Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vitai Balickaitei , dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nuteistajam A. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, iki 2007 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiajai J. N. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų, iki 2007 m. gruodžio 4 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. N. 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) litų nukentėjusiosios J. N. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis, 2007-01-28, apie 11.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, siekdamas atimti ir sunaikinti fotoaparato atminties kortelėje esančią informaciją, tyčia, suimdamas rankomis J. N. už kaklo, kumščiu vieną kartą jai suduodamas į krūtinę ir į pilvo sritį, įspirdamas į dešinę šlaunį bei suimdamas už plaštakų ir jas sukiodamas, taip pat J. N. atremdamas į namo sieną, t.y. ne mažiau 10 trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas galvos ir kitose kūno srityse, o taip pat dešinės plaštakos pirmo piršto, kairės plaštakos penktojo piršto sausgyslių sužalojimą, dešinio riešo sumušimą, šiai veiksmais padarė nukentėjusiajai J. N. nesunkų sveikatos sužalojimą.

Pagal buvusį LR BK 187 str. 1 d. kaltinimą A. N. išteisintas, nesant veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nuosprendyje konstatuota, kad A. N. veiksmai buvo nukreipti į tai, kad pavartojus fizinį smurtą, atimti iš J. N. fotoaparatą, kuriuo ji fotografavo nuteistąjį ir D. Z.. Grumtynių ir stumdymosi metu atėmus fotoaparatą, jis nebeveikė. A. N. tyčinių veiksmų, norint sugadinti fotoaparatą, nustatyta nebuvo. Nuteistajam priteistas civilinis ieškinys 1200 Lt.

Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašė Kauno m. apylinkės teismo 2007-07-04 apkaltinamąjį nuosprendį, kaip prieštaraujantį bylos aplinkybėms, panaikinti ir priimti naują išteisinantį nuosprendį. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kaip gynybos poziciją. Teismas neįvertino to, kad konfliktinę situaciją išprovokavo pati nukentėjusioji savo netinkamu elgesiu, t.y. neleistinais ir neteisėtais veiksmais, fotografuodama J. N. ir D. Z. prieš jų valią. Paprašius gražiuoju duoti fotoaparatą, kad ištrinti padarytas tokias nuotraukas ir J. N. atsisakius gražiuoju duoti fotoaparatą, fotoaparatas buvo ištrauktas iš jos rankų, be jokio tikslo sužaloti J. N. ar sugadinti jos turimą fotoaparatą. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas vertindamas dokumentų pateikimo protokolą bei fotonuotraukų apžiūros protokolą, išvadas dėl smūgių sudavimo grindė prielaidomis. Nuotraukose nėra užfiksuota smūgis, o matyti tik tai, kad J. N. suėmęs už striukės. Teismas taip pat neteisingai įvertino ir specialisto išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus, jų visumą pripažindamas, kaip tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. pripažindamas padarytus sužalojimus, kaip siekimą tyčia sužaloti J. N.. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė tik dešinės plaštakos pirmojo piršto, kairės plaštakos penktojo piršto sausgyslių sužalojimas ir dešinio riešo sumušimas. Šie sužalojimai galėjo atsirasti tik J. N. priešinantis atiduoti fotoaparatą, ką ji – nukentėjusioji - pati ir patvirtino. Nuosprendyje taip pat tendencingai įvertinti liudytojų, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi E. Ž., D. J. parodymai, liudytojos D. Z. parodymai vertinti kritiškai nepagrįstai.

Nuteistasis savo skunde nurodo, kad nepagrįstai buvo priteistas civilinis ieškinys 1200 Lt. už fotoaparato „Sony MPEG Movie VX DSC-P 150“ sugadinimą. Fotoaparato vertė nenustatyta, o nurodyta vertė nepagrįsta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinė instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl neteisingos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teismas, priimdamas nuosprendį ir vertindamas įrodymus, privalo vadovautis baudžiamojo proceso įstatymo 20 str. numatytomis nuostatomis. Jose taip pat numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija, susipažinusi su apylinkės teisme ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė nuteistojo, liudytojų, patvirtinančių nuteistojo išdėstytas aplinkybes, parodymų, teismas vadovavosi tik gan nenuosekliais ir, netgi, prieštaringais nukentėjusiosios J. N. parodymais, liudytojų parodymus vertinant iš pozicijų palankių nukentėjusiajai.

Iš byloje, esančių duomenų - nukentėjusiosios J. N. protokolo-pareiškimo (b.l. 6), apklausos protokolo (b.l. 9,10), kuriuose užfiksuoti duomenys tuoj pat po įvykio, ir apklausos, kurioje užfiksuoti nukentėjusios parodymai praėjus dviems mėnesiams, t.y. kovo mėnesį, matyti, kad dėstomos visiškai kitokios įvykio aplinkybės, ne tik dėl paties įvykio, bet ir dėl šio įvykio padarymo mechanizmo. J. N. protokole-pareiškime bei apklausos protokole nurodo, kad A. N., jai bandant kieme nufotografuoti A. N. ir D. Z., jai grasino stumdė, buvo pagriovęs ant žemės, nukritusiai laužė rankas kol atėmė fotoaparatą. Po dviejų mėnesių, 2007-03-26 papildomai apklausiant nukentėjusiąją, ji nurodo jau kitokias aplinkybes, t.y. kad prie A. N. automobilio, jos buvęs vyras ją tik stumtelėjo ranka, kad jai, ir po to nepaklausius A. N. prašymo nefotografuoti, teko nuo jo bėgti ir kad incidentas tarp jų įvyko stovėsenos pozicijoje, o ne nukentėjusiajai nukritus ant žemės. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji jau nurodė kitą aplinkybę, kad, jai fotografuojant prie automobilio, A. N. jai trenkęs į krūtinę kumščiu. Esant tokiems prieštaringiems nukentėjusiosios parodymams, pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, priimdamas nuosprendį, privalėjo vadovautis tik ta dėl įvykio aplinkybių nukentėjusios parodymų dalimi, kuri yra patvirtinama kitais byloje esančiais neginčytinais įrodymais, t.y. betarpiškai įvykio aplinkybes mačiusių liudytojų parodymais.

Liudytoja E. Ž., nukentėjusiosios J. N. sesuo, patvirtino, kad išgirdusi triukšmą kieme, pamatė J. N., einančią nuo savo automobilio link A. N. automobilio BMW, kuriame sėdėjo A. N. ir D. Z.. Kiemo vartai buvo užstatyti J. N. automobiliu. Pati J. N., praėjusi pro A. N. automobilį, nuėjo link namo, o netrukus sugrįžus, pradėjo fotografuoti A. N. automobilį su jame esančia D. Z., o A. N., išlipęs, kūnu bandė D. Z. užstoti bei ranka stumtelėjo J. N.. Po ko nubėgo link J. N. automobilio ir įlipęs jį patraukė nuo vartų. Tuo metu J. N. fotografavo A. N. automobilį su jame sėdinčia D. Z.. A. N. grįžtant prie savo automobilio, J. N. nubėgo link namo, o jis ją nusivijo. Liudytoja vėlesnių įvykio aplinkybių nematė.

Liudytoja D. J. parodė apie įvykio tarp J. N. ir A. N. aplinkybes. Liudytoja, kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir įvykio dalyviai, eidama į parduotuvę, pamatė bėgančią J. N. ir šaukiančią „gelbėkit, mane vejasi“ ir ją besivejantį A. N.. A. N. nukentėjusiąją prisivijo esant pusės metro atstumui nuo liudytojos. A. N., sugriebęs J. už kaklo, reikalavo kažką atiduoti, o J. tam prieštaravo. Liudytoja nesuprato apie ką vyko kalba. Nukentėjusioji rankas laikė už nugaros ir kažką jose laikydama slėpė nuo A. N.. Atsisakius atiduoti, A. N. vieną kart sudavęs su ranka į petį ir vieną kart į šoną, po to nukentėjusiąją apglėbęs rankomis iš priekio, suėmė už rankų, kurias J. N. laikė už nugaros. Nukentėjusioji muistėsi, slepiamo daikto nenorėjo atiduoti, o N., besukant J. N. iš rankų, atėmė iš jos fotoaparatą. Atėmęs fotoaparatą, įsidėjo į kailinių kišenę, pasakė, kad ištrins ir atiduos. Liudytoja matė, kad J. N. plaštaka nubrozdinta ir bėgo kraujas.

Liudytojos D. Z. parodymai kitų liudytojų parodymams neprieštarauja.

Nuosprendyje remiamasi fotonuotraukų apžiūros protokolu bei analizuojamas fotonuotraukose užfiksuotas vaizdas, konstatuojant, kad antrojoje nuotraukoje matyti stovintis automobilis, šalia, prieš jį, veidu atsisukęs A. N., kuris dešine ranka suėmęs J. N. už striukės, o jo kairės rankos kumštis įsirėmęs į krūtinės - pilvo sritį. Šiuo atveju dinamiško veiksmo statiškas aplinkybių fiksavimas negali būti neginčijamu įrodymu grindžiant kaltinamojo kaltę, kadangi veiksmo sustabdymas tam tikrą akimirką, negali užfiksuoti nei kaltinamojo intencijos, nei sudavimo stiprumo, kuris galimas nuo stūmimo veiksmo iki nukritimo.

Vertinant kaltinamojo veiksmus, būtina įrodyti kaltinamojo veiksmų tyčią sužaloti J. N.. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad įvykio metu A. N. veiksmai buvo nukreipti tik į vieną tikslą – fotoaparatą, kurį reikėjo atimti iš J. N., kad pastaroji nefotografuotų A. N. ir D. Z. prieš jų valią. J. N. į žodinius prašymus ne tik nereagavo, bet net gi elgėsi priešiškai, todėl A. N., neatsargiai elgdamasis, siekiant atimti fotoaparatą, jį traukiant iš piktavališkai nusiteikusios ir besipriešinančios nukentėjusiosios rankų, turėjo numatyti, kad nukentėjusiajai, slepiant fotoaparatą už nugaros ir bet kokia kaina siekiant jo neatiduoti, nes jame, jos manymu, užfiksuoti įrodymai ištuokos bylai, ir apsikabinus J. N. iš priekio, atimant iš jos fotoaparatą, galimi sužalojimai. A. N., tokiu būdu atimdamas fotoaparatą, veikė apgraibomis, apčiuopdamas, o ne matydamas patį fotoaparatą ar nukentėjusiosios rankas bei nesiekdamas kažkokio sužalojimo, o norėdamas, atėmus fotoaparatą, ištrinti jo atminties kortelę. N. negalėjo numatyti nukentėjusiosios priešinimosi laipsnio ir galimų pasekmių, tačiau pagal viso įvykio aplinkybes ir savo asmenines savybes, įvertinant, kad jis yra fiziškai už moterį stipresnis, turėjo numatyti tokias pasekmes.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino specialisto išvadoje Nr. G-1590/07(02) išvardintus visus nustatytus sužalojimus ir priskirdamas juos, kaip padarytus tyčiniais veiksmais. Kad J. N. buvo sužalota, objektyviai patvirtinta specialisto išvadomis, kuriomis netikėti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo netikėti, kad sužalojimai galėjo atsirasti ne A. N. veiksmų pasekoje.

Specialisto išvadoje konstatuoti kūno visi J. N. kūno sužalojimai, tačiau tik dešinės plaštakos pirmojo piršto, kairės plaštakos penktojo piršto sumušimas su sausgyslių sužalojimu, dešinio riešo sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šių sužalojimų buvimas vertintinas bylos kontekste. Kiti, specialisto konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, pakaušyje, nugaroje, krūtinėje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje, galėjo atsirasti nukentėjusiajai beatodairiškai prišinantis atsirėmus į namo sieną, kadangi apie galimai tokių smūgių sudavimą jokių liudytojų parodymų ar faktinių bylos aplinkybių konstatuota nėra.

Apeliacinio skundo motyvas dėl priteisto civilinio ieškinio paliekamas nenagrinėtu, kadangi apeliacinio teismo posėdžio metu buvo pateiktas kvitas, kuriame matyti, kad nuteistasis A. N. gera valia nukentėjusiajai sumokėjo 1200 Lt. žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. N. nusikalstama veika yra neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas, kadangi remiantis tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymais, tiek nukentėjusiosios parodymais, konstatuotina, kad A. N. visi veiksmai buvo nukreipti tik į fotoaparato, kaip techninės priemonės, kuria buvo fotografuojama prieš nuteistojo ir liudytojos D. Z. valią, atėmimą, o ne į nukentėjusiosios sužalojimą tyčiniais veiksmais. Tad kaltinamojo A. N. veikoje nebuvo tyčios padaryti nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau, kaltinamasis, siekdamas atimti fotoaparatą, elgėsi neatsargiai ir pasekmės atsirado dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16str. 1d.). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, J. N. nusikalstama veika iš 138 str. 1 d. turi būti perkvalifikuota į 139 str. 1 d.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. N. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina ir nuosprendis yra dalinai keistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328str. 1p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti. A. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 139 str. 1 d. ir paskirti 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.