Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-02-08 · Civilinė byla Nr. 2-452-435/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
2-452-435/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas
UAB „Kauno butų ūkis“
Atsakovas
P. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Raimonda Kazlauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5550-435/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01629-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.3.2..9.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.Vasario 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei - Kostenko, dalyvaujant ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ atstovei K. B., atsakovo P. Š. atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovui P. Š., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl mokesčio už kaupiamąsias lėšas remontui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas patikslinęs ieškinį, nurodęs, kad atsakovas iš dalies skolą apmokėjo (2016-01-18 garso įrašas 16 00 – 18 00 min) prašė priteisti iš atsakovo 632,61 EUR skolą ir bylinėjimo išlaidas: 24,00 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR mokesčio už asmens deklaruotos gyv. vietos išrašą, 0,87 EUR mokesčio už nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,58 EUR už sumokėtų žyminių mokesčių mokestinių pavedimų atspausdinimą(b.l.3-5).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė nurodė, kad UAB Kauno butų ūkis (ieškinio padavimo metu- Kauno komunalinis ir butų ūkis, iki 2010-02-03 buvusi Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis, nuo 2010-02-03 iki 2011-11-25 buvusi UAB Panemunės butų ūkis), toliau Administratorius, vadovaudamasis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. A-788 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir kai kurių Kauno miesto savivaldybės valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bendrosios nuosavybės administravimo klausimais pakeitimo“ pakeitimo“ redakcija, toliau -Nuostatai), 2002 m. liepos 1d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR. 1.12.05:2002, Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir LR CK 4.84 str. 2008 m. rugpjūčio mėn. apmokestino kaupiamųjų lėšų mokesčiu stogo remonto darbams atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkus proporcingai jų nuosavybės daliai. Darbų būtinybė buvo nustatyta vadovaujantis kasmetinių bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktais, kuriuos sudarė ir pasirašė Administratoriaus sudaryta komisija, kaip tai numatyta STR. 1.12.05:2002 26 punkte, t.y. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų specialistų grupes (komisijas) sudaro atsakinga už gyvenamojo namo priežiūrą organizacija, įmonė, o šių aktų duomenys, vykdant STR 1.12.05:2002 53 punkto reikalavimus buvo užregistruoti gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, kuriame registruojami nuolatinių stebėjimų metu pastebėti konstrukcijų bei inžinerinės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu jie (jos) reikalauja statybinių tyrinėjimų arba remonto darbų, taip pat apžiūros, nurodant jų atlikimo datą, apžiūros vadovus ir vykdytojus, apžiūros akto registravimo duomenis, pastebėtus svarbesnius defektus ir rekomendacijas jiems pašalinti. Šio reglamento 2 punkte nurodyta, kad jis yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams daugiabučių namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal LR CK 4.84 str., įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms. Šių privalomųjų reikalavimų teisinis pagrindas yra LR CK, LR statybos įstatymas ir LR daugiabučių namų bendrijų įstatymas, STR 1.12.05:2002 3-čias punktas.

Pagal paminėtų Nuostatų, kurie galiojo 2008 metais 7.1 punktą Administratorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl namo bendrojo naudojime objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t.y vienašališkai ir be bendraturčių sutikimo; taip pat pagal šių nuostatų 8.2 punkto Administratorius privalėjo planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus pastatų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus namo naudojimo ir priežiūros, privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, taip pat lėšų poreikį šiems darbams atlikti, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. Tai Administratorius ir padarė 2008 metais sudarydamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, darbų lokalinę sąmatą, kad būtų įvykdyti privalomieji reikalavimai.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 11.1 punktu privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus t.y. mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, o pagal šie reglamento 13 punktą privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra; racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu; avarinės būklės likvidavimo darbais ir suplanuotais statybos darbais - pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą.

Administratorius, vykdydamas savo pareigas bei funkcijas ir vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 įgyvendino 2 iš 3-jų šio reglamento 14 punkte išvardintų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapų, o būtent: nustatė esamą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, būklę ir įvertino jos atitikimą, privalomiesiems reikalavimams (14.1 punktas); nustatė privalomuosius darbus, parengė jų vykdymo ir finansinį planą (14.2 punktas) t.y. sudarė darbų sąmatą ir šios sąmatos bei LR CK 4.84 str. pagrindu apmokestino proporcingai nuosavybės daliai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkus, taip pat informavo butų savininkus, kad nebūtina iš karto sumokėti visą remonto darbams reikalingą pinigų sumą ir kad butų savininkai gali mokėti pagal savo asmenines išgales, o taip pat perspėjo, kad vilkinant apmokėjimą, remonto darbų suma gali keistis, tačiau negalėjo vykdyti paruošiamųjų darbų privalomiesiems darbams pradėti kadangi šio namo bendraturčiai (atsakovas) nemoka kaupiamųjų įmokų už kuriuos ir būtų atliekami šio namo darbai. Tokia atsakovo veika pažeidžia kitų namo bendrasavininkų, kurie minėtas įmokas moka, ir socialinių būstų esančių šiame name, nuomininkų, kurių būstams tenkančią remonto darbų sumos dalį apmoka Kauno miesto savivaldybė, teisėtus lūkesčius gyventi saugiai, taupant energetinius išteklius, bei nebijant, kad dėl kiauro stogo nukentės jų asmeninis turtas.

Skolininkui kartu su kitais namo gyventojais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą tai pat daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Kiekvieną mėnesį skolininkui jo buto adresu yra pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos) su nurodytomis priskaičiuotomis mokėtinomis sumomis. Mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos ar bus suteiktos paslaugos, paskutinės dienos, tačiau skolininkas iki šios dienos prievolės atsiskaityti už šias paslaugas nevykdo. Todėl jis privalo susimokėti susidariusį įsiskolinimą, nes kitaip būtų pažeisti kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo kaupiamąsias įmokas remontui, interesai. Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir skolininką, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame jie nuosavybės teise turi patalpas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (LR CPK 6.59 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir papildomai paaiškino, kad skola 662,13 skola atsakovui susidarė laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-01-31; ji atsirado kai atsakovas butą išsipirko 2010-02-22, tačiau jam pateikta 2012 rugsėjo mėnesį. Taip pat paaiškino, kad ji buvo apskaičiuota pagal buto plotą ir buvo skirta savivaldybei, tačiau kadangi ieškovas yra savivaldybės įmonė, kuri pagal tarpusavio žodinį susitarimą sumoka kaupiamąsias lėšas tik už atliktus darbus, iki 2010-02-22 neatlikus remonto darbų, ši suma perėjo savininkui išsiperkant butą LR CK 4.82 straipsnio 4dalies pagrindu. Taip pat paaiškino, kad į nuomos mokestį šios išlaidos atsakovui nebuvo įskaičiuotos.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, nors atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu teismui ieškiniu iš dalies sutinka. Ieškovas butų savininkus informavo, kad nebūtina iš karto sumokėti visą remonto darbams reikalingą pinigų sumą ir kad butų savininkai gali mokėti pagal savo asmenines išgales. Taip pat atsakovas nebuvo informuotas 2008 metais kokią kaupiamųjų lėšų sumą reikia sukaupti, nes tuo metu butas Nr.15 priklausė Kauno miesto savivaldybei.

Atsakovas nurodė, kad butą iš Kauno miesto savivaldybės išsipirko 2010-02-22 ir iki tos dienos Kauno miesto savivaldybei mokėjo nuomos mokestį, kuriame buvo ir mokestis „kaupiamosios lėšos remontui“. Kokią pinigų sumą atsakovas sukaupė niekas nepranešė, todėl sąskaitose buvę nuliai rodė, kad jis nieko neskolingas. Apie skolą sužinojo tik 2012 rugsėjo mėnesį, gavęs sąskaitą, kurioje buvo įrašytas 2575,75 Lt mokestis, per kokį laikotarpį sumokėti, taip pat nebuvo pranešta.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė savo atstovaujamąjį ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reikalaudamas iš atsakovo padengti 2 365,68 Lt dydžio įsiskolinimą, kuris atsirado laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-11-01 nepateikė jokių skolos apskaičiavimo dydį patvirtinančiu įrodymų. Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė dokumentus, kurie yra priimti 2015 metų vasario - kovo mėnesiais. Tuo tarpu ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo Kauno apylinkės teismui pateikė 2014-11-27, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo byloje pateikti duomenys teismo negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys atsakovo skolinį įsipareigojimą ieškovui, kadangi pastarieji priimti po ieškinio teismui pateikimo dienos.

Pažymėjo, kad atsakovas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, už kurias buvo priskaičiuotas kaupiamųjų lėšų mokestis, nuomojosi iš Kauno miesto savivaldybės iki 2010-02-22, kol jos buvo privatizuotos. Laikotarpiu iki 2010-02-22 atsakovas mokėjo nuomos mokestį, į kurį buvo įskaičiuotas ir mokestis už daugiabučio namo kaupiamąsias lėšas. Minėtą aplinkybę patvirtina 2009-11-03 savivaldybės gyvenamųjų patalpų mokesčio apskaičiavimo aktas, t.y. iki 2010-02-22 jis dengė kaupiamųjų lėšų mokestį. Ieškovas 2012-11-13 atsakymu Nr. 3467 į P. Š. 2012-10-18 prašymą pažymėjo, kad reikalaujama skola 2012 m. spalio mėnesį atsakovui pateiktoje sąskaitoje atsirado, kadangi 2008 m. kovo mėnesį visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkai buvo apmokestinti 30 972,00 Lt mokesčiu atlikti stogo dangos keitimo darbams. Kaip nurodė ieškovas, iš šios sumos 2012-10-01 jau buvo surinkta 12 648,26 Lt., kas atsakovo nuomone, įrodo, kad atsakovas dalį kaupiamųjų lėšų, reikalingų stogo remonto darbams atlikti, jau buvo sumokėjęs iki 2012 spalio mėnesio, kuomet pastarajam buvo pateikta ginčo sąskaita.

Atsiliepimas

Pasisakydama dėl trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytų argumentų atsakovo atstovė nurodė, kad tretysis asmuo nepagrįstai nurodė, kad ginčo kaupiamųjų lėšų mokestis nebuvo įtrauktas į Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesti, kurį atsakovas mokėjo iki 2010-02-22, t.y. iki nuomojamąsias patalpas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju nėra aktualus LR Vyriausybės 2001-04- 25 nutarimo Nr. 472 (nuo 2006-07-28 galiojusioje redakcijoje) patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau tekste - Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos Aprašas), 6 punkte įtvirtintas reglamentavimas, kadangi nuomos sutartis su ieškovu po įsigaliojusios naujos nutarimo redakcijos nebuvo pakeista. Tai reiškia, kad tarp ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės nuomos sutartimi nebuvo sulygta dėl su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų apmokėjimo tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą vykdančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, arba bendrosios nuosavybės administratoriui ir visi anksčiau minėti mokesčiai buvo įskaičiuoti į ieškovo nuomos mokestį. Toks aiškinimas atitinka ir Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos Aprašo 2 punktu įtvirtintą reglamentavimą, kokios išlaidos yra įtraukiamos į nuomojamų gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį.

Be to, net ir pritaikius aukščiau įvardintą Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos Aprašo 6 punktu įtvirtintą reglamentavimą, negalima vertinti, kad dėl tokių išlaidų apmokėjimo su ieškovu buvo sulygta 1998-06-11 sudarytoje Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio būtų fondo namuose nuomos tipinės sutarties 2.2 punktu, kuris numato, kad kas mėnesį LR vyriausybės nustatyta tvarka atsakovas privalo sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos ir komunalinių paslaugų mokesčiai yra visiškai skirtingos mokesčių kategorijos ir jos negali būti sutapatinamos.

Galimybė nuomotojui perkelti Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos Aprašo 2.1 punkte numatytų išlaidų apmokėjimą nuomininkui tiesiogiai pastarąsias sumokant bendrosios nuosavybės administratoriui nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju ginčo kaupiamųjų lėšų mokestis yra už stogo keitimo (atnaujinimo) darbus, dėl ko darytina išvada, kad iki 2010-02-22 (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento) atsakovas dengė ši kaupiamųjų lėšų mokestį mokėdamas nuomos mokestį Kauno miesto savivaldybei.

Kauno miesto savivaldybė, atsakovo nuomone, nepagrįstai nurodė, kad Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kurio viena iš dalių yra „kaupiamosios lėšos“, neturi būti painiojamas su butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 str. 3 d.). Kauno miesto savivaldybės pajamų, surenkamų už gyvenamųjų patalpų nuomą, planavimo, naudojimo, apskaitos ir atskaitomybės tvarkos aprašo (nuo 2008-05-29 galiojusi redakcija priimta miesto Tarybos sprendimu Nr. T-258) III dalies (Lėšų naudojimas, apskaita ir atskaitomybė) 3.1 punktas numato, kad nuomos lėšos naudojamos: „savivaldybei nuosavybės teise priklausančios dalies gyvenamosioms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti ir avarinių situacijų likvidavimo darbų išlaidoms apmokėti“. Dėl ko darytina vienareikšmiška išvada, kad iki 2010-02-22 atsakovo mokėtas kaupiamųjų lėšų mokestis Kauno miesto savivaldybei turėjo būti ir matomai buvo panaudotas padengti daliai lėšų, reikalingų atlikti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo dangos keitimo darbams.

Minėtą aplinkybę patvirtina tai, kad Kauno miesto savivaldybė 2010-02-22 pasirašytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turi skolinių įsipareigojimų, kurie nėra aptarti pirkimo - pardavimo sutartimi; ieškovė, nurodydama, kad stogo keitimo darbams atlikti 2012-10-01 dienai jau buvo sukaupta; nei ieškovė, ne Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad atsakovo mokėtas kaupiamųjų lėšų dydis Kauno miesto savivaldybei nebuvo panaudotas stogo keitimo darbų kaupiamajam mokesčiui kaupti, kadangi Kauno miesto savivaldybės pajamų, surenkamų už gyvenamųjų patalpų nuomą, planavimo, naudojimo, apskaitos ir atskaitomybės tvarkos aprašo (nuo 2008-05-29 galiojusi redakcija priimta miesto Tarybos sprendimu Nr. T-258) III dalies (Lėšų naudojimas, apskaita ir atskaitomybė) 3.1 punktas neginčytinai numato, kad P. Š. lėšos turėjo būti perduotos stogo remonto darbams.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, laiko jį pagrįstu ir tenkintinu.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu 1998-06-11 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktos 49,04 kv. m bendrojo naudingojo ploto gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi, be kitų, buvo prisiimtas atsakovo įsipareigojimas kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinius paslaugų mokesčius. 2010-02-22 Kauno m. 17-ajame notarų biure su atsakovu sudaryta ir patvirtinta buto (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. IR-971. Pirkimo-pardavimo sutartis parengta vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-04 įsakymu Nr. A-415, kuriuo P. Š. leista privatizuoti minimą butą. Atsakovas minimame bute gyvena nuo 1972 m. (tai yra nuo pat pastato, kuriame yra butas pastatymo), kas reiškia, jog atsakovas nepertraukiamai iki šiol naudojosi ginčo būstu ir tuo pačiu visomis bendrosiomis namo konstrukcijomis, įskaitant stogą.

Lėšų kaupimo prievolė butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) yra numatyta LR civiliniame kodekse. Iki 2013-01-01 galiojusioje Civilinio kodekso redakcijoje, 4.83 straipsnio 3 dalis numatė, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Aktualioje šios dalies redakcijoje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Minėto straipsnio norma numato, jog bendrojo naudojimo patalpomis privalo rūpintis savininkas arba naudotojas.

LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 (nuo 2006-07-28 galiojusioje redakcijoje) patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, 6 punktas nustatė, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti šio Aprašo 2.2 punkte nurodytų išlaidų su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų į nuomos mokestį ir sudarydami nuomos sutartį su nuomininku numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą vykdančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, arba bendrosios nuosavybės administratoriui. Laikytina, kad 1998-06-11 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartimi Atsakovas buvo įpareigotas nustatyta tvarka sumokėti aukščiau paminėtus mokesčius (sutarties 2.2 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau minimus teisės aktus, sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pareiga mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas, jų eksploatavimą, komunalinius ir kitus mokesčius išlieka gyvenamųjų patalpų nuomininkui, o ne savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 konstatavo, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (LR CK 4.84 str. 4 d.)

Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013 konstatavo, kad nors įstatymu ( CK 4.82 str. 3d.) pareiga kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti priskirta butų ir kitų patalpų savininkui, įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Teismas išaiškino, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai, šiuo atveju, bendrosios nuosavybės administratoriui.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad pagal aktualią Civilinio kodekso 4.82 straipsnio redakciją, 4 dalyje nurodoma, jog perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui.

Taip pat paaiškino, kad Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarką reglamentuoja specialiosios teisės normos: nuo 2006-07-28 reglamentavo Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472; Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 (neteko galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-04-05 sprendimu Nr. T-l85), ir Kauno miesto savivaldybės pajamų, surenkamų už gyvenamųjų patalpų nuomą, planavimo, naudojimo, apskaitos ir atskaitomybės tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-258 (neteko galios miesto Tarybos 2013-01-17 sprendimu T-17). Nurodyti teisės aktai yra visiškai nesusiję su namo administratoriaus kaupiamųjų lėšų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Ankstesnėje Civilinio kodekso redakcijoje, galiojusioje nuo 2006-10-31, 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius, taikomi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2004-01-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 3 bei Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788. Minėtais teisės aktais reglamentuojami visiškai skirtingi mokesčiai ir tarpusavyje jie nesusiję.

Nurodė, kad Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kurio viena iš dalių yra „kaupiamosios lėšos“, neturėtų būti painiojamas su butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.). Savivaldybės renkamas nuomos mokestis, nuo šio konkretaus buto apmokestinimo už stogo remonto darbus nepakito, t. y. akivaizdu, kad į nuomos mokestį šis vienkartinis nuomos mokestis nebuvo įtrauktas.

Remiantis išdėstytų teisės aktų nuostatomis, savivaldybei buvo ir yra numatyta pareiga nustatyti kaupiamųjų lėšų, kurių reikės savivaldybių nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms ir su jomis susijusiems namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydį. Todėl nepagrįstas atsakovo prašymas, kad jam priskaičiuota skola dėl mokesčio už kaupiamąsias lėšas stogo remontui priteisimo turėtų būti mažintina kaupiamųjų lėšų suma, kurią atsakovas mokėjo nuomos pagrindu savivaldybei iki buto privatizavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

1998-06-11su atsakovu P. Š. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis (It.b.l.85-86), kuria nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktos 49,04 kv. m bendrojo naudingojo ploto gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi, be kitų, buvo prisiimtas atsakovo įsipareigojimas kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinius paslaugų mokesčius (sutarties 2.2 punktas). Be to, ši sutartis sudaryta 1972-08-14 Orderio Nr. 226 pagrindu, kas patvirtina tai, jog atsakovas šiame bute gyvena nuo 1972 metų.

2008-03-06 SĮ Panemunės BŪ direktoriaus pavaduotojo Tarnybinis pranešimas (It. b.l.39-41) patvirtina tai, kad vadovaujantis 2002-07-01 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR. 1.12.05:2002 bei atsižvelgiant į gyvenamųjų namų apžiūrų aktų duomenis, butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimus, namų priežiūros vadybininkų pasiūlymus bei sukauptas kaupiamąsias lėšas, pasiūlyta nuo 2008 metų vasario mėnesio apmokestinti kaupti lėšas atitinkamų seniūnijų teritorijose administruojamų gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkus numatomiems kapitalinio pobūdžio remonto ir renovacijos darbams pagal numatomą lėšų poreikį tiems darbams atlikti. Šio tarnybinio pranešimo sąraše nurodytas ir atsakovo, kuris tuo metu nuomojosi butą, namas konkrečiai nurodant, kad (duomenys neskelbtini), Kaune namui numatytas stogo remontas, kuriam reikalinga 30 972 Lt. Lokalinė sąmata, kurios pagrindu buvo paskaičiuoti namo (duomenys neskelbtini),Kaune stogo remonto darbai buvo sudaryta 2008 metais (It.b.l.61-62).

2009-11-03 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos apskaičiavimo aktas (It.b.l.11,12) patvirtina tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas yra P. Š., 3 kambarių buto bendrasis plotas – 49,04 kv.m., pastato, kuriame yra butas statybos metai – 1972. Taip pat šiame akte nurodytas paskaičiuotas minėtų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis – 100,80Lt., kurį sudaro kaupiamųjų lėšų mokesčio dydis už visą nuomojamą bendrąjį plotą – 81,22 Lt. ir administravimo mokestis už visą nuomojamą plotą – 19,58 Lt. Iš 2010 metų sausio mėnesio detalizuotos sąskaitos (It. b.l.116) ir Komunalinių paslaugų skaičiuotės (It. b.l. 117-119) matyti, kad 2010 metais atsakovo mokamą nuomos mokestį sudarė Kaupiamosios lėšos – 42,64 Lt ir išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti – 19,58 Lt. o 2003-2004 metais – nuomos mokestį sudarė kaupiamosios lėšos, eksploatavimo išlaidos ir administravimo išlaidos.

NTR CDB išrašas, 2010-02-22 Kauno m. 17-ajame notarų biure patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. IR-971 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-04 įsakymas Nr. A-415 (It. b.l.38, 87-91) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso nuo 2010-02-22.

Atsakovo pateiktos Kauno komunalinio ir butų ūkio sąskaitos (It. b.l.13,14) patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovui pirmą kartą buvo pateikta sąskaita, kurioje nurodyta 2575,8 Lt. suma kaupiamųjų lėšų remontui, 2012-metų rugsėjo mėnesį.

2012-11-13 raštu UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis atsakė atsakovui į jo pareiškimą (It.b.l.52,53), jog jo gyvenamajame name esant labai blogai stogo dangai buvo priimtas sprendimas ją keisti ir visi patalpų savininkai 2008 metų kovo mėnesį buvo apmokestinti 30 972,00Lt. suma; 2012metų spalio mėnesio 1dienai minėtų darbų atlikimui buvo sukaupta 12648,26 Lt. 2012-12-27 raštu į atsakovo pareiškimą (It. b.l.50,51), ieškovas atsakė atsakovui, kad 2006-10-16 atlikus (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statinio apžiūrą komisija nustatė, kad be kitų objektų, namo stogo danga blogos būklės ir reikia atlikti remontą, dėl ko buvo paruošta numatomų darbų sąmata ir pagal ją apmokestinti patalpų savininkai sumoje 30972,00Lt. ( mokestis paskaičiuotas vadovaujantis STR 1.12.05:2002 2008 metais); taip pat paaiškinta, kad tai buvo vienkartinis priskaičiuotas mokestis, kurį reikia sumokėti, kad būtų galima atlikti stogo remontą, o atsakovo sąskaitoje jis atsirado todėl, kad atsakovas privatizavo savo butą, jei butas būtų Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, už remonto darbus būtų apmokėjusi savivaldybė).

Ieškovo pateiktas mokesčių už kaupiamąsias lėšas apyvartos žiniaraštis (It.b.l.31,32) patvirtina tai, jog 2008 metais vasario mėnesį atsakovo butui buvo priskaičiuota 2575,75 Lt. suma, tačiau tą patį mėnesį ji išminusuota, ir vėl priskaičiuota 2012 metų rugsėjo mėnesį.

2015 Metiniai ir ilgalaikiai bendrojo naudojimo objektų remonto planai (duomenys neskelbtini) (It.b.l.33,34) patvirtina tai, kad ieškovas 2014-11-27 apžiūrėjo stogą, ir planuoja jo remontą atlikti 2016 metų trečiame ketvirtyje. Tai kad namo stogas dar nesuremontuotas patvirtina ir 2015-02-25 Defektinis aktas (It.b.l.37) bei 2015 metų kovo mėnesio komercinis pasiūlymas (It.b.l.42), kuriame nurodyta, kad stogo darbų atlikimo kaina tai dienai jau yra 43862,47 Lt. (12 703,45 eur), pagal 2015-03-09 sudarytą lokalinę sąmatą (It.b.l.43-45).

2005-12-30 Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-2 (It. b.l.136-141), Kauno miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir Kauno miesto savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ (Administratorius) sudarė sutartį, pagal kurią užsakovas pavedė Administratoriui administruoti Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą sutartyje nustatyta tvarka. Šia sutartimi Administratorius, be kitų įsipareigojimų, įsipareigojo teikti Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas (2.1p.); teikti bendrojo naudojimo objektų- pagrindinių namo laikančiųjų ir kitų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų, taip pat nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo priežiūros administravimo paslaugas (2.2p.); organizuoti ir įgyvendinti patalpų naudotojų mėnesinių mokesčių, nurodytų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose surinkimo ir surinktų lėšų paskirstymo paslaugų teikėjams sistemą per statistikos ir kredito įstaigas (2.4p.) ir teikti užsakovui dokumentus bei informaciją apie patalpų naudotojams Administratoriaus taikomus mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą ir kaupiamojo mokesčio dydį (2.7.2p.)

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-132-2010 išaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas, kaip buto savininkas nuo 2010-02-22, ar Kauno miesto savivaldybė, kaip buto savininkė iki 2010-02-22 privalo apmokėti namui išlaikyti ir išsaugoti būtinųjų išlaidų, t.y. mokesčio už kaupiamąsias lėšas remontui įsiskolinimą, kuris butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus apskaičiuotas ir paskirstytas 2008 metų vasario mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas praktiką šios kategorijos bylose yra ne kartą pasisakęs, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, 6 punkte (2006 m. liepos 24 d. nutarimo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą vykdančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, arba bendrosios nuosavybės administratoriui. Tokia nuomotojo teisė buvo nustatyta ir nurodyto teisės akto redakcijoje, priimtoje Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Taigi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (LAT 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-2012; 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-2013).

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis su atsakovu P. Š. buvo sudaryta 1998-06-11, t.y. ne tik iki minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo, bet ir iki 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio Kodekso, kuriame, be kitų, buvo įtvirtinta ir butų bei kitų patalpų savininkų pareiga kaupti lėšas namui atnaujinti. 1998-06-11 nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius (sutarties 2.2p.). Tuo metu galiojusi Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 , kuri pripažinta netekusia galios kaip tik minėtu 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, numatė, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį sudaro mokestis už naudojamą valstybinį kapitalą (butų fondą), butų fondo eksploatavimo išlaidos ir normatyviniai amortizaciniai atskaitymai pastatų kapitaliniam remontui (išskyrus kompleksinį kapitalinį remontą, rekonstravimą, modernizavimą). Taigi minėta nuomos sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs padengti 2001 metais atsiradusias namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), į kurias įeina ir lėšų namo atnaujinimui kaupimas, išlaidas (2001-04-25 Nutarimo Nr. 472 Aprašo 2.2p.). Tai, kad atsakovui į nuomos mokestį nebuvo įskaičiuotos šios išlaidos nuosekliai teigė ir tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, tai pripažino ir ieškovas UAB „Kauno butų ūkis“, kurio atstovė taip pat aiškino, kad šis mokestis iki atsakovui tampant buto savininku jam nebuvo skaičiuojamas. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsiradus įstatymu nustatytai pareigai butų ir kitų patalpų savininkui kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, ir nuomotojui su nuomininku nepasirašius naujos sutarties, jos nepakeitus ir neatnaujinus, savivaldybė kaip butų ir kitų patalpų savininkė, nesitarė ir nesusitarė su atsakovu, kaip buto nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Lietuvos Aukščiausiaisis teismas akcentuodamas nuomotojo ir nuomininko susitarimų svarbą nuomos sutartyje 2013-01-17 civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-2013, kurioje nors faktinės aplinkybės ir nėra tapačios, tačiau joje pateikti išaiškinimai dėl tokių susitarimų yra aktualūs ir šioje byloje, pasisakė, jog tam, kad bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už nuomotoją, kaip buto savininką mokės buto nuomininkas vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nebuvo ne tik susitarimo kokia tvarka nuomininkas moka minėtas išlaidas (kartu su nuomos mokesčiu ar tiesiogiai administratoriui), bet ir dėl šių išlaidų apmokėjimo už savininką apskritai. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad ne atsakovui, kaip buto nuomininkui, o savivaldybei, kaip buto savininkei, tenka tokio susitarimo nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas.

Ieškovas administratoriumi tapo 2005-12-30 pasirašytos Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-2 pagrindu ir šia sutartimi nustatė šalių tarpusavio teisės ir pareigas bei jų apimtis. Tačiau šia sutartimi nebuvo susitarta, kad vietoj savivaldybės butų nuomininkai turi apmokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas ir dėl to su jais reikia sudaryti atitinkamas sutartis. Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 punkto nuostatos, kad namo administratorius parengia ir pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus, savaime nelemia išvados, jog šiuos mokėjimus privalo atlikti nuomininkas visais atvejais, kai butai yra išnuomoti. Nurodyta nuostata nenustato subjektų, kurie turi vykdyti mokėjimus, bet reglamentuoja mokėjimų tvarką. Ši nuostata taikoma nuomininkui kaip mokėtojui tais atvejais, jeigu buto nuomininkas pagal buto nuomos sutarties sąlygas turi pareigą mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas vietoj savivaldybės. Jeigu tokia pareiga nuomininkui sutartimi nenustatyta, tai nurodytų išlaidų mokėjimas tenka buto savininkui pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį (2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-2013).Analogiškai vertintinos ir tuo metu galiojusių 2005-03-04 Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų nuostatos.

Dėl nurodytų priežasčių atmestinas trečiojo asmens argumentas, jog šioje byloje taikytini 2010-04-09 LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškinimai, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų.

Atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas ieškovo ir trečiojo asmens atstovių argumentas, kad LR CK 4.82 str. 4d. įtvirtinta nuostata, jog perleidus butą naujam savininkui su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui, yra pagrindas šioje byloje reikšti reikalavimą atsakovui. Ši įstatymo nuostata apibrėžia, jog sukauptos lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir pasikeitus buto savininkui su jomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui, tačiau tai nereiškia, jog naujam savininkui atitenka prievolė padengti buvusio savininko įsiskolinimą susijusį su šių lėšų kaupimu.

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 550 eur (LR CPK 98 str.) (It. b.l.121, IIt. b.l.5,6) ir valstybei - teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,46 eur (LR CPK 88str.1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 177, 183, 185, 270str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“, į.k. 132532496, adresas Chemijos g. 18, Kaunas LT-51339, atsakovui P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune 550 eur ( penkis šimtus penkiasdešimt eur) išlaidų advokato pagalbai ir valstybės naudai – 7,46 eur (septynis eur 46 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRūta Jankauskaitė-Jocė