- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- A5.-2598-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02270-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P. J., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) vyriausiasis darbo inspektorius G. K. 2020 m. rugpjūčio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1085-2020 R. P. J. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje, leido įmonėje statybos objekte (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 29 d. dirbti pagalbiniam darbininkui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir tinkuotojui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodyta, kad R. P. J. su protokolu susipažino, teisės ir pareigos paaiškintos, situaciją paaiškins teisme (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. P. J. nurodė, kad supranta, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaltę pripažįsta iš dalies. Tik dėl to, kad ne laiku buvo pranešta. Sutartys buvo pasirašytos, dokumentai paruošti. Apie G. M. jau buvo pranešta Sodrai, bet jis turėjo išsidarbinti iš savo ankstesnės darbovietės, tačiau nežinojo, kada išsidarbins, todėl buvo nuspręsta, kad jis dirbs nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Bet jis išsidarbino anksčiau, paprašė, kad galėtų ateiti pas juos į darbą. Tai darbo sutartyje buvo pakeista, bet buvo nespėta pranešti Sodrai. D. G., jaunas vaikinas, pasimetė, kai įvyko toks dalykas. Jis tą pačią dieną dirbo, aptarė sąlygas, jam viskas buvo aprodyta. Jis nelabai suprato situacijos, kai jį pagavo Inspekcija, ką reikia sakyti. Bet sutartis su juo buvo pasirašyta tą dieną, o, pasirodo, reikia pranešti dieną iki tol, kol žmogus įsidarbins. Darbas labai įtemptas, žmonės priimami, atleidžiami arba priimami, bet neateina į darbą. Šiuo metu neturi darbų vadovo, kuris užsiimtų šiais reikalais. Tikrai nepiktybiškai norėjo pas save laikyti nelegalus, jam tai neapsimoka. Aplaidumas, nesuspėjimas. Su D. G. sutartis buvo pasirašyta ne 2020 m. birželio 30 d., tai klaida, nes jis turėjo pradėti dirbti 2020 m. liepos 30 d. Nėra tikslo priimti žmones, kol dar nėra pranešta Sodrai, viskas forminta. Šiuo atveju tai aplaidumas. Prašo įvertinti, kad tai nėra piktybiškas noras laikyti nelegalus. Sutinka su Inspekcijos pateiktomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis R. P. J. nuo 2014 m. gruodžio 30 d. yra paskirtas (išrinktas) UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), todėl 2020 m. liepos 30 d. būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su G. M. ir D. G., t. y. R. P. J., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas ne tik už darbo sutarties su minėtais darbuotojais sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai, kad įvyko nesusipratimas ar situaciją R. P. J. vertina kaip aplaidumą, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktų laikymąsi, kontroliuojant ir atsakingų darbuotojų darbą, t. y. neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3), D. G., G. M., R. P. J. duotus paaiškinimus (b. l. 6–8) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad R. P. J., nuo 2014 m. gruodžio 30 d. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nepranešęs apie G. M. ir D. G. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais R. P. J. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. P. J. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog R. P. J. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, administracine tvarka per pastaruosius metus nuo nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo baustas vieną kartą, už analogiškus nusižengimus nėra baustas (b. l. 20–25), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, tai, kad nenustatyta R. P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padaręs administracinį nusižengimą R. P. J. savo kaltę pripažino iš dalies, atliekant tyrimą bendradarbiavo su Institucija, nustatytas pažeidimas buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant R. P. J. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
R. P. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121351181.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.