Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2598-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
A5.-2598-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02270-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P. J., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2598-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02270-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. J.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) vyriausiasis darbo inspektorius G. K. 2020 m. rugpjūčio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1085-2020 R. P. J. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje, leido įmonėje statybos objekte (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 29 d. dirbti pagalbiniam darbininkui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir tinkuotojui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodyta, kad R. P. J. su protokolu susipažino, teisės ir pareigos paaiškintos, situaciją paaiškins teisme (b. l. 2).

Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1475 nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriuje buvo gauta anoniminė informacija, kad statybos objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), penki asmenys tinkuoja sienas, trys iš jų dirba nelegaliai, nuo asmenų sklinda alkoholio kvapas. Atsižvelgiant į skunde nurodytą informaciją, VDI inspektoriai G. K. ir J. V. 2020 m. liepos 30 d. apie 13.10 val. atliko patikrinimą nurodytu adresu. Patikrinimo metu ant pastolių rasti du tinkavimo darbus atliekantys asmenys. Dirbęs G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), objekte dirba antrą dieną, darbo sutartį pasirašęs. Patikrinus VSDFV duomenų bazę nustatyta, kad jis įmonėje pradės dirbti tik nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., ta pati darbo pradžios data nurodyta ir patikrinimo metu G. M. pateiktoje darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, iš jo paimtas paaiškinimas dėl įsidarbinimo aplinkybių, kuriame G. M. nurodė, kad objekte dirba antrą dieną (nuo 2020 m. liepos 29 d.), nurodymus, ką dirbti, duoda direktorius R., su juo tarėsi dėl darbo sąlygų bei pasirašė darbo sutartį. Darbo laikas nuo 7 iki 15 val., dirba tinkuotoju. Aprangą ir įrankius davė R. Kartu su juo dirba D. Apklausus antrą dirbusį asmenį, jis prisistatė S. N. vardu, tačiau tokio asmens UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše nerasta. Kilus įtarimui dėl nurodytos tapatybės bei patikrinus gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad toks asmuo neegzistuoja. Asmenį įspėjus dėl galimos atsakomybės teikiant melagingus parodymus, jis nurodė savo tikruosius duomenis – D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), bei raštu paaiškino, kad objekte dirba antrą dieną, dirba pagalbiniu, dėl darbų tarėsi su R., sutarė dieninį atlygį (apie 30 Eur išbandymo laikotarpiu), darbo laikas nuo 7 iki 15 val., nurodymus duoda R., darbo sutartį pasirašė 2020 m. liepos 29 d. Patikrinus VSDFV duomenų bazę duomenų apie D. G. socialinį draustumą nerasta. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie D. G. socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. liepos 30 d. pateikė 2020 m. liepos 30 d. 14.22 val., tai yra po VDI atlikto patikrinimo. Apie G. M. socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. VSDFV informuota 2020 m. liepos 29 d., o 2020 m. liepos 30 d. 14.20 val. pateikė patikslintą pranešimą apie G. M. socialinio draudimo pradžią iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. į 2020 m. liepos 29 d. Taigi šiuo atveju pranešimas apie D. G. darbo pradžią pateiktas tik 2020 m. liepos 30 d. po VDI atlikto patikrinimo, patikslintas pranešimas apie G. M. darbo pradžią pateiktas po VDI patikrinimo. Kadangi VDI patikrinimo metu G. M. dirbo būdamas socialiai nedraustas (be to, kaip nurodė G. M., jis įmonėje dirbo nuo 2020 m. liepos 29 d.), konstatuotina, kad jis ir D. G. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai (b. l. 3).

R. P. J. 2020 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo naujai priimami darbuotojai G. M., su kuriuo buvo sudaryta 2020 m. liepos 28 d. sutartis (darbo pradžia nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d.) ir D. G., sutartis sudaryta 2020 m. birželio 30 d. (darbo pradžia 2020 m. birželio 30 d.). Kadangi G. M. išsidarbino iš ankstesnės darbovietės anksčiau negu buvo manęs, atėjo dirbti į darbą 2020 m. birželio 29 d. Darbo sutartis pakeista dėl darbo pradžios datos, bet nespėta pranešti Sodrai. D. G. darbą pradėjo 2020 m. birželio 30 d., per kurią turėjo būti supažindintas su darbo aplinka ir apimtimi. Apie jo įdarbinimą pranešta Sodrai tą pačią dieną, birželio 30 d. (b. l. 6).

D. G. 2020 m. liepos 30 d. paaiškinime nurodė, kad šitame objekte dirba dvi dienas, su darbų vykdytoju pažįstamas vieną mėnesį, padėjo jam tvarkytis namie. Vakar pasirašė sutartį su darbų vykdytoju, ar jis spėjo jį (D. G.) užregistruoti, nežino, dėl to vengė darbo inspekcijos. Darbų vykdytojo vardas R., su R. susitarė, kad darbo užmokestis kol kas 30 Eur, kol išbandymo laikotarpis, darbo laikas nuo 07.00 val. iki 15.00 val., objekte kol kas paskyrė pagalbiniu, įmonėje dirba antra diena, nurodymus duoda R. (b. l. 7).

G. M. 2020 m. liepos 30 d. paaiškinime nurodė, kad jis įmonėje ir objekte dirba dvi dienas, nuo liepos 29 d. Iš direktoriaus R. gavo nurodymą dirbti nuo liepos 29 d. (tinkuoti), su juo tarėsi dėl darbo sąlygų ir pasirašė sutartį. Darbo laikas nuo 07.00 val. iki 15.00 val., įrankius, aprangą davė R. Šiandien su juo dirbo D., vakar irgi matė (b. l. 8).

Iš VSDFV 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (7.2E)DV_S-46413 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. liepos 29 d. 13.04 val. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustojo G. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. liepos 30 d. 14.22 val. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustojo D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. liepos 30 d. 14.20 val. pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo ir jo priedą dėl apskaitos klaidos tikslinti apdraustojo G. M. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. į 2020 m. liepos 29 d. (b. l. 9).

2020 m. liepos 28 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. M. buvo sudaryta neterminuota, pirmaeilių pareigų darbo sutartis Nr. 24. G. M. priimtas dirbti tinkuotoju, nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė, pradeda dirbti 2020 m. rugpjūčio 3 d., ranka nubraukta data ir parašyta: pakeista pradeda dirbti nuo 2020 m. liepos 29 d. (b. l. 10–11).

2020 m. birželio 30 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. G. buvo sudaryta neterminuota, pirmaeilių pareigų darbo sutartis Nr. 25. D. G. priimtas dirbti pagalbiniu darbininku, nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė, pradeda dirbti 2020 m. liepos 30 d. (b. l. 13–14).

Iš G. M. 2020 m. liepos 27 d. prašymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad G. M. prašo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus jį priimti dirbti tinkuotoju nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 12).

Iš D. G. 2020 m. liepos 30 d. prašymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad D. G. prašo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus jį priimti dirbti pagalbiniu darbuotoju nuo 2020 m. liepos 30 d. (b. l. 15).

Iš 2020 m. liepos mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad: G. M. pareigos yra tinkuotojas, jam nustatytas 24 val. darbo skaičius per liepos mėnesį, liepos mėnesį faktiškai dirbo 3 dienas nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (imtinai) po 8 val. (iš viso 24 val.); D. G. pareigos yra pagalbinis, jam nustatytas 16 val. darbo skaičius per mėnesį, liepos mėnesį faktiškai dirbo 2 dienas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (imtinai) po 8 val. (iš viso 16 val.) (b. l. 16).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. P. J. nurodė, kad supranta, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaltę pripažįsta iš dalies. Tik dėl to, kad ne laiku buvo pranešta. Sutartys buvo pasirašytos, dokumentai paruošti. Apie G. M. jau buvo pranešta Sodrai, bet jis turėjo išsidarbinti iš savo ankstesnės darbovietės, tačiau nežinojo, kada išsidarbins, todėl buvo nuspręsta, kad jis dirbs nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Bet jis išsidarbino anksčiau, paprašė, kad galėtų ateiti pas juos į darbą. Tai darbo sutartyje buvo pakeista, bet buvo nespėta pranešti Sodrai. D. G., jaunas vaikinas, pasimetė, kai įvyko toks dalykas. Jis tą pačią dieną dirbo, aptarė sąlygas, jam viskas buvo aprodyta. Jis nelabai suprato situacijos, kai jį pagavo Inspekcija, ką reikia sakyti. Bet sutartis su juo buvo pasirašyta tą dieną, o, pasirodo, reikia pranešti dieną iki tol, kol žmogus įsidarbins. Darbas labai įtemptas, žmonės priimami, atleidžiami arba priimami, bet neateina į darbą. Šiuo metu neturi darbų vadovo, kuris užsiimtų šiais reikalais. Tikrai nepiktybiškai norėjo pas save laikyti nelegalus, jam tai neapsimoka. Aplaidumas, nesuspėjimas. Su D. G. sutartis buvo pasirašyta ne 2020 m. birželio 30 d., tai klaida, nes jis turėjo pradėti dirbti 2020 m. liepos 30 d. Nėra tikslo priimti žmones, kol dar nėra pranešta Sodrai, viskas forminta. Šiuo atveju tai aplaidumas. Prašo įvertinti, kad tai nėra piktybiškas noras laikyti nelegalus. Sutinka su Inspekcijos pateiktomis išvadomis.

Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko surašytą protokolą. Nusižengimas inkriminuotas dėl nepateikto pranešimo Sodrai. Pažeidimas yra akivaizdus, įrodytas, pranešimai Sodrai pateikti jau po Inspekcijos patikrinimo, dėl to prašo skirti baudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).

Kaip nustatyta Inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat iš asmenų tyrimo metu ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. liepos 30 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) naudai, šiai bendrovei ir jos vadovui R. P. J. pavaldžiai, atlygintinai D. G. vykdė pagalbinio darbininko, o G. M. – tinkuotojo funkcijas, darbdaviui nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šių darbuotojų priėmimą į darbą. Nors darbo sutartys su jais buvo sudarytos (atitinkamai 2020 m. birželio 30 d. (teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad tai klaida – turėtų būti 2020 m. liepos 30 d.) ir 2020 m. liepos 28 d.), tačiau apie šių asmenų priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV teritoriniam skyriui pranešė tik 2020 m. liepos 30 d. po Inspekcijos atlikto patikrinimo. Pažymėtina, kad šių aplinkybių iš esmės neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Taigi, įvertinęs tai bei byloje nustatytas aplinkybes, patvirtintas minėtais įrodymais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju darbuotojų (G. M. ir D. G.) atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio (UAB (duomenys neskelbtini)) sutikimas atlikti tinkuotojo ir pagalbinio darbininko darbą nepranešus laiku VSDFV teritorinei įstaigai apie jų priėmimą į darbą buvo nelegalus darbas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis R. P. J. nuo 2014 m. gruodžio 30 d. yra paskirtas (išrinktas) UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), todėl 2020 m. liepos 30 d. būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su G. M. ir D. G., t. y. R. P. J., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas ne tik už darbo sutarties su minėtais darbuotojais sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai, kad įvyko nesusipratimas ar situaciją R. P. J. vertina kaip aplaidumą, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktų laikymąsi, kontroliuojant ir atsakingų darbuotojų darbą, t. y. neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3), D. G., G. M., R. P. J. duotus paaiškinimus (b. l. 6–8) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad R. P. J., nuo 2014 m. gruodžio 30 d. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nepranešęs apie G. M. ir D. G. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais R. P. J. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. P. J. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog R. P. J. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, administracine tvarka per pastaruosius metus nuo nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo baustas vieną kartą, už analogiškus nusižengimus nėra baustas (b. l. 20–25), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, tai, kad nenustatyta R. P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padaręs administracinį nusižengimą R. P. J. savo kaltę pripažino iš dalies, atliekant tyrimą bendradarbiavo su Institucija, nustatytas pažeidimas buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant R. P. J. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. P. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121351181.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė