- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- T-221-564/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-04-20 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu nutarimu Nr.438 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pasibaigus intensyvios priežiūros periodui teismui siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 75 str. 2 d. 7 p., 10 p.
Nutarime nurodyta, jog nuteistasis R. V., a/k (duomenys neskelbtini) teistas 2013-12-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 3d. (16 epizodų), 254 str. 1d., 22 str. 1d. 178 str. 3d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 1,4 d. 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 2014-05-06 Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeistas 2013-12-19 nuosprendis ir pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d. išteisintas, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirta galutinė 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 10 mėnesių ir 27 dienos.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokuroras nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti LR Probacijos įstatyme bei LR BK 41 str. 2 d., numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Nurodė, jog nuteistasis teistas 5 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo (viso 16 epizodų) padarymą. R. V. anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis vieną kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, įpareigojimų nesilaikė. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, taigi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Neatliktos bausmės dalis, prokuroro vertinimu, yra dar gana didelė.
Atsiliepimas
Nuteistasis R. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundo netenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, palaiko ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu skatintas 1 kartą, moksi, dirba, lankė socialinio ir teisinio švietimo programą, be to yra ilgalaikis aktyvus „Dailės studijos“ narys. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių. Tačiau vertinant galimybę ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 65 balai iš 168 galimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. V. rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, labiausiai sietina su finansinėmis problemomis, netinkamai pasirenkamais elgesio modeliais, gyvenimo stiliaus ir draugų problemomis, bei problemomis, kurios susiję su mąstymu ir elgesiu. Paminėtos aplinkybės nerodo akivaizdžių, teigiamų nuteistojo mąstymo, jo požiūrio į nusikalstamą elgesį, pokyčių.
Be to, nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose, padaręs 3 pažeidimus, tame tarpe ir tokius grubius kaip alkoholinių gėrimų vartojimas ir uždraustų daiktų laikymas, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Jis atlieka bausmę už tyčinio sunkaus (16 epizodų) nusikaltimo padarymą, anksčiau taip pat buvo keturis kartus teistas, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė (3 metai 10 mėnesių ir 27 dienos). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje net ir taikant intensyvią priežiūrą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir BPK 360 str., teismas,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Atsisakyti patvirtinti 2016 m. balandžio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 438 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam R. V..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės PN.