Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1110-115/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-22
Bylos Nr.: 2A-1110-115/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Urbanavičienė (pirm.), Algirdas Auruškevičus, Dalia Višinskiennė, Algirdas Auruškevičus, Algirdas Auruškevičus (pran.)
Atsakovas: E. G.
Ieškovas: J. K., S. N.
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas, VAVA Žemėtvarkos skyrius, SB „Elektronika -1“, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1110-115/2009

Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5.; 30.12.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Algirdo Auruškevičiaus(pranešėjas), Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant atsakovui E. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. G. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-709-728/2009 pagal ieškovių J. K. ir S. N. ieškinį atsakovui E. G. dėl pažeistų teisių gynimo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovo E. G. priešieškinį ieškovėms J. K., S. N. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas, VAVA Žemėtvarkos skyrius, SB „Elektronika -1“, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės J. K. ir S. N. patikslinusios ieškinį prašė įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą jų žemės sklypo dalyje sodo namo priestatą ir mūrinę tvorą bei atlaisvinti per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jų žemės sklypo dalį atstatant ribas (II t., b.l. 67-71). Nurodė, kad jos yra sklypo Nr. 163 bendrasavininkės, 0.0736 ha sklypą įsigijo 1999-09-08 kartu su sodo pastatu, sandėliu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, kitais statiniais, žemės sklypo ir statinių kadastriniai duomenys užfiksuoti –tai patvirtina 2004-12-23 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pažymėjimas. 2001-08-09 atsakovas nusipirko 0,0804 ha žemės sklypą Nr. 164, suformuotą atliekant preliminarius matavimus ir sodo pastatą, nekilnojamieji daiktai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale. Sklypų ribos tarp ginčo šalių yra nustatytos pagal žemės sklypų privatizavimo schemas, atitinkančias sodų bendrijos generaliniam planui. 2003 m. atsakovas be leidimo, projekto ir ieškovių sutikimo pradėjo jam priklausančio pastato rekonstrukciją ir maždaug 1,60 m aukščio tvoros ieškovių sklypo riboje statybą. Pagal 2007-10-19 ekspertizės aktą sklypo Nr. 164 faktinės ribos neatitinka sklypo riboms, nurodytoms sklypo privatizavimo schemoje, atsakovo sklypas dengia ieškovių sklypą 70 kv.m.dydžio plotu. Mano, jog atsakovas pažeidė LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 154 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.01.07.2002 reikalavimus dėl rekonstruoto namo atstumo nuo ieškovių žemės sklypo ribos nesilaikymo. Atsakovui už savavališką statybą buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, pareikalauta sustabdyti statybą ir nustatyta tvarka suderinti projektą bei gauti leidimą, tačiau atsakovas toliau tęsia statybas ir taip pažeidžia ieškovių teises atlikti savo sklypo tiksliuosius matavimus, tinkamai naudotis savo sklypu, gauti leidimą statybai arba namo rekonstrukcijai.

Atsiliepimas

Atsakovas E. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (II t., b.l.79-84). Nurodė, kad ieškovės sąmoningai vengia derinti savo ir kaimyninių sklypų tiksliuosius matavimus, be kurių neleidžiama įteisinti sklypo Nr. 164 ribas žemėtvarkos tarnyboje. Prašymą gauti namo projektavimo sąlygas Vilniaus m. plėtros departamentui pateikė 2003-08-15 gavęs ieškovių sklypo Nr. 163 savininkų sutikimą, datuotą 2003-07-31. Projekto derinimui reikalingas sklypo tiksliųjų matavimų planas, bet ieškovės nederina sklypų tiksliųjų planų. Po administracinės nuobaudos jis sustabdė statybas, į pakartotinį 2007-07-02 prašymą derinti sklypų ribas iš ieškovių gavo neigiamą atsakymą. Sklypo Nr. 163 plotas be ginčijamų teritorijų (744 kv.m.) yra didesnis, negu užfiksuota privatizavimo dokumentuose (736 kv.m.), o atstumai neatitinka nurodytiems privatizavimo schemoje bei kadastro pažymoje. Atsakovas mano, kad ieškovės siekia užvaldyti dalį joms nepriklausančios valstybinės žemės bei sąmoningai stabdo sklypų ribų klausimo sprendimą siekiant užvilkinti sklypo Nr. 164 sodo namo projektinės dokumentacijos derinimą, tuo varžomos atsakovo teisės į laisvą disponavimą įsigytu turtu, patiriami materialiniai nuostoliai. Atsakovo manymu, esminis ginčas yra sklypų ribos, gi ieškovės neįrodė, kad yra pažeistos jų subjektinės teisės. Dėl savavališkos statybos ieškovės nepateikė įrodymų, kad jo namas yra statomas arčiau nustatytos 3 metrų ribos, nes nėra nustatyta pačios ribos padėties valstybinio geodezinio tinklo žemėlapyje. Atsakovas nurodo, kad jis negali būti baudžiamas už tą patį nusižengimą du kartus, ieškovės nepateikė įrodymų dėl 2005-05-31 VAVA reikalavimo sustabdyti statybas nevykdymo. Atsakovas nesutinka su ekspertizės išvadomis motyvuodamas tuo, kad ginčijamų sklypų ribos iš esmės skiriasi nuo kadastrinio šios teritorijos žemėlapio, ignoruojamas 163 sklypo taškų 20 ir 19 bei visos privatizavimo schemos pririšimas prie esamo didelio diametro vandentiekio, matomo generaliniame plane, ignoruojamas Vilniaus miesto generalinis planas. Atstatant projektines sklypų ribas reikėtų vadovautis esamais Valstybinėje koordinačių sistemoje bendrais sklypų 163,164,167 taškais.

Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį (II t., b.l. 74-75) nurodė, jog tiek ieškovėms, tiek atsakovui priklausančių sklypų suformuoti ir jų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarius matavimus, todėl jų ribos nėra tikslios. VĮ „Registrų centras“ nėra šio ginčo materialinio santykio subjektas.

Tretieji asmenys Vilniaus m savivaldybės taryba atsiliepime nurodė, kad byla nėra susijusi su jų teisėmis ir pareigomis, trečiuoju asmeniu turėtų būti patraukta Vilniaus apskrities viršininko administracija (I t., b.l. 41-42).

Tretysis asmuo SB ,,Elektronika-1“ atsiliepime nurodė, kad jų nuomone nepagrįstas pretenzijas reiškia atsakovas, kuris statybos darbų su pirmininku nederino, tikslių 164 sklypo matavimų nėra, užėmė dalį kaimynų ir bendrijos žemės, geodezistas negalėjo atlikti tiksliųjų matavimų ir nurodė atsakovui, kad jis privalo nugriauti statinius, tik po to galima atlikti matavimus (I t., b.l. 62,63).

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu (II t., b.l.112-113) prašė teismo įpareigoti ieškoves per 3 mėnesius po įsiteisėjusio palankaus teismo sprendimo derinti sklypo 164 ribų paženklinimo-parodymo aktą bei tiksliuosius matavimus pagal esamą padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės sąmoningai vengia derinti tiksliuosius matavimus, o tai neleidžia įteisinti sklypo 164 ribas žemėtvarkos tarnyboje bei derinti atsakovo namo projektą. Atsakovas nurodė, kad padarė preliminarų sklypo 163 ir 164 ploto matavimą pagal esamą padėtį ir paaiškėjo, kad sklypo 163 plotas be ginčijamų teritorijų 744 kv.m. yra didesnis negu užfiksuota privatizavimo dokumentuose 736 kv.m., o atstumai neatitinka nurodytiems privatizavimo schemoje bei kadastro pažymoje. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė tarp sklypų Nr. 163 ir 164 nustatyti ribą pagal tikslias taškų koordinates, jų nenurodydamas (II t., b.l. 116-118), teismo posėdžio metu galutinai suformulavo reikalavimą ir prašė nustatyti tarp ginčo sklypų ribas pagal esamą padėtį, užfiksuotą ,,Kagemos“ matavimuose, t.y. nustatyti ribą pagal l 8,17,18,19,20 taškus (II t., b.l. 218).

Ieškovės su patikslintu priešieškiniu nesutiko, nurodė kad turėdamas 2003-07-31 ieškovių preliminarų sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų ir teritorijos užstatymo ne arčiau 3 m nuo 163 sklypo ribos, šį sutikimą panaudojo namo rekonstrukcijos vykdymui, neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo (II t., b.l. 161-165).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; įpareigojo atsakovą atlaisvinti ieškovių nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 163, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) pagal sklypo Nr. 163 privatizavimo ir kadastro schemose nurodytas ribas, t.y. per taškus 1,23,22,21,20; įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suderinti rekonstruojamo sodo namo, esančio sodininkų bendrijoje ,,Elektronika-1“ Vilniuje, sklype Nr. 164 projektą, gauti statybos leidimą; priteisė iš atsakovo ieškovei 5.469 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (II t., b.l. 231-234).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovas yra gretimų sklypų Nr. 163 ir Nr. 164 savininkai, tarp kurių vyksta ginčas dėl minėtų sklypų ribų bei dėl to, kad atsakovas stato priestatą be leidimo, arčiau ieškovių sklypo ribos, nei leistina pagal įstatymą. Už vykdomus darbus be suderinto projekto atsakovas pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159str. 1d. 2004-06-11 nutarimu buvo įspėtas, jam buvo nurodyta sustabdyti statybas bei nustatyta tvarka suderinti projektą, gauti statybų leidimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta geodezinė ekspertizė. Ekspertizės išvados konstatavo, kad sklype Nr.163 faktiškai naudojamas žemės plotas yra 751 kv.m., t.y. 15 kv.m daugiau, nei įregistruota nekilnojamojo turto registre, sklype Nr. 164 faktiškai naudojamas žemės plotas yra 912 kv.m, t.y. 108 kv. m. daugiau negu įregistruota nekilnojamojo turto registre, sklypo Nr. 163 faktinės ribos pažymėtos taškais Nr. 1-23-22-21-20 atitinka riboms, nurodytoms sklypo privatizavimo (priedas Nr. 2) ir kadastro (priedas Nr. 7) schemose. Žemės sklypo Nr. 164 faktinės ribos neatitinka sklypo riboms, nurodytoms sklypo privatizavimo (priedas Nr. 40) schemoje, išskyrus tašką Nr. 4. Be to sklypas Nr. 164 dengia sklypą Nr. 163 70 kv.m dydžio plotu.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.45 str., ir įvertinęs įrodymus bei ekspertizės išvadą konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovių teises naudotis savo žemės sklypu tokio dydžio, kuris joms priklauso, užimdamas dalį jų sklypo savo žemės sklypu, t.y. pastatęs mūrinę tvorą tarp ginčo sklypų ne per taškus 1,23-22-21-20, kurie atitinka riboms, nurodytoms sklypo privatizavimo ir kadastro schemose, tuo užimdamas 70kv.m. ieškovių sklypo ploto. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad riba tarp ginčo sklypų turėtų eiti per jo nurodomus taškus, nes pastarojo argumentus paneigė ekspertizės išvada bei kiti bylos įrodymai. Spręsdamas ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovą sodo namo priestato ir mūrinės tvoros savavališką statybą nugriauti teismas vadovavosi CK 4.103 str. redakcijos nuostatomis, galiojusiomis iki 2006-10-17. Atsakovas pats pripažino, kad statinys statomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, dėl to buvo nubaustas administracine tvarka, statybos sustabdytos. Teismas nustatė, kad atsakovas statybas pradėjo 2003 m. galiojant senai CK 4.103 redakcijai, reglamentuojančiai normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilines teisines pasekmes ir, todėl, konstatuodamas atsakovo padarytus Statybos įstatymo pažeidimus tenkino iš dalies ieškovių reikalavimą. Teismas, priešieškinį kaip nepagrįstą atmetė, nurodęs, kad patenkinus priešieškinį ir nustačius ginčo sklypų ribas pagal atsakovo prašomus taškus ir toliau butų pažeidžiamos ieškovių teisės.

Šalies argumentai

Atsakovas E. G. pateikė teismui apeliacinį skundą (II t.,b.l. 235-239), kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto l-jo apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimą, tenkinant priešieškinį ir nustatyti tarp 163 ir 164 sklypų ribą, pagal tikslias taškų Nr. 8, 20, 19, 18, 17, 16 koordinates. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ekspertizės akte, atstatant „projektines'“ sklypų ribas, padaryta esminė klaida: vadovautasi tuo, kad sklype Nr.163 esantis ūkinis pastatas (statytas 1981 m.) ir atraminė betoninė sienelė (statyta 1974 m., ilgis 31.5m), bet nėra nurodyta, kad riba tarp sklypų 163 ir 162, kuris priklauso B. P., sutampanti su minėtais pastatais, nėra įteisinta ir paženklinta nustatyta nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų taisyklėse tvarka, todėl gali būti ginčo objektas ateityje. Taip pat nepaminėta, kad esantis magistralinio vandentiekio vamzdis diam. 200 mm. sutampa su sklypo 163 ir 164 pietine riba. Nurodo, jog lyginant ekspertizės priedą Nr.6, Nr. l ir Nr. 4 matyti, kad sklypas 164 priede Nr. 4 nepagrįstai pastumtas į šiaurę nuo magistralinio vandentiekio, t.y. nuo savo tikslios, susiformavusios kuriant sodo bendriją ribos, dėl to užėmė bendro naudojimo teritoriją (taškai 3, 4 - bendrijos miškas ir kelias). Todėl esamas sklypų 163 ir 164 ribos taškas 19, nuo taško 20 esantis 22,35 m atstumu, atsiduria sklypo 164 teritorijos viduryje. Taško 20 koordinatės neatitinka priede Nr. 4 taško 8 nurodytų koordinačių, nors 8 taško padėtis, anot išvados, atitinka privatizavimo schemos taško 20 padėtį. Mano, kad palikus tašką 19 ant esamos linijos, einančios greta natūralaus istorinio riboženklio (vandentiekio vamzdžio) bei priartinus jį prie taško 20 iki leisto privatizuojant atstumo 21,7 m, riba skirianti sklypus pasislinktų į 163 sklypo pusę ir persidengimo plotas mažėtų, o taškas 2 pasislinktų į sklypo 163 vidurį, nes reikėtų išlaikyti užfiksuotus privatizuojant 163 sklypo atstumus tarp taškų 1-2 (9 metrai) ir 2-7 (51 m). Atsakovas daro išvadą, kad nėra tiksliai nustatytas užimamas 70 kv. m. žemės sklypo dydis, kuris galėtų būti ženkliai mažesnis, negu nurodytas teismo sprendime. Todėl mano, kad ekspertizės priedas 4 neatitinka tikrovės, o jo pagrindu padaryta išvada 2.3 yra keistina. Pažymėjo, kad atsakovo prašymas atlikti papildomą ekspertizę buvo atmestas. Teigia, kad teismas neįvertino to, jog ekspertizės „projektiniai matavimai” atlikti pažeidžiant nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų taisyklių 13, 14.2, 14.9 , 23 ir 24 , 30 ir 32.7 punktus, dėl to ieškovių sklypas Nr. 163 atitrauktas nuo jam gretimo sklypo 167, tapo jam negretimas ir pasislinko į atsakovo sklypo Nr. 164 teritoriją. Atsakovas teigia, kad pats ekspertas pripažino, jog atstatant „projektines ribas”, minėtomis Taisyklėmis nesivadovavo.

Mano, jog teismas neįvertino to, kad 70 kv. m. persidengimas gautas, apskaičiavus 785 kv.m. 163 sklypo plotą, t.y. didesnį, negu ieškovės valdo teisėtai. Ignoruojamas faktas, kad sklype Nr. 163 faktiškai naudojama yra 15 kv.m. daugiau, negu įregistruota nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės valdytų mažiau ploto, negu joms priklauso teisėtai (736 kv.m.). Todėl teismo išvada, kad atsakovas pažeidė ieškovių teises naudotis sklypu yra nepagrįsta, leidžianti suformuoti sklypą 163 didesnio ploto (785 kv. m.), negu yra įteisinta (736 kv. m.).

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad taškų neatitikimas, bei ieškovių 15 kv. m. daugiau daugiau užimamas sklypo Nr. 163 plotas negu įregistruota nekilnojamojo turto registre, sietinas su 162 sklypo ribomis, kuris asmenine nuosavybės teise priklauso B. P., neįtrauktai į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas gali įtakoti jos subjektines teises. Todėl ginčijamas sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 2 p. Pagrindu.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė LR CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes nenustačius tarp žemės sklypų Nr. 163 ir 164 ribų, nebus galimas minėto teismo sprendimo įgyvendinimas.

Ieškovės J. K. ir S. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 244-247) prašė apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas padarė techninę klaidą, nurodydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje taškus 1,23,22,21,20, nes žemės sklypų Nr. 163,164 plane minėtais taškais pažymėta riba tarp sklypų Nr.163 ir 162, o atlaisvintinas plotas ir sklypų Nr. 163 ir 164 riba pagal privatizavimo ir kadastro schemą pažymėta taškais Nr. 2,7. Mano, kad apelianto siūlymui atstatant „projektines” sklypo Nr.163 ribas vadovautis vandentiekio vamzdynu diam. 200mm. ir „pastumti” žemės sklypų ribas į pietus, nėra pagrindo, nes Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, kartografuojami situacijos elementai, t.y. pastatai ir statiniai, reikalingi žemės sklypo planui parengti, o ne linijiniai situacijos elementai, t.y. vandentiekio vamzdynas diam. 200mm., esantis už sklypo Nr.163 ribų neprivatizuojamoje sodo bendrijos bendriems poreikiams naudojamoje zonoje. Toks apelianto siūlymas keltų grėsmę saugaus magistralinio vamzdyno naudojimui, nes nebūtų išlaikyta 3 metrų vandentiekio apsaugos zonos juosta.

Mano, kad darant ekspertizę, buvo būtina vadovautis ne SB „Elektronika l” gretimų sklypų išsidėstymo schema be koordinačių, o žemės sklypo Nr.163 situacijos elementais, t.y. iki privatizacijos pastatytų pastatų ir statinių (ūkinio pastato (statytas 1981m.) ir atraminės betoninės sienelės (statyta 1974 m., ilgis 31,5m ) pagrindo nustatytomis koordinatėmis (taškai Nr.l, 23, 22 ) , susiejant šiuos matavimus su valstybiniu geodeziniu tinklu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, kuris susietas su valstybine koordinačių sistema.

Teigia, jog 2007-10-19 ekspertizės akto išvada, kad žemės sklypo 163 faktinės ribos, pažymėtos taškais Nr. 1-23-22-21-20, atitinka riboms, nurodytoms sklypo privatizavimo ir kadastro schemose, yra labai aiški ir išsami, nes padaryta atliekant žemės sklypų 163 ir 164 kadastrinius matavimus, išmatuojant žemės sklypų ribas, sklypo ribų posūkio taškus ir kiekviename sklype esančių statinių kertes, o kadastriniai matavimai susieti su LR valstybinių geodezinių tinklu.

Mano, kad prie ekspertizės akto pridėtų žemės sklypų planų turinys atitinka 2002 m. gruodžio 30 d. LR žemės ūkio ministro Įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” 15.1 punktą, kuris reglamentuoja, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus nustatomos žemės sklypo ribos, ir 15.2 punktą reglamentuojantį, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip trys kiekviename sklype esančio pastato kertės. Kadastriniai matavimai atliekami susiejant matavimus su valstybiniu geodeziniu tinklu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, kuris susietas su valstybine koordinačių sistema.

Teigia, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovės faktiškai naudojasi didesniu plotu, nei priklauso, nes ekspertizės akte nustatyta, kad žemės sklypo Nr.163 plotas privatizavimo schemoje, pagal pateiktus sklypo ribų išmatavimus yra nurodytas klaidingai, šio sklypo plotas turi būti 785 kv.m, nors faktiškas išmatuoto sklypo Nr. 163 plotas yra 751 kv.m. (kadastre klaidingai nurodytas 736 kv.m. plotas). Pažymi, jog užfiksuota, kad sklypo riba, dalinanti 163 ir 164 sklypų plotą yra kreiva o ne tiesi, kaip numatyta sklypo privatizavimo dokumentuose, bei SB „Elektronika – l” bendrajame plane. Teigia, jog dėl apelianto savavališkų veiksmų ieškovės naudoja mažesnį žemės sklypo plotą nei turėjo 1998-05-08 ankstesnis sodo sklypo Nr.163 savininkas J. M.. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, įpareigojantį apeliantą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Atsakovas nurodo, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta sklypo Nr. 162 savininkė. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ginčas yra kilęs tik dėl ieškovių ir atsakovo žemės sklypus skiriančio ribos, todėl įtraukti kitus asmenis į bylos nagrinėjimą faktiškai pagrindo nebuvo. Be to, atsakovo skunde nurodyto žemės sklypo Nr. 167 kadastrinių matavimų duomenys jau įra įregistruoti, o šis sklypas su atsakovo sklypu faktiškai nesiriboja (b.l. 100.t.1, b.l. 36, t.2). Tuo tarpu teismas sprendime faktiškai padarė klaidą, kadangi išnagrinėjęs ginčą tarp šalių ir nustatęs, kad sklypas Nr. 164 dengia sklypą Nr. 163 70 kv.m dydžio plotu, o atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 164 faktinės ribos neatitinka sklypo riboms, nurodytoms sklypo privatizavimo (priedas Nr. 40) schemoje, išskyrus tašką Nr. 4, iš dalies patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą atlaisvinti ieškovių nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 163, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) pagal sklypo Nr. 163 privatizavimo ir kadastro schemose nurodytas ribas per taškus 1,23,22,21,20. T.y. nurodė taškus skiriančius 162 ir 163 žemės sklypus, pažymėtus B. S. geodezinių darbų PĮ žemės sklypų Nr. 163 ir 164 geodezinių matavimų plane (b.l. 207, t.1). Pagal ekspertizės aktą ir teismo nustatytas aplinkybes, riba tarp ieškovių ir atsakovo žemės sklypų yra pažymėta 2007-07-10 B. S. geodezinių darbų PĮ žemės sklypų ribų plane taškais 2 ir 7 (b.l. 210, t.1). Tačiau padaryta klaida gali būti ištaisyta apeliancinės instancijos teisme, jeigu bus paliktas galioti skundžiamas sprendimas išnagrinėjus apeliacinį skundą. Todėl kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumnetus, kad sprendimas naikintinas CPK 329str.2d.2p. pagrindu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovių ieškinys, įpareigojant atsakovą atlaisvinti ieškovių nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 163, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) pagal sklypo Nr. 163 privatizavimo ir kadastro schemose nurodytas ribas, atmetant jo priešieškinį dėl ribos tarp žemės sklypų Nr. 163 ir 164 nustatymo pagal pateiktame plane nurodytų taškų t koordinates.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Kaip matyti iš sodų bendrijos žemės sklypų schemos ir kitų dokumentų, tai suformuotas, išpirktas ir registruotas pagal prelimarius matavimus žemės sklypas Nr. 163 turėjo 736kv.m. ploto, o sklypas Nr. 164- 804kv.m. ploto ir šią aplinkybę patvirtina ekspertizės išvada bei kita byloje esanti medžiaga (b.l. 8-10, 100, 123-126,208, 209, 211, 213, 214, t.1). Nurodyto ploto sklypus įsigijo ir ieškovės bei atsakovas, atitinkamai 199-09-08 ir 2001-08-24 (b.l. 47-58, t1., b.l. 76-77, t.2). Ekspertizės metu (b.l. 204-205, t.1) nustatyta, kad ieškovių faktiškai naudojamas žemės sklypas Nr. 163 yra 751kv.m., t.y. 15 kv. m. didesnis nei įregistruota nekilnojamojo turto registre, o aptverto tvora sklypo Nr. 164 plotas yra 912kv.m., t.y. 108 kv.m. didesnis nei įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant, jog šis sklypas dengia(užima) 70kv.m. sklypo Nr. 163. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 164 tik taškas Nr. 4 atitinka privatizavimo shemoje nurodytą, o kiti neatitinka. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad atstatant projektines sklypų ribas, už pagrindą yra paimti kraštinių ilgiai ir išlikę statiniai, nurodyti privatizavimo schemose(priedai Nr.2 ir 3), t.y ūkinis pastatas statytas 1981m. ir 31,50m. ilgio atraminė betoninė sienelė statyta 1974m., kuri sutampa su su klypo Nr. 163 riba nurodyta inventorizacijos biuro 1975m. kortelėje(priedas Nr.5). Tai rodo, kad ekspertizės metu atlikti sklypo ribų projektiniai matavimai iš esmės atitinka sklypo Nr. 163 shemą ir faktiškai naudotą žemę, viršijant privatizuotą plotą tik 15kv.m. Pažymėtina ir tai, kad nors 1998-08-08 sklypo Nr. 163 plane nurodytas jo plotas 736kv.m., tačiau faktiškai tos pačios konfigūracijos ir išmatavimų privatizuojamo sklypo plotas plane nurodytas didesnis, t.y. 785kv.m.(b.l. 208, 214, t.1). Ši aplinkybė pažymėta ir ekspertizės akte. Be to, iš sklypų shemų matyti, kad tarp sklypų Nr. 163 ir Nr. 164 riba buvo tiesi, tuo tarpu dabar ji tapo laužyta ir pasisilinkusi į ieškovių sklypo pusę (b.l. 207,210 t.1). Iš šių planų taip pat matyti, kad tiek ieškovių, tiek atsakovo žemės sklypai faktiškai yra pailgėję, o sklypas Nr. 164 praplatėjęs ir šiaurinėje dalyje. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra ginčo dalykas, tačiau ilgesnė riba tarp sklypų Nr. 163 ir 164 faktiškai turi įtakos sklypų padidėjimui. Todėl negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad nustatytas 15 kv.m. didesnis ieškovių žemės sklypo plotas mažina sklypų persidengimo plotą.

Kolegija nesutinka ir su atsakovo skundo argumentais, kad esantis magistralinio vandentiekio vamzdis sutampa su pietine sklypų Nr. 163 ir 164 riba, nes šios aplinkybės nepatvirtina priede Nr. 6 pažymėtas taškas Nr. 8(b.l. 212, t.1), o taip pat byloje esantys kiti įrodymai. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kada vandentiekio linija ir pagal kokį projektą įrengta, kokia jo faktinė vieta sklype buvo ir yra dabar. Kolegija nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad atlikdamas projektinius sklypų ribų matavimus ekspertas turėjo vertinti 167 sklypo kadastrinius matavimus, kadangi šio sklypo vieta faktiškai neturi nieko bendro su riba tarp sklypų Nr. 163 ir 164. Tuo tarpu ekspertizė yra atlikta vadovaujantis sodų sklypų schemomis, ginčo sklypų matavimais ir plotais, panaudojant kraštinių ilgius, todėl netikėti ekspertizės išvadą nėra jokio pagrindo, nes ją patvirtina pridėti pirminiai planai ir kita byloje esanti medžiaga. Tai rodo, kad ekspertizės aktas atitinka 2002-12-30 LR žemės ūkio ministro Įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” reikalavimus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pirminiai sodų sklypų planai buvo pakeisti, o riba tarp sklypų Nr. 163 ir 164 tapo laužyta savininkų bendru sutarimu. Todėl kolegija sprendžia, kad riba tarp sklypų Nr. 163 ir 164 nustatytina pagal byloje esantį B. S. geodezinių darbų PĮ 2007-07-10 paruoštą žemės sklypų projektinės ribos planą (b.l. 210, t.1) ir jame koordinačių sistemoje pažymėtus taškus 2 ir 7, atmetant šioje dalyje atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sklypų ribą tarp sklypų nustatyti pagal jo pateiktą planą ir jame pažymėtus taškus (b.l. 154, t.1). Tuo pačiu nėra pagrindo taikyti ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto CK 4.45str. 1d. nuostatas, nes ginčo sklypų riba faktiškai yra aiški, o teismas šioje byloje nenustatinėjo ir netvirtino ginčo sklypų plotų bei visų kadastrinių matavimų duomenų. Kolegija iš pirmos instancijos teismo sprendimo pašalina klaidingai paminėtus ir rezoliucinėje dalyje nurodytus ieškovių ir atsakovo sklypų ribos taškus 1,23, 22, 21, 20, kadangi jie faktiškai skiria 162 sklypą nuo 163, o ne sklypus Nr 163 ir 164, ir pagal šį planą(b.l. 207, t.1) riba tarp jų nenustatinėjamos, nes jame yra fiksuota tik esama padėtis. Pagal ekspertizės aktą ginčo sklypus skiria šių sklypų projektinės ribos plane pažymėti taškai 2 ir 7 (b.l. 210, t.1).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija patikslina sprendimo rezoliucinę dalį dėl žemės sklypo atlaisvinimo, kadangi faktiškai yra padaryta klaida, nurodant tarp ginčo sklypų neinančios ribos taškus.

Atsakovas taip pat pripažįsta, kad 2003-2004 metais jis žemės sklypą Nr. 164 aptvėrė 1,60m. aukščio tvora, kuri matosi ir pateiktose nuotraukose (b.l. 0, t1). Kad sklypas yra aptvertas tvora yra nurodyta ir ekspertizės akte. Tai rodo, kad atstatant ginčo žemės sklypus(Nr.163 ir 164) skirinačią ribą pagal teismo sprendimą ir atlaisvinant ieškovių žemės sklypą, atsakovas privalo pašalinti(nugriauti) tarp taškų 2 ir 7(b.l. 210,t.1) pastatytą tvorą.

Pažymėtina, kad pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6str. 4d. 2p. atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora(gyvatvore) galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimynu. Kai tokio susitarimo nėra, tvora gali būti statoma savo žemės sklype laikantis LR aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymu Nr. D1-42 patvirtinto Statybos reglamento 1.01.07:2002, 28p. reikalavimų.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktiinas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 249, t.2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-709-728/2009 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovą E. G. atlaisvinti ieškovių J. K. ir S. N. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 163, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.0101-0025-1118, atstatant ribą tarp šio sklypo ir atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 164, unikalus Nr.0101-0025-0945, pagal 2007-07-10 B. S. geodezinių darbų PĮ žemės sklypų projektinės ribos M1:500 plane nurodytą tiesią liniją, pažymėtą taškais 2 ir 7, kurių koordinatės yrą: x – 6065114,16, y-587687,79(taško 2) ir x-6065064,21, y-587698,08(taško 7).

Įpareigoti atsakovą E. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suderinti rekonstruojamo sodo namo, esančio sodininkų bendrijoje ,,Elektronika-1“ Vilniuje, žemės sklype Nr. 164 (unikalus Nr.0101-0025-0945) projektą, gauti statybos leidimą.

Priteisti iš atsakovo E. G. ieškovei S. N. 5469,0 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo E. G. priešieškinį ieškovėms atmesti.

Sprendimas per 30d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą“.

Priteisti iš atsakovo E. G. 10,90Lt. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Algirdas AuruškevičusDalia Višinskiennė