Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi neadekvačių bei neproporcingų priemonių, netinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Ginčijamas sprendimas pažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytą pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

Nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visumą aplinkybių, susijusių su pareiškėju, nustatytų baudžiamojoje byloje, kurios buvo įvertintos teismo.

Pareiškėjo nuomone, ginčo Sprendimu buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo individualiu atveju taikyta poveikio priemonė nebuvo proporcinga ir teisinga bei pakankama, kad būtų priimtas ginčo Sprendimas.

Pažymėjo, kad rastų šaudmenų dalis buvo įgyta turint galiojantį leidimą, tik vėliau jį panaikinus šoviniai nebuvo nustatyta tvarka perleisti naujam savininkui ar kitam įgaliotam subjektui. Taip pat pažymėjo, kad šių aspektų tinkamai neįvertino ir Ginčų komisija, nagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, nesivadovavo bendrais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2023-10-11 sprendimo Nr. 40-IL-13049 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo S. S. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Administracinėje byloje nustatyta, kad 2022- 03-16 Šiaulių apskr. VPK S. S. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006995. 2014-09-12 buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001975. Jo vardu įregistruoti šaunamieji ginklai: lygiavamzdis šautuvas „Beretta DT11“, kal. 12x70, Nr. DT09111W, graižtvinis šautuvas „Blaser R8“, kal. 3006, Nr. R018861, pistoletas „Glock 26“, kal. 9x19, Nr. XSL698.

Pareiškėjui 2023-07-10 pareikšti įtarimai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14000-23 dėl to, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, t. y. laikotarpiu nuo 2019-05-09, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, neteisėtai laikė 30 vnt. šovinių – pramoninės gamybos centrinio skėlimo, tinkamus šaudyti 222 „Remington“ kalibro šovinius, kurie skirti įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kol 2023-04-13 juos paėmė policijos pareigūnai. Telšių apylinkės teismo 2023-09-18 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendis įsiteisėjo 2023-10-10.

Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2023-10-11 priėmė sprendimą Nr. 40-IL-13059 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo S. S. panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Taigi, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuris nukreipia į 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagrindu.

Pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu ir prašo jį panaikinti, o savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas priimdamas sprendimą vertino tik formalius kriterijus, neatsižvelgdamas į pareiškėjo individualią situaciją, jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teigia, kad atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas būtų neigiamai charakterizuojamas, būtų linkęs ar galintis kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas neturėjo faktinio pagrindo priimti Sprendimo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, netinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus, o priimtas Sprendimas pažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytą pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, jo teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Pažymėtina, jog Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį Įstatymą, o kuriuo – nelaikytinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1909-502/2019).

Atsižvelgiant į Įstatymo 40 straipsnio reglamentavimą, esant minėto straipsnio 1–7 dalyse nurodytiems pagrindams, leidimą nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus išdavusi policijos įstaiga privalo priimti sprendimą panaikinti minėto leidimo galiojimą (išskyrus Įstatyme numatytas išimtis, kurios pareiškėjo atveju netaikytinos). Ši Įstatymo norma yra imperatyvi ir ji nesuteikia teisės atsakovui pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą (pvz. atlikti asmens reputacijos vertinimą). Taigi, atsakovo veiksmai priimant ginčijamą sprendimą yra tiesiogiai nustatyti Įstatymu ir atsakovas neturėjo diskrecijos elgtis kitaip (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-225-552/2017).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-05-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, neteisėtai laikė 30 vnt. šovinių – pramoninės gamybos centrinio skėlimo, tinkamus šaudyti 222 „Remington“ kalibro šovinius, kurie skirti įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Jo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nors Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu (dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo), tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nepaneigia fakto, kad jis padarė nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaudmenimis, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų, dėl to pareiškėjas pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktų nuostatas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Pareiškėjas teigia, jog nėra nustatyta, kad jis turi polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo. Tokius pareiškėjo teiginius teismas vertina kritiškai, nes atsakovas pateikė duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie fizinį asmenį, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju ir 2023 m. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13165-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2023-06-04 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas dėl tos pačios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir anksčiau, t. y. 2019 m. Taip pat Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-10-28 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio BK 271, 278 straipsnius ir jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu.

Atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jam padarius tyčinę nusikalstamą veiką (neturėdamas leidimo laikė šovinius), todėl pagrįstai ir teisėtai Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Nors pareiškėjas ir tvirtino, jog šaudmenų nenaudojo, jie buvo įsigyti legaliai, tačiau pastebėtina, kad šios aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Šios bylos kontekste svarbu, jog įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija ir Įstatymo nuostatos (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis) imperatyviai nustato pareigą atsakovui esant Įstatyme numatytoms sąlygoms (šiuo atveju Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktai) panaikinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą. Aplinkybės dėl pareiškėjo grėsmės visuomenei byloje nenagrinėjamos, nes leidimas panaikintas ne dėl grėsmės, o dėl pareiškėjo neatitikties Įstatyme įtvirtintiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, todėl aplinkybės dėl šovinių nedidelio kiekio, jų laikymo saugumo ir pan. nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį, teismas daro išvadą, jog atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas ir priimdamas ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, ir šis sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros bei atitinka pareiškėjo veiksmus. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka išvadai, jog egzistuoja teisėtas pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.

Pareiškėjo į bylą pateiktos rekomendacijos, teigiamos charakteristikos konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo priimto Sprendimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Teismas pažymi, jog Įstatymu nustatytas imperatyvas kompetentingam viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nesant asmeniui nepriekaištingos reputacijos, nepažeidė teisėtų lūkesčių principo.

Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir teisėtas. Nenustatyta, kad jį priimant būtų pažeistos procedūros, taikomos tokio pobūdžio administraciniams aktams. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas atitinka faktinį jo pagrindimą pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu, kuris yra pakankamas bei tinkamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo skundo patenkinti.

Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, tais pačiais pagrindais atmestinas ir reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023-11-30 sprendimą Nr. 21RE3-172, kuris buvo priimtas ginčą išnagrinėjus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.