Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2004 m. kovo 14 d. 17.30 val. Kaune, Savanorių pr., vairuodamas automobilį „Audi 80“, (duomenys neskelbtini), ir padaręs KET pažeidimą, nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 269 punkto reikalavimus. A. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnį.

Institucijos 2004 m. kovo 14 d. nutarime konstatuota, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnyje, už kurį jam paskirta 3500 Lt bauda. A. K. šį nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę baudą nei sankcijos minimumas. Nurodė, kad pareigūnas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, pateiktus dėl eismo įvykio. 2004 m. kovo 14 d. apie 17.30 val. jo vairuojamas automobilis parbloškė ne perėjoje išėjusią į važiuojamąją kelio dalį nukentėjusiąją J. G. A. K. nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę. Apie eismo įvykį pranešė kitą dieną, t. y. 2004 m. kovo 15 d. Pareiškėjo manymu, nubaustas per griežtai. Prašė atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog savo noru pašalino padarytą žalą ir padėjo išaiškinti pažeidimą, savanoriškai atvykdamas į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn prašo nutraukti administracinę bylą, atsižvelgiant į tai, kad jo veika padaryta būtinojo reikalingumo būklėje, t. y. keliamas tik aplinkybės šalinančios veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei aspektas, tačiau teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis – toliau ir ABTĮ).

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. gegužės 25 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl 2004 m. kovo 14 d. A. K. įvykdytos veikos ir Kauno m. VPK įpareigotas spręsti klausimą dėl šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 269 punkto pažeidimą. Toks sprendimas priimtas nutarimu datuotu 2004 m. kovo 14 d. Akivaizdu, kad tai rašymo apsirikimas, kurio pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą neaptarė. Nutarimo priėmimo data negalėjo būti nei 2004 m. kovo 14 d., kada ir įvyko eismo įvykis, nei 2005 m. kovo 14 d., nes ikiteisminis tyrimas baigtas 2005 m. gegužės 25 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2005 m. birželio 27 d. Pastarajame dokumente pažymima apie bylos nagrinėjimą 2005 m. birželio 27 d. Tą pačią dieną, pasirašytinai, asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn įteikiamas ir pats procesinis dokumentas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Taigi darytina išvada, jog Kauno m. VPK nutarimas priimtas 2005 m. birželio 27 d., o ne 2004 m. kovo 14 d.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnis turi dvi dalis, bet pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. Institucijos sprendime nepažymima (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. E 126538). Kauno apygardos administracinis teismas šį trūkumą iš esmės pašalino, nes nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad pareiškėjo veiksmai atitinka 130 straipsnio sudėtį (pasitraukimas iš autoavarijos, su kuria vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles), t. y. šio straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismui atlikus teisės pažeidimo kvalifikavimo sutikslinimą ir laikant, kad A. K. padarė veiką, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sprendžiant nutarimo teisėtumo klausimą šiuo požiūriu abejonių nebekyla.

Būtinojo reikalingumo sąvoka pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje. Būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymą kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti; 3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Apibendrinus surinktų įrodymų visumą bei atlikus būtinojo reikalingumo apibrėžimo analizę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas veikė ne būtinojo reikalingumo būklėje.

Eismo įvykis įvyko dienos metu eismo intensyvumu pasižyminčioje gatvėje viename iš didžiausių šalies miestų (administracinio teisės pažeidimo protokolas; Ikiteisminio tyrimo medžiaga). A. K.nebuvo būtina asmeniškai vežti nukentėjusiosios į sveikatos priežiūros centrą. Tai galėjo būti išspręsta kitu keliu: reikėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai, iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti nebuvo įmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojančios transporto priemonės nugabentų nukentėjusiąją į artimiausią gydymo įstaigą. Tuo tarpu pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nepaisyta eismo dalyvio pareigų įvykus eismo įvykiui, taip užkertant kelią tiksliai išsiaiškinti atsitikimo aplinkybes. Nesant vienos iš sąlygų, keliamų būtinojo reikalingumo aktui, apelianto veika pagrįstai pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, išdėstytu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Tokiu būdu Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarties panaikinimui pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.