidimai turi būti nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Protokole nurodyta, kad D. D. pažeidė KET 9 ir 234 punktų reikalavimus. KET 9-to punkto reikalavimai nereglamentuoja su eismo įvykiu susijusių asmenų elgesio po eismo įvykio – tai bendrieji reikalavimai: KET 9 p. nurodyta, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje yra numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Protokole nurodyta, kad iš minėto KET skyriaus D. D. pažeidė 234- tą punktą, kuris nurodo, kad Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

KET apibrėžia, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

D. D. neneigia, kad atsitrenkė į stendą ir į konteinerį, tačiau teigia to nepastebėjęs, todėl nuvažiavo, o tai reiškia, kad jis mano, jog jo veiksmuose nėra kaltės. Liudytojas J. Z., kuris važiavo su D. D., taip pat nurodo nepastebėjęs, kad D. D. būtų į ką nors atsitrenkęs. Iš liudytojų G. K. ir J. Ž. parodymų galima daryti išvadą, kad D. D. turėjo pastebėti, jog atsitrenkė į kliūtį.

Remiantis D. D. ir liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos schema, darytina išvada, kad eismo įvykis, kaip jis apibrėžtas KET, buvo, nes apgadinta transporto priemonė, kurią teisėtai vairavo D. D.. Tačiau administracinė atsakomybė numatyta už pasitraukimą ne iš kiekvieno eismo įvykio, o tik esant tam tikrom sąlygom.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų asmenų eismo įvykyje nebuvo, tačiau abejotina, ar padaryta kam nors turtinė žala, kuri suvokiama kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir būtina sąlyga, kad būtų fiksuotas KET 234 p. pažeidimas. LR CK 6.249 str. 1 d. nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje laikoma, kad neteisėtais veiksmais turtinė žala KET 234 p. prasme gali būti padaryta tik kitam asmeniui, o ne sau ar savo turtui, nes turtinės žalos atlyginimo galima reikalauti tik iš kalto asmens. D. D. vairuojamą automobilį valdė teisėtai ir jį apgadino, tačiau pagal KET 234 p. prasmę nelaikoma, kad jis padarė turtinę žalą automobilio savininkei J. Š..

Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kam ir kokio dydžio padaryta turtinė žala. Automobilis, kuriuo važiavo D. D. ir kurį apgadino apsisukdamas, registruotas J. R. vardu ( b. l. 14), tačiau pagal paaiškinimą priklauso J. Š.. J. Š. buvo davusi automobilį D. D., ir vairuojant tai buvo turtas, už kurį atsakingas D. D., tai yra lyg ir jo nuosavybė. Tai, kad turtinės žalos administraciniu teisės pažeidimu negalima padaryti sau, išplaukia ir iš LR ATPK 37 str. prasmės. LR ATPK 37 str. nurodoma, kad jei administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai ar organizacijai padarytas turtinis nuostolis (piniginė žalos išraiška yra nuostoliai), bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, turi teisę spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų nuostolį. Vadinasi, turtinė žala galima tik esant dviem asmenim- kaltininkui ir nukentėjusiajam, ir kaltininkas (asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą) turi atlyginti nuostolį asmeniui, nukentėjusiam dėl administracinio teisės pažeidimo.

Teismo nuomone, nurodant administracinio teisės pažeidimo protokole KET 234 punkto pažeidimą, būtina nurodyti, kam ir kokio dydžio padaryta turtinė žala. Žalą laikant viena iš būtinų civilinės atsakomybės kaip prievolės sąlygų, turtinė žala turėtų būti padaryta kitam asmeniui ar kitų asmenų turtui. Juk ir LR ATPK 127 str. numato atsakomybę tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Tai, kad turtinė žala turėtų būti padaryta kitam asmeniui, nurodo ir LR CK 6.245 str., apibrėžiantis civilinės atsakomybės sampratą: civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Piniginė turtinės žalos išraiška yra nuostoliai, kurių dydis turi būti nurodytas. Todėl, teismo nuomone, nurodant KET 234 p. pažeidimą, būtina nurodyti, kam ir kokio dydžio padaryta turtinė žala bei kas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens. Priešingu atveju eismo dalyviams, pavyzdingai vykdantiems KET nurodytas pareigas, gali būti neaišku, kada kviesti policijos pareigūnus į tariamą įvykį.

Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų apie padarytą turtinę žalą. Byloje yra dviprasmiška informacija apie informacinio stendo ir šiukšlių dėžės apgadinimą ( b. l. 21), kurioje nurodyta, kad žala padaryta visiškai nežymi, seniūnijai nuostolis nepadarytas. Jei nepadarytas nuostolis, tai negali būti laikoma, kad padaryta žala. Faktą, kad informacinio stendo ir šiukšlių dėžės apgadinimu niekam nepadaryta turtinė žala, teismo posėdyje patvirtino atstovas seniūnas A. Alkauskas. Pažymėtina, kad A. Alkauskas teismo posėdyje keletą kartų pakartojo, kad D. D. veiksmais Alizavos seniūnijai turtinė žala nepadaryta.

Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kitiems asmenims ar kitų asmenų turtui nepadaryta turtinė žala, darytina išvada, kad D. D. nepadarė KET 234 punkto nuostatų pažeidimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas KET 9 punkto pažeidimas nesusijęs su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str., nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti – ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 130 str. 1 d. yra blanketinė teisės norma – kad būtų administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui ( KET XXX skyrius).

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir išklausius administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, liudytojų parodymus, išanalizavus kitą pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. D. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai.

ATPK 250 str. 1 p. numato, kad pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pažymėtina, kad pagal teisėje egzistuojantį principą visi neaiškumai ir abejonės turi būti traktuojami apkaltintojo asmens naudai, jei prieštaravimų negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR ATPK 287 str.1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Saulius Vanagas